- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- e1-2686-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26994-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. 2023 m. liepos 20 d. apie 00.33 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje, sukėlęs jam priklausančiu automobiliu „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį susidurdamas su stovėjusiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadindamas, pasišalino iš eismo įvykio ir nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. liepos 20 d. 02.30 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,82 promilių girtumas, o 2023 m. liepos 20 d. 02.45 val. antru tikrinimu jam nustatytas 1,82 promilių girtumas.
Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 00.33 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje, jam priklausančiu automobiliu „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Jis žino, kad negalima pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau norėjo grįžti namo, sėdo prie savo automobilio vairo ir grįžo į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Namuose išgėrė stiklinę degtinės. Jam yra žinoma, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo. Atvykę pareigūnai nustatė jam 1,82 promilių girtumą. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Yra (duomenys neskelbtini), jo pajamos mažos, todėl negali mokėti baudos. Prašo neskirti jam piniginės baudos, sutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti jam areštą su bausmės vykdymo atidėjimu (e. b. 1 t., b. l. 105–107).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo sūnus E. naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metų laidos. 2023 m. liepos 19 d. apie 22.00 val. sūnus grįžo į namus, minėtą automobilį pastatė netoliese (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prie šaligatvio. Į namus grįžęs sūnus nieko apie apgadintą automobilį neužsiminė, pastatant jis buvo tvarkingas. 2023 m. liepos 20 d. apie 02.25 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnė, kuri pasiteiravo apie jam priklausantį automobilį „Opel Corsa“ ir paprašė iki jo ateiti, kadangi jis buvo apgadintas. Priėjus prie automobilio, pamatė, kad jam yra išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas, apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, taip pat į išorę užlenktas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta ne mažiau kaip 200 eurų turtinė žala, ją patikslins tyrimo eigoje. Automobilis KASKO nedraustas. Asmens, galimai apgadinusio jo automobilį, jis asmeniškai nepažįsta (e. b. 1 t., b. l. 30–34).
Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 00.30 val. būdamas namuose, išgirdo traškėjimo ir trankymo garsus, priėjo prie lango, pamatė sustojusį nedidelį, tamsios spalvos visureigį, ant kairės pusės automobilio mažojo lango buvo baltos spalvos vyčio ženklas, nurodytas automobilis buvo sustojęs ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namu, išlipęs nurodyto automobilio vairuotojas ėmė kojomis spardyti netoliese stovėjusio automobilio Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę pusę, rankomis nulaužė dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį. Vėliau du kartus spyrė į netoliese stovėjusį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svirduliuodamas įlipo į savo automobilį ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemo automobilių stovėjimo aikštelę. Išėjęs iš namų nuėjo į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo ten stovintį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio kairės pusės galinio mažojo lango buvo baltos spalvos vyčio ženklas, bei buvo apgadintas jo priekinis bamperis. Kai atėjo, nurodyto automobilio vairuotojo nepastebėjo. Tuomet apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112 (e. b. 1 t., b. l. 12–13).
2023 m. liepos 20 d. vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad patruliuojant nustatytame maršrute apie 00.44 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. vidiniame kieme automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdaužė automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino į kitą kiemą bei nuėjo namo. Pranešėjas viską matė per langą ir laukia policijos vietoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas M. J., kuris paaiškino, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 00.25val. išgirdo lūžtančio plastiko ir metalo braukimo garsą bei trenksmus. Priėjęs prie lango pamatė tamsios spalvos automobilį, kurį įsidėmėjo dėl lipduko „(duomenys neskelbtini)“, užklijuoto ant galinio vairuotojo pusės stiklo. M. J. teigė, kad pro langą matė, kaip iš minėto automobilio išlipęs vyras rankomis daužė ir kojomis spardė šalikelėje stovintį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo, apspardęs minėtą „Opel Corsa“ automobilį, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į daugiabučių namų kiemus. M. J. kilo įtarimas, kad asmuo galėjo būti neblaivus, nes vyras svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Vėliau nuėjęs link kiemo, kur nuvažiavo minėtas automobilis, rado stovintį juodos spalvos automobilį su lipduku „(duomenys neskelbtini)“ ant galinio stiklo, tai buvo automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio priekinio bamperio kairės pusės kampo matėsi šviežias nubraukimas. M. J. nurodė, kad automobilis „Hyundai“ stovi prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie nurodyto adreso rado namo kieme stovintį juodos spalvos automobilį „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CDB patikrinus, kam priklauso automobilis, nustatyta, kad automobilio savininkas E. N., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuėjus minėtu adresu, buto duris atidarė E. N., kuris paaiškino, kad savo automobiliu „Hyundai“ grįžo namo, tačiau teigė neprisimenantis, kad kliudė kitą automobilį. Su asmeniu nuėjus prie jo Hyundai automobilio, šis negalėjo paaiškinti, kaip ant jo automobilio atsirado apgadinimas. Vyrui pasiūlius kartu nueiti apžiūrėti apgadintą automobilį „Opel“, šis sutiko. Priėjęs prie automobilio „Opel“, vyras prisiminė, kad važiuodamas kliudė automobilį bei pripažino jį spardęs ir daužęs, teigdamas, kad automobilis kliudo pravažiavimui. Nuo E. N. sklido stiprus alkoholio kvapas, vyro kalba buvo nerišli. Įtarus, kad asmuo gali būti neblaivus, buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). E. N. pirmu tikrinimu nustatytas 1,82 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu nustatytas 1,82 prom. neblaivumas. Patikrinus, kam priklauso automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas automobilio savininkas V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su automobilio savininku, šis buvo informuotas dėl apgadinto automobilio. Eismo įvykio vietoje padarytos foto nuotraukos, nubraižyta eismo įvykio schema, įvykis užregistruotas eismo įvykių registre Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (e. b. 1 t., b. l. 78–79).
2023 m. liepos 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta fotolentelė (e. b. 1 t., b. l. 1–3).
2023 m. liepos 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. pirmu tikrinimu 2023 m. liepos 20 d. 02.30 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas, antru tikrinimu 2023 m. liepos 20 d. 02.45 val. jam nustatytas 1,82 promilių girtumas (e. b. 1 t., b. l. 46).
2023 m. liepos 21 d. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad keleivinio automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. N. (e. b. 1 t., b. l. 51).
2023 m. liepos 21 d. „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2004 m. „Hyundai Terracan“, kurio variklio darbinis tūris 2902 cm³, variklio galia 120 kW, kaina su PVM 2 650 eurų (e. b. 1 t., b. l. 98).
2023 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (administracinio nusižengimo) nurodyta, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 00.33 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Hyundai Terracan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su stovėjusiu automobiliu „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Gautas surašytas Reagavimo valdybos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, dėl eismo įvykio apgadinto automobilio, liudytojų ir kt. Iš eismo įvykio aplinkybių matyti, kad asmenys nenukentėjo, automobiliai buvo apgadinti eismo įvykio metu, todėl surinkta medžiaga buvo perduota spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos E. N. pradėjimo (e. b. 1 t., b. l. 139–140).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. N. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad po sukelto eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino ir grįžęs namuose išgėrė stiklinę degtinės. Kaltinamojo vairavimo faktą ir tai, kad jo veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, patvirtina liudytojo M. J. parodymai. Šis liudytojas taip pat nurodė matęs, kaip kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, nes įlipo į savo automobilį ir išvažiavo į kitą kiemą. Kadangi jam kilo įtarimų dėl tokio kaltinamojo elgesio, jis apie tai pranešė policijos pareigūnams. Liudytojas V. G. apklausos metu nurodė jam priklausančios transporto priemonės apgadinimus, o byloje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti kaltinamojo vairuoto automobilio apgadinimai. Kaltinamojo neblaivumo požymiai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, jo neblaivumas yra nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Šie įrodymai patvirtina būtinus subjektyviuosius bei objektyviuosius kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veiksmuose.
Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis iš įvykio vietos aktyviais veiksmais pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir kad Kelių eismo taisyklės draudžia po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartoti alkoholį. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl E. N. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę E. N., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (e. b. 1 t., b. l. 147 – 150). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas, yra (duomenys neskelbtini), todėl reikšmingesnių pajamų, kurios leistų jam prisiimti finansinius įsipareigojimus, neturi ir nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamajam, nors ir teisiamajam pirmą kartą, paskyrus švelniausią pagal pobūdį sankcijoje numatytą baudos bausmę, bus įmanomas realus šios bausmės įvykdymas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 4 mėnesių laikotarpiui ir paskiriant intensyvią priežiūrą, yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį E. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.
Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.
Taigi ir šiuo atveju, įvertinus aptartas aplinkybes, teismų formuojamą praktiką, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, akivaizdu, jog turi būti sprendžiamas klausimas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir, apie tai niekam nepranešęs, iš įvykio vietos pasišalinęs, grįžęs į namus vartojo alkoholį, nors suvokė, kad iki jo aplinkybių nustatymo psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Įvertinus tai, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą kaltinamojo girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajam E. N. kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017).
Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas, todėl ir šiuo atveju būtina spręsti turto konfiskavimo klausimą. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė po to, kai naudodamas jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai Terracan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam priklausantis automobilis „Hyundai Terracan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Šios poveikio priemonės taikymas šiuo atveju yra adekvatus ir proporcingas kaltinamojo įvykdytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumą apibūdinančios aplinkybėms bei kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas kaltinamojo turtui – automobiliui „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Hyundai Terracan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas: (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. N. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. liepos 24 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – automobilį „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. N., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą E. N. turtui, tai yra automobiliui „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomam UAB „Augenas“, palikti galioti iki įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, kad E. N., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.