Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-223-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
1-223-986/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45272-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
P. P.
Nukentėjusysis
L. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-223-986/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45272-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1.; 1.2.5.4.1. 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam P. P., nukentėjusiajai L. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 13.30 val., jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo artima giminaite- seserimi L. Š. metu, rankoje laikydamas peilį ir pasakydamas, kad ją papjaus ir užmuš bei stumdamas duris į kambarį, kuriame užrėmusi koja duris laikė nukentėjusioji L. Š., ir kišdamas ranką su peiliu pro durų ir staktos tarpą ir pasakydamas, kad ją papjaus ir užmuš, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti.

Be to jis, 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 13.30 val., tarpusavio konflikto su savo artima giminaite- seserimi L. Š. metu, būdamas jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir norėdamas atidaryti kambario duris, kurias koja užrėmusi laikė nukentėjusioji L. Š., jas stipriai stūmė ir taip jas nukėlė nuo vyrių ir durys krito ant L. Š., padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pogleivio kraujosruvą lūpose, muštinę kairiame antakyje, nosies kaulų lūžį ir taip šiais neatsargiais veiksmais padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. P. P. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį šiuo metu gyvena jo neįgali motina, kurią jis su seserimi L. Š. pakaitomis slaugo. Į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2017-09-03 sesuo atvyko aplankyti motinos. Apie 13.30 val. virtuvėje jis su seserimi stipriai susiginčijo, išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Tada paėmęs serviravimo peilį nuo kriauklės L. Š. pasakė, „užmušiu, papjausiu“, po ko sesuo nubėgo į kambarį pas motiną, užsirėmė duris. Rankoje laikomas peilis, žodžių ,,papjausiu, užmušiu“ sakymas ir sąlygojo sesers pabėgimą į kitą kambarį. Jis norėjo užbaigti ginčus, užeiti ir išsiaiškinti, todėl pastūmė duris ranka ir petimi, o jos išsinėrusios iš vyrių krito iš viršaus į apačią ir sužalojo seseriai galvą, antakį. Nepagalvojo kad durys iškris, stumdamas jas nesiekė sužaloti sesers. Stumdamas duris rankoje turėjo peilį ir sakė, kad „papjaus, užmuš“, tuo metu peilis buvo prakištas pro durų tarpą, L. galėjo matyti peilį. Išvirtus durims L. bėgo kraujas nuo akies pusės, pripažįsta, kad jo veiksmais L. padaryti sužalojimai. Sutinka atlyginti žalą ligonių kasoms. Atsiprašo nukentėjusios, atlygins jai žalą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), B. P. kambario durys yra medinės su rankena, 2,1x0,8 m. dydžio, atsidarančios į kambario vidinę pusę. Apžiūrint durų vyrius, jie yra tvarkingi, nesulūžę (t. 1, b. l. 14- 22).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis P. P. pateikė peilį, kurį laikė rankoje 2017-09-03 konflikto metu su L. Š. (t. 1, b. l. 125- 127).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis yra metalinis, jo ilgis 21,3 cm, rankenos ilgis 10,7 cm, 10,6 cm ilgio geležtė. Vienoje pusėje ašmenys yra dantyti. Peilis nenaujas, jokių pėdsakų identifikavimui nenustatyta (t.1, b. l. 128- 132).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad kartu su savo vyru V. Š. 2017-09-03, apie 13.30 val. atvažiavo į brolio P. P. namus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pas jį gyvena jų mama B. P. Tarp jos ir brolio virtuvėje prasidėjo konfliktas, kurio metu P. P. pribėgo prie kriauklės ir pagriebė serviravimo peilį bei pradėjo grasinti rėkdamas: "kale, užmušiu, papjausiu". Ji labai išsigando, nes jis, dešinėje rankoje laikydamas peilį, nukreiptą į ją, išreiškė piktai savo grasinimus nužudyti, papjauti. Kai P. P. būdamas blaivus, pradėjo grasinti nužudyti, papjauti, ji nubėgo į kambarį, kuriame buvo mama. Kadangi durys neužsirakina, tai ji su skaudama dešine koja, laikė duris užrėmusi, kad įsiutęs brolis P. neatidarytų durų ir su turėtu peiliu jos nepapjautų ar sunkiai nesužalotų. P. P. agresyviai bandė atidaryti duris, stumdamas stipriai duris į ją, o kai duris praverdavo, tai per plyšį kišo savo ranką su peiliu rėkdamas, kad ją papjaus, nužudys ir plūsdamas dar necenzūriniais žodžiais. Uždarius duris, P. už durų toliau rėkė ir duris stūmė visa jėga ant jos. Ji pajuto didelį smūgį į galvą, pradėjo bėgti kraujas iš kairio antakio, skaudėjo visą galvą, nosį. Jai buvo nustatytas nosies lūžis, smegenų sukrėtimas. Grasinant bijojo brolio, jo grasinimas buvo realus. Po įvykio savijauta labai prasta, pastoviai skauda ir svaigsta galva, pykina, skauda sužalotą antakį, nosį, koją, stuburą. Dėl sužalojimų turėjo kelionės ir gydymo išlaidų, pirko vaistus, kuriuos naudoja ir dabar (t.1, b. l. 30-32, 33-36, 41).

2017-10-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2522/2017 (02) konstatuota, kad L. Š. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pogleivio kraujosruva lūpose, muštinė žaizda kairiame antakyje, nosies kaulų lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Objektyviai konstatuoti penki sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti vienu žalojančiu objektu, t. y., krentant iš vyrių išsinėrusioms durims bei joms kontaktuojant su kaire L. Š. veido puse (t.1, b. l. 45- 46).

Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad eksperimento metu įtariamajam P. P. laikant viena ranka už durų rankenos, o kita stumiant iš koridoriaus pusės duris, kurias policijos pareigūnas laikė iš kitos pusės, durys išsikėlė iš abiejų vyrių (t.1 , b. l. 89- 91).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2017-09-03 apie pietus nuvažiavo kartu su žmona L. Š., pasveikinti su vardadieniu jos mamą, gyvenančia (duomenys neskelbtini). Jis neužsibuvo ir išvažiavo į parduotuvę, esančią Pavermenio k., Kėdainių r., kur užtrūko apie 10-15 min. ir grįždamas atgal į P. P. namus, kur buvo palikęs žmoną L., pamatė, kad iš namų išvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Atvažiavus į P. sodybos kiemą iš namų atbėgo A. P., kuri pasakė, kad žmoną L. Š. sumušė jos vyras P. P.. Jam Loreta sakė, kad P. ją užsipuolė, plūdo visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino jai peiliu, bei durimis jai sužalojo galvą (t.1, b. l. 95- 98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2017 metų rugsėjo 3 d. apie 13 val., tiksliai laiko pasakyti negali, pas juos į namus atvažiavo tėvo sesuo L. Š. su vyru. Būdamas kambaryje, išgirdo triukšmą ir suprato, kad tėvas rėkia iš virtuvės, o L. lyg iš močiutės kambario rėktų. Išgirdęs durų bildesį išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad nugriuvusios močiutės kambario durys, ten stovi L. užsiėmusi rankomis už galvos, akies ir matė, kad jai stipriai bėga kraujas, ji prašė kviesti greitąją (t.1, b. l. 111- 114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. P. parodė, kad 2017-09-03 pas ją buvo atvykusi jos dukra L. Š.. Dukra susiginčijo su sūnumi P. P. Ji tuo metu gulėjo lovoje, todėl negirdėjo ką jie kalbėjo. Jai gulint į kambarį atėjo dukra, kuri stovėjo prie uždarytų durų. Kas nutiko ir kaip buvo sužalota L., ji nematė ( t.1, b. l. 116- 117).

Įrodymų vertinimas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino kad jam stumiant duris jos išsimovė iš vyrių ir užkrito ant kitoje pusėje stovėjusios nukentėjusiosios. Nukentėjusiajai dėl šių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sužalota sveikata, o tokie kaltinamojo veiksmai atitinka neatsargią kaltės formą Tai, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Taigi kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš neatsargumo, kas atitinka BK 139 str. 1 d. sudėtį. Be to kaltinamasis, tarp jo ir nukentėjusiosios kilus konfliktui, grasino ją papjauti, t. y. nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko pastarajai, tarp jos ir kaltinamojo vykstant aštriam žodiniam konfliktui, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios elgesys- pastaroji pabėgo į kitą kambarį ir visomis išgalėmis stengėsi neįsileisti kaltinamojo. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, o jo atlikti veiksmai- grasinimas peiliu nukentėjusiajai, kaltinamojo elgesio priešistorė (aštrus žodinis konfliktas su nukentėjusiąja), patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jie sekė vienas paskui kitą per labai trumpą laiko tarpą, padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis.

Todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad kaltinamais padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas.

P. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str., nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokurorė pateiktam prašymui neprieštaravo. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam atleidžia. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip nesunkūs nusikaltimai ir kurias sieja idealioji sutaptis, susitaikė su nukentėjusiąja, jis susitarė dėl padarytos žalos su nukentėjusiąja atlyginimo, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę–jis neteistas (2 t., b. l. 32), administracine tvarka nebaustas (paskutinį kartą baustas 2010 metais, baustumai išnykę, 2 t., b. l. 33- 34), dirba ir charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 41- 42, 45), pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-09-03, 14.40 val., ir paleistas 2017-09-04, 14.11 val. (1 t., b. l. 140- 142). Paleidus į laisvę kaltinamąjį jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 26- 27). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.), t. y. kaltinamajam. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pogleivio kraujosruva lūpose, muštinė kairiame antakyje, nosies kaulų lūžis. Be to nukentėjusioji, dėl jos atžvilgiu padarytų dviejų nusikalstamų veikų patyrė ne tik fizinius skausmus, sutrikdyta jos sveikata, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusioji su civiliniu ieškiniu pateikė dokumentus (kvitus, čekius), patvirtinančius kad ji patyrė išlaidas, susijusias su nusikaltimais (važinėjimo gydytis išlaidos, vaistai), t. y. turtinę žalą. Nukentėjusioji teismo posėdžio nurodė, kad mažina prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iki 3000 Eur sumos. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas jos ir kaltinamojo prašymas patvirtina, kad kaltinamasis sutinka atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, 3000 Eur sumai; jie susitarė, kad ši suma bus atlyginta lygiomis dalimis iki 2019-01-01. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, dirba. Atsižvelgus į išdėstytą nukentėjusiajai priteistinas 3000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Procesas dėl likusios dalies- 5000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo, nutrauktinas (BPK 113 str., CPK 42 str., 140 str. 3 d.).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 693,07 Eur už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 73- 74) atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pats kaltinamasis šiam civiliniam ieškiniui neprieštaravo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiosios L. Š. gydymą patyrė 693,07 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo priteistinos 9,73 Eur proceso (pašto) išlaidos, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, sunaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Patvirtinti 2018-01-22 susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, sudarytą tarp kaltinamojo P. P. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. Š., kuriuo jie susitarė, kad P. P. 3000 (trijų tūkstančių) eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą L. Š. sumoka lygiomis dalimis, mokant kiekvieną mėnesį iki 2019 m. sausio 1 dienos.

Procesą dėl likusios dalies- 5000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai L. Š. priteisimo, nutraukti.

Priteisti iš P. P. 693,07 EUR (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus 07 ct) nukentėjusiosios L. Š. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš P. P. 9,73 Eur (devynis eurus 73 ct) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas