Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir L. R., atstovaujamų Juozo Cibulskio, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. K. ir L. R., trečiajam asmeniui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų A. K. ir L. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo AB DnB NORD bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-21 buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. K-2411-2008-167, su vėlesniais pakeitimais. Kartu ieškovas su atsakovais A. K. bei L. R. sudarė laidavimo sutartis, kurių 2.1.1. punkte atsakovai įsipareigojo atsakyti AB DnB NORD bankui ta pačia apimtimi, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laidavimo sutarties 4.2. punkte numatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, t.y. iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos kredito linijos sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos bei bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-229/2009, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes, konstatuoja, kad jos yra iš esmės panašios, kadangi minimoje kasacinio teismo byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl laidavimo sutarties pabaigos CK 6.88 str. 1 d. pagrindu. Kasacinio teismo pateiktas CK 6.88 str. aiškinimas privalomas ir šioje byloje. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

Tarp apeliantų ir ieškovo sudarytos laidavimo sutarties 4.2. punkte numatyta, kad laidavimo sutartis galioja nuo pasirašymo momento iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos. Sisteminis bei lingvistinis laidavimo ir lizingo sutarčių nuostatų, numatančių sutarčių pabaigą, aiškinimas (CK 6.193 str.) suponuoja išvadą, jog sutarties šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galios tol, kol trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai įvykdys savo prievolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo linijos sutartį. Kaip precedentinėje šiai bylai nutartyje Nr. 3K-7-229/2009 išaiškino kasacinis teismas, CK nedraudžia šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 str. nurodytus terminus, būtent laidavimo sutarties 4.2. punktu ieškovas AB DnB NORD bankas ir apeliantai nusprendė minėtų terminų netaikyti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiame ginče CK 6.88 str.1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyti iš lizingo sutarties kilę įsipareigojimai, nes laiduotojai laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad ieškovas turėjo reikalauti iš laiduotojų sumokėti skolą per 3 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo.

Tretysis asmuo savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi dėl tinkamo prievolės įvykdymo į laiduotojus, t.y. apeliantus. Apeliantai, kaip ir tretysis asmuo, jiems pagal kredito linijos sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą nevykdė. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2010-04-06 trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Pagal ĮBĮ 27 straipsnio 3 dalį, nutraukus įmonei bankroto bylą visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi pagal įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas nėra tiesiog sustabdomas, o yra apskritai neatliekamas. Nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus užbaigta – įmonės likvidavimu ar bankroto bylos nutraukimu – skolininko (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda ir netgi nutraukus bankroto bylą retroaktyviai nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams G. D., R. D., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Res digna“, bylos Nr. 3K-7-61/2011). Iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, šiai įmonei, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, buvo nutrauktas kredito sutartyje nustatytų netesybų bei palūkanų skaičiavimas ir taip jos, kaip skolininko pagal kredito sutartį, prievolės ieškovui mastas sumažėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2010-11-12 nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus AB DnB NORD banko 38 545,57 Lt reikalavimas, t. y. skolininko prievolės, užtikrintos atsakovų laidavimu, mastas nustatytas ir užfiksuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovas įtrauktas į kreditorių sąrašus, todėl jam bus atlyginta įmonės skola ir nėra pagrindo reikalauti skolos padengimo iš laiduotojų. CK 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.), o faktas, kad ieškovas bankroto byloje pareiškė reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovams dėl tos pačios skolos (CK 6.14 str. 3 d.). CK 6.83 str. 1 d. nustatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir visas kitas šalutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimu (CK 6.101 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas, pareikštas bankroto byloje, būtų iš dalies ar visiškai patenkintas.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas, todėl teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia 484 Lt, t.y. po 242 Lt.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų A. K. ir L. R. valstybei priteistina po 6,42 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti AB DnB NORD banko (į.k. 11229270) naudai iš atsakovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 242 Lt bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,42 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.