Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba pas ūkininką mechanizatoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 36 MGL (1 800 Eur) bauda, kurią turi sumokėti per 18 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. ir T. Č. mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2025 m. liepos 3 d., apie 14.12 val., būnant laukuose, esančiuose Selkavos vs., Vidiškių sen., Ukmergės r., veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį nukentėjusiajam A. Z., nukentėjusiajam bandant pasišalinti, V. G. metaliniu strypu A. Z. du kartus sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus sudavė į kairį šoną, T. Č. nukentėjusiajam kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, tokiu būdu mušdami nukentėjusiajam A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, daugybinius odos nubrozdinimus kakle, dešiniame šone, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairiame žaste, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais V. G. ir T. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2025 m. liepos 3 d. apie 14.00 val., jis ir jo darbininkas T. Č. dirbo lauke, esančiame Selkavos k., Vidiškių sen. Ukmergės r., dviem traktoriais. Darbininkas lėkščiavo pūdymą, jis šienavo pievą palei krūmus ir sklypo rubežių. Matė, kad A. Z. krautuvas stovėjo lauke. Užsikimšo šienapjovė, todėl išlipęs iš traktoriaus su metaliniu vamzdžiu atsukinėjo šienapjovės rotorių. Jo dėmesį atkreipė triukšmas, atsisukęs pamatė kaip A. Z. su T. Č. grumiasi. Negalėjo nereaguoti, stovėti ir tiesiog žiūrėti kaip muša jo darbininką, todėl norėdamas juos išskirti sparčiu žingsniu ėjo link jų, po to pradėjo bėgti, galvodamas, kad gal A. Z. išsigąs ir pabėgs iš lauko, baigsis konfliktas ir jam nereikės kištis, nes to konflikto tikrai nenorėjo. Kaip dirbo su vamzdžiu, taip ir nuėjo link jų sparčiu žingsniu, rankoje laikydamas strypą. Nuo konfliktuojančių asmenų buvo maždaug 100 metrų atstumu, todėl kol priėjo, praėjo laiko tarpas. Konflikto pradžios ar pirmo smūgio nematė, matė kaip jie vienas kito atžvilgiu mosavosi rankomis. Vyko grumtynės, jis norėjo juos atitraukt ir išskirti, bet nei vienas nenorėjo nusileisti. Kai pribėgo, A. Z. ir T. Č. jau buvo susikabinę, jis bandė atitraukti A. Z. nuo T. Č. už pečių ir tuomet sukantis, neišlaikę pusiausvyros visi trys pragriuvo ant žemės. Su A. Z. susikibęs nebuvo, jo nuomone, T. Č. buvo susijaudinęs, todėl ir pasakė, kad jis buvo susikibęs su A. Z. ir T. Č. bandė juos išskirti. Strypą grumtynių metu visą laiką laikė dešinėje rankoje. Patikslino, kad nors kaltinime nurodyta, kad vamzdį laikė kairėje rankoje, visgi mano, kad atėjęs strypą laikė tikrai dešinėje rankoje, nes yra dešiniarankis. Grumiantis galėjo strypą perimti ir į kairę ranką, į kurią įkando, kad dešinė ranka būtų laisva ir galėtų atitraukti A. Z. nuo kandamos rankos, mani, kad, turbūt taip ir padarė. A. Z. nei vieno smūgio strypu nesudavė. A. Z. grumtynių metu bandė atimti vamzdį, bet jis jo nepaleido, jo nuomone, jei A. Z. būtų jį paėmęs į savo rankas, tai juo jam į galvą būtų trenkęs. Bandydamas jį atitraukti ir išskirti, paėmė A. Z. su kaire ranka už kaklo, tada jis pradėjo kąsti jam į ranką, laisva ranka stūmė A. Z. galvą ir jėga atplėšė jo galvą nuo rankos. T. Č., pamatęs, kad A. Z. jam kanda į ranką ir bando atimti vamzdį, taip pat jį gynė. Gindamasis T. Č. gal ir smūgiavo A. Z., matė, kad buvo susikabinę už atlapų, bet ar pataikė ar nepataikė pasakyti negali. Reikėjo panaudoti jėgą, kad juos išskirti, kai išskyrė, A. Z. pabėgo per laukus prie savo traktoriaus. Po grumtynių ant A. Z. sužalojimų nelabai ir buvo, mano, kad sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, matė, kad buvo suplyšę marškiniai. Jo nuomone, jeigu jis būtų su strypu mušęs A. Z., pasekmės būtų kitokios. Tikslo sužaloti A. Z. neturėjo, norėjo tik juos išskirti. Konflikto metu A. Z. tik keikėsi, nebandė civilizuotai pasikalbėti ir paaiškinti, ar jis tą žemę išsinuomojo, bent apie tai žemės savininkas jo neinformavo. Tą žemę dirba apie dešimt metų, ją nuomoja, deklaruoja savo vardu, todėl privalėjo padaryti pūdymą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimus. A. Z. jie neužkabino, jis pats specialiai atvažiavo į laukus su tikslu provokuoti, trukdė dirbti, užkirto jiems važiavimo dalį savo traktoriumi. Šio įvykio metu po įkandimo buvo sužalota kairė ranka. Tą pačią dieną nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Kreipėsi ir į medikus dėl rankos įkandimo, priėmime subintavo ranką, sekančią dieną suleido vaistų, nes ranka labai ištino. Dėl sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas praeitų metų spalio mėnesį, motyvuojant tuo, kad A. Z. veikė būtinosios ginties ribose. Nutarimo neskundė, laukė kuo pasibaigs šita byla. Konflikto nenorėjo, galvojo, kad viskas išsispręs taikiai. Su pareikštu 4 000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Č. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2025 m. liepos 3 d. apie 14.00 val. su traktoriumi dirbo laukuose Selkavos vs., Vidiškių sen., Ukmergės r. Dirbo pas V. G. pagal darbo sutartį. Dirbdamas traktoriuje pamatė, kad atvažiavo A. Z. su krautuvu, kuriuo jam užkirto kelią. Jis išsilankstė padargą ir pradėjo lėkščiuoti lauką. Tada A. Z. su traktoriumi nuvažiavo prie V. G., pradėjo jį filmuoti ir rėkauti. Grįždamas atgal pamatė, kad V. G. užsikimšo traktoriaus agregatas, todėl sustojo, išlipo iš traktoriaus ir pradėjo bėgti link jo norėdamas padėti. A. Z. tuo metu stovėjo ir jį filmavo. Bėgo link V. G. pro A. Z., nes A. Z. buvo prie pat jo traktoriaus, A. Z. traukėsi atbulas ir juos filmavo telefonu. Mano, kad A. Z. pagalvojo, kad bėga link jo muštis, ir kai bėgo pro jį, A. Z. jį puolė, vieną kartą kumščiu trenkė į kaklą, sprandą, smūgio momentu jis jau nefilmavo, jis pasilenkė, norėjo trenkti A. Z. atgal, bet nesigavo. A. Z. pradėjo keiktis, rėkavo, kad jis mušasi, nors jis A. Z. netrenkė, iš jo pusės jokio fizinio kontakto nebuvo. A. Z. bandė rankomis jį pargriauti, pakišo koją ir jie abu pargriuvo, prasidėjo grumtynės. V. G. pamatė, kad prasidėjo grumtynės, pradėjo juos raminti, bėgdamas link jų rėkė „kas čia darosi“. A. Z. susikibo su V. G., abu pargriuvo ant žemės, tuo metu V. G. kairia ranka buvo apglėbęs A. Z. kaklą ir A. Z. jam įkando į kairę ranką. Gynė V. G., norėjo juos išskirti, bandė A. Z. atplėšti nuo V. G., traukė jį už marškinėlių viršutinės dalies, ties kaklu, kai nesileido atitraukiamas, jis stipriau patraukė už marškinėlių ir jie plyšo, tada A. Z. įkando V. G. į ranką ir išsprūdęs pabėgo. Tą pačią dieną po įvykio V. G. nuvažiavo į policiją parašė pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nors kaltinamieji kaltės neprisipažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

4.1. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. parodė, kad gyvena kartu su sugyventine L. D.. Sklypus, kuriuose įvyko konfliktas, L. D. buvo išsinuomojusi 2025 m. birželio 14 d. iš privataus asmens. 2025 m. liepos 3 d. tvarkėsi D. ūkyje bei savo iš valstybės nuomojamame žemės sklype, kai pamatė, kad po D. lauką važinėja džipas. Nuvažiavo arčiau pažiūrėti kas ten važinėja, pamatė, kad po jų laukus važinėja V. G.. Privažiavęs pasiteiravo ką jis veikia jo valdoje ir paprašė, kad jis nustotų važinėjęs. V. G. pradėjo grasinti, kad susidoros su juo, šaukė, kad laukas priklauso jam. Patvirtina, kad su V. G. trintis dėl žemių yra seniai, iš pradžių jų santykiai buvo draugiški, kol netapo ūkininku. Po kiek laiko būdamas sodyboje pamatė, kaip pro namus pravažiavo T. Č. su traktoriumi prisikabinęs lėkštes, iš paskos V. G. su traktoriumi prisikabinęs žolės smulkintuvą. Suprato, kad jie važiuoja į L. D. nuomojamą lauką lėkščiuoti, kur buvo paruoštas šienas susukti į rulonus. Kadangi buvo ne pirmas konfliktas, siekiant apsisaugoti, atvykęs į lauką pradėjo filmuoti. Pamatė, kad link jo su traktoriumi, prisikabinęs lėkštes per lauką atvažiuoja T. Č.. Privažiavęs prie jo, iššoko iš traktoriaus ir puolė bėgti link jo, šaukdamas „ką čia filmuoji gaidy“. Pribėgęs T. Č. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Bandė konflikto išvengti ir nuo T. Č. ėjo atbulomis jį filmuodamas. Iš pradžių T. Č. puolė žodžiais, priartėjęs pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvos, nugaros ir pilvo sritis, sudavė ne mažiau du smūgius tiek į galvos sritį, tiek į šonus, kiek tiksliai buvo suduota smūgių neskaičiavo. Pamatė, kad V. G., rankoje laikydamas metalinį strypą, bėga link jo šaukdamas ir grasindamas. Pribėgęs smūgiavo kumščiais, pirmą kartą metaliniu strypu pataikė į galvą, antrą kartą į šoną. Po to abudu parsigriovė ant žemės ir pradėjo talžyti, daužyti per šonus, bandė atimti telefoną, kad sunaikinti įkalčius, jis stengėsi iš jų išsivaduoti. Stengdamasis išsilaisvinti iš jų gniaužtų V. G. įkando į ranką, kai ją atpalaidavo, stvėrė strypą ir jį numetė, tuomet abu darbavosi rankomis. Išsivadavęs, sumuštas, pasiėmė telefoną ir pabėgo nuo jų, sėdo į teleskopinį krautuvą ir nuvažiavo link L. D. ūkio, kuri iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Konfliktą išprovokavo patys kaltinamieji, jį užpuolė ginčydami, kad jiems priklauso ta žemė, sumušė ir lyg niekur nieko pasišalino iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvauti akistatoje atsisakė, nes po tokių sumušimų pagalvojus apie šitą žmogų viduje nupurto, jaučia baimę. Po įvykio, pablogėjus sveikatai nutraukė ūkinę veiklą, grąžino ūkininko pažymėjimą, 3 mėnesius buvo nedarbingume, buvo nustatytas hepatitas C, nuo kurio šiuo metu yra gydomas. Jo nuomone, sumušimai bei patirtas stresas galėjo turėti įtakos sveikatos pablogėjimui. Po smūgių buvo dideliame šoke, mažametis sūnus, matydamas jį sumuštą buvo išsigandęs, nes jau ne pirmą kartą matė tokį konfliktą su V. G.. Ar šiuo metu yra kažkokių liekamųjų sveikatos sužalojimo pasekmių, pasakyti negali. Civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko;

4.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 7 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, odos nubrozdinimai kakle (daugybiniai), dešiniame šone, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku ir / ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Odos nubrozdinimai kakle padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kiti sužalojimai pieš 2-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Turimais duomenimis nustatyti sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos A. Z. rankomis. Nustatyti sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui. Nustatyti sužalojimai, išskyrus daugybinius odos nubrozdinimus kakle, padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Neatmetama, kad odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame žaste galėjo būti padaryti A. Z. įvykio aplinkybėse nurodytu būdu;

4.3. kitų objektų apžiūros 2025 m. liepos 21 d. protokolo duomenimis, specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su A. Z. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad A. Z. padaryti dauginiai nubrozdinimai kakle ir krūtinėje, lūpų sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Keliais trauminiais poveikiais padaryti kūno sužalojimai, nustatyti iš pateiktų medicinos dokumentų nėra galimybės, nes nenurodytas kaklo ir krūtinės nubrozdinimų skaičius bei išsidėstymas (lokalizacija). Gydytojo nurodyti sumušimai kairio antakio srityje ir kairiame smilkinyje sužalojimais nevertinami, nes nenurodyta jų medicininė diagnostinė charakteristika (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ar kt.);

4.4. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - nukentėjusiojo A. Z. pateiktas vaizdo įrašas (failo pavadinimas 20250703-141352), trukmė 1.56 min. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotas žodinis konfliktas, vykstantis tarp T. Č. ir A. Z., prie kurių laikydamas rankose strypą prisijungia V. G.; vaizdo įraše matyti bei pagal garsus girdėti kaip žodinis konfliktas perauga į grumtynes.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

6. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas / padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas arba kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

7. Nors kaltinamieji kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. G. ir T. Č. pasitvirtino. Kaltinamieji kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

8. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji V. G. ir T. Č. 2025 m. liepos 3 d., apie 14.12 val., laukuose, esančiuose Selkavos vs., Vidiškių sen., Ukmergės r., veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu nukentėjusiajam A. Z. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį, šiam bandant pasišalinti, V. G. metaliniu strypu A. Z. du kartus sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną, T. Č. kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, tokiu būdu mušdami nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarydami poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, daugybinius odos nubrozdinimus kakle, dešiniame šone, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairiame žaste. Teismo vertinimu, V. G. ir T. Č. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nukentėjusiojo sumušimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, aiškiai išreikšti, - kaltinamieji supyko, kad nukentėjusysis juos filmuoja, beje santykiai tarp kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiojo yra įtempti, ir, užuot civilizuotai išsiaiškinę konfliktinę situaciją, pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, taigi, smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į nukentėjusiojo filmavimą bei filmuojant išsakytus priekaištus dėl dirbamos, ne jiems priklausančios žemės. Kaltinamųjų kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs į L. D. nuomojamus laukus važiuojančius su traktoriais T. Č., prisikabinusį lėkštes ir V. G., prisikabinusį žolės smulkintuvą, suprato, kad jie važiuoja į L. D. nuomojamą lauką lėkščiuoti, nors laukas buvo paruoštas susukti šieną į rulonus, todėl nutarė nuvažiuoti ir užfiksuoti jų neteisėtą veiklą. Nuvykęs į laukus filmavo, kai su traktoriumi privažiavęs T. Č. iššoko iš traktoriaus ir puolė bėgti link jo šaukdamas „ką čia filmuoji gaidy“. Patvirtino, kad konfliktą pradėjo būtent T. Č., kuris pribėgęs dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, į konfliktą, rankoje laikydamas metalinį strypą, įsijungė V. G., kuris pribėgęs smūgiavo kumščiais bei metaliniu strypu, pataikė į galvą, šoną, buvo pagriautas ant žemės ir kaip nurodo nukentėjusysis buvo talžomas, daužomas per šonus, taigi po tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir buvo nežymiai sužalotas. Objektyvių priežasčių spręsti, kad nukentėjusysis susižaloti galėjo kitu laiku ar pats, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindų šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti. Nors tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo V. G. yra trintis dėl žemių, santykiai nėra draugiški, kas įpareigoja kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu vertinti itin atidžiai, vien dėl to nukentėjusiojo parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Vis tik nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų kaltė yra grindžiama ne vien nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamųjų kaltę neabejotinai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kai nukentėjusysis filmuodamas komentuoja ką laukuose veikia kaltinamieji, kai netrukus iš važiuojančio traktoriaus pribėgęs T. Č. pakelia ranką, nors vaizdo nesimato, girdisi triukšmas, vyksta ginčas, nukentėjusysis A. Z. T. Č. pasako, „ko čia mušiesi“, po to aiškiai matosi, kai nukentėjusysis eina atbulomis ir filmuoja, tuo tarpu jam traukiantis link jo iš pradžių eina, vėliau pribėga tiek T. Č., tiek dešinėje rankoje laikydamas strypą V. G., prasideda konfliktas, kuris perauga į grumtynes. Kaltinamasis V. G. teigia, kad išgirdęs triukšmą ir pamatęs kaip A. Z. su T. Č. grumiasi, reaguodamas į tai, kad muša jo darbininką, sparčiu žingsniu ėjo link jų, po to pradėjo bėgti, norėdamas A. Z. atitraukti nuo T. Č. už pečių ir išskirti, nes jie buvo susikabinę, ir tuomet, pasak V. G., neišlaikę pusiausvyros visi trys pragriuvo ant žemės. Su A. Z. susikibęs nebuvo, jo nuomone, T. Č. buvo susijaudinęs, todėl ir pasakė, kad jis buvo susikibęs su A. Z. ir T. Č. bandė juos išskirti. Tuo tarpu T. Č. parodė, kad sustojęs ir išlipęs iš traktoriaus pradėjo bėgti link V. G., norėdamas jam padėti atkimšti traktoriaus agregatą. Bėgo pro A. Z., kuris galimai pagalvojo, kad bėga jo mušti, todėl A. Z. pirmasis puolė jį, jis norėjo trenkti A. Z. atgal, bet nesigavo. A. Z. bandė rankomis jį pargriauti, pakišo koją, abu pargriuvo, prasidėjo grumtynės, tuomet į pagalbą T. Č. atbėgo V. G., bandė juos skirti, įvyko grumtynės. A. Z. susikibo su V. G., abu pargriuvo ant žemės. Jis gynė V. G., norėjo juos išskirti, bandė A. Z. atplėšti nuo V. G., traukė jį už marškinėlių viršutinės dalies, ties kaklu, tada A. Z. įkando V. G. į ranką. Taigi, kaltinamųjų parodymus, būtent paneigia filmuota medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, kad jokio susikabinimo tarp A. Z. ir T. Č., bei A. Z. ir V. G. nebuvo. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kai V. G. ir T. Č. bėga link filmuojančio A. Z. ir tik tuomet įvyksta grumtynės, kurias nuosekliai apibūdino nukentėjusysis, kurių metu nukentėjusysis buvo sužalotas. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kurioje A. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, odos nubrozdinimai kakle (daugybiniai), dešiniame šone, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame žaste, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimus taip pat patvirtina ir specialisto R. L. išvada, kurioje, susipažinęs su A. Z. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad A. Z. padaryti dauginiai nubrozdinimai kakle ir krūtinėje, lūpų sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų iškeltą versiją, jog konfliktą pradėjo nukentėjusysis ir, kad jų veiksmai buvo gynybiniai paneigia nukentėjusiojo parodymai, taip pat kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismo nuomone, toks kaltinamųjų kaltės neigimas yra tik jų gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

9. Kaltinamųjų gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas teigia, kad kaltinamųjų kaltė nėra visiškai įrodyta, kaltinamieji kaltės nepripažįsta, nukentėjusiojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, o pagrindinis įrodymas – vaizdo įrašas dėl padarytų sužalojimų nėra informatyvus. Pažymi, jog įraše užfiksuota, kad pats nukentėjusysis aktyviai dalyvauja diskusijose, kad tarp jų jau anksčiau yra buvę nesutarimų. Gynėjas neginčija fakto, kad konfliktas, grumtynės ir apsižodžiavimas buvo, šalys buvo pargriuvusios, voliojosi ant žemės, todėl logiška, kad galėjo atsirasti ir nustatyti nubrozdinimai. Nors sužalojimai ir buvo padaryti, jie vertinami kaip nežymūs, tai nebuvo padarytos kirstinės žaizdos, kraujosruvos, ar daugybiniai nubrozdinimai, juolab, kad jie negalėjo sukelti nukentėjusiajam kažkokių sunkių ligų, kaip hepatitas C. Gynėjo įsitikinimu, nėra visų nusikaltimo sudėties elementų, būtent subjektyviosios pusės požymių, t. y. kaltinamųjų tiesioginės tyčios nukentėjusįjį sumušti, sukelti jam fizinį skausmą ir padaryti sužalojimus, todėl gynėjo nuomone kaltinamieji turėtų būti išteisinti. Tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl kai kurių aplinkybių nesutampa, negali būti vertinami kaip nepatikimi. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, sumuštas, todėl ir parodymai dėl suduotų smūgių nėra nuoseklūs ir tikslūs, be to teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti V. G. ir T. Č., tą patvirtina ir vaizdo įrašas, kuris pasak gynėjo, nėra informatyvus. Teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka, būtent vaizdo įrašas patvirtina faktą, kas pradėjo konfliktą, kas buvo konflikto iniciatorius, kas buvo užpultas ir kas gynėsi. Gynėjas prašo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis bei rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nors konkrečiai kuo šis nukentėjusiojo asmens elgesys pasireiškė gynėjas nedetalizavo. Pastebėtina, kad tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011 ir kt.). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-166/2013, Nr. 2K-386/2012). Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, į tai, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ši lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei įvertinus byloje esančius duomenis, tai kad nukentėjusysis turėdamas tikslą nufilmuoti ir užfiksuoti, jo vertinimu, neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, kaip kaltinamieji dirba (lėkščiuoja) ne jiems priklausantį lauką, kuriame šienas buvo paruoštas susukti į rulonus, filmuodamas aiškino: „va taip ponas G. niokoja neturėdamas dokumentų, nei nuosavybės, nei nuomos, nieko, atvažiavęs lėkščiuoja, daro, žiūrėkit ką daro, paskui bus paviešinta visur kaip ponas G. daro“, juolab, kad nukentėjusiojo elgesys neprieštaravo moralės normoms, jis garsiai nerėkė, nepriekabiavo, nereiškė jokios agresijos į ten dirbančius asmenis, jo elgesys nebuvo provokuojantis ir tiek žeidžiantis kaltinamuosius, kad jiems suteiktų teisę imtis kraštutinių priemonių, pulti nukentėjusįjį ir smurtauti prieš jį. Taigi, tokie nukentėjusiojo veiksmai nėra pripažintini kaip provokuojantys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme ir ši aplinkybė nepripažintina kaltinamųjų V. G. ir T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl kaltinamajam V. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

10. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ūkininkauja, vykdo žemės ūkio veiklą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos V. seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, Ukmergės rajono V. miestelio bendruomenės tarybos pirmininkės taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis darbštumu, pareigingumu ir pagalba aplinkiniams, prisidedantis prie miestelio renginių, švenčių organizavimo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti V. G. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

Dėl kaltinamajam T. Č. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

12. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Kaltinamajame akte kaip kaltinamojo T. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė įrašyta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Nors ankstesnius du kartus jis teistas už veikas, kurias jis padarė būdamas pilnametis ir šioje byloje nagrinėjamą veiką padarė neišnykus teistumui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. baudžiamąjį įsakymą (baudą turėjo sumokėti iki 2025 m. rugsėjo 26 d., šioje byloje nusikalstamą veiką padarė 2025 m. liepos 3 d.), visgi pažymėtina, kad anksčiau jis teistas už kitokio pobūdžio nesunkius nusikaltimus (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas; neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), ši veika, susijusi su nusikaltimu žmogaus sveikatai, padaryta pirmą kartą, todėl kol kas nėra pagrindo T. Č. pripažinti recidyvistu.

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos V. seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti T. Č. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

15. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

16. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamųjų solidariai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl kaltinamųjų įvykdyto užpuolimo iš chuliganiškų paskatų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, pažeminimą, neteisingumo jausmą, išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos, nepatogumus kreipiantis į medikus, kad būtų nustatytas sužalojimo mastas, pajuoką prieš visus žmones.

17. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų bendrais veiksmais vartotas smurtas, išskyrus daugybinius odos nubrozdinimus kakle, pasireiškė ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais – kumščiais suduodant į galvos sritį, dešinį šoną, metaliniu strypu suduodant į galvos sritį, kairį šoną, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, daugybiniai odos nubrozdinimai kakle, dešiniame šone, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame žaste. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų V. G. ir T. Č. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir byloje esančios specialisto išvados. Dėl kaltinamųjų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko nukentėjusysis patyrė ir patiria ne tik emocinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, pažeminimą, išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos, tačiau ir fizinius skausmus. Neabejotina ir tai, kad teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas taip pat sietinas su nukentėjusiojo emociniais ir fiziniais nepatogumais, gaištant laiką apklausose, teisminiame bylos nagrinėjime. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti kryptingi smūgiai, juo labiau į gyvybiškai svarbias kūno vietas, - galvą, panaudojant įrankį - metalinį strypą, ką patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nustatyti sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui. Nukentėjusysis nurodė, kad padidėjo nerimas, atsirado nervingumas, šio įvykio pasekmės galimos ir ateityje, tačiau jų nedetalizavo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl įvykio nukentėjusiajam būtų kilusios reikšmingesnės ilgalaikės sveikatos problemos, kaip ir nėra duomenų, jog įvykio metu patirti išgyvenimai turėjo ar turės kokios nors esminės įtakos nukentėjusiojo gyvenimui tolimesnėje perspektyvoje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ne kartą akcentavo, kad sužalojimų pasekmė galėjo išprovokuoti susirgimą hepatitu C, visgi byloje nėra duomenų, kad ši liga yra susijusi su įvykio tiesioginių sužalojimų pasekmėmis. Nukentėjusysis, prašydamas atlyginti neturtinę žalą teisiamojo posėdžio metu prašė įvertinti patirtas išlaidas, išgyventą mažamečio vaiko ir jo stresą, sunkius išgyvenimus, sumušimus, bei kitus patirtus nepatogumus. Pastebėtina, kad baudžiamajame procese patyrusiais neturtinę žalą paprastai laikomi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėję asmenys (kasacinė nutartis 2K-324-5­7/2016). Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta nusikalstama veika, nuo kurios tiesiogiai būtų nukentėjęs mažametis vaikas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi nėra pripažintas nukentėjusiuoju, spręstina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo oponuoti į mažamečio vaiko patirtus nepatogumus ar išgyvenimus.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į A. Z. patirtus išgyvenimus, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, jis akivaizdžiai prieštarauja ir teismų suformuotai praktikai dėl analogiškų pasekmių padarymo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, susiklosčiusią situaciją, teismų praktiką analogiškose bylose, įvertinus patirtą nepatogumų ir neturtinės žalos turinį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija nukentėjusiojo A. Z. neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur, kuri priteistina solidariai iš V. G. ir T. Č.. Taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Laikytina, kad toks žalos dydis atitinka pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, kilusius padarinius nukentėjusiajam, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei atitinka teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų

20. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

21. Nukentėjusiojo A. Z. įgaliotas atstovas advokatas Marius Rumšas pateikė prašymą dėl proceso išlaidų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir išieškojimo. Nurodė, kad nukentėjusysis patyrė 1 780,00 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų. Kartu su prašymu teismui pateiktos sąskaitos-faktūros bei mokėjimo nurodymai patvirtinantys, kad A. S. pagal 2025 m. spalio 1 d. susitarimą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, atstovui advokatui Mariui Rumšai sumokėjo 1 780,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose).

22. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

23. Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad nukentėjusysis turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, į kaltinamųjų turtinę padėtį (dirba, byloje nėra duomenų apie jų turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas)), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, siekdamas apginti savo teises naudodamasis kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. Z. įgalioto atstovo advokato Mariaus Rumšo prašymas tenkintas ir iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos nukentėjusiojo patirtos 1 780,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, proceso išlaidas sumokant į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Nustatyta, kad kardomosios priemonės kaltinamiesiems nepaskirtos.

25. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš V. G. ir T. Č. nukentėjusiojo A. Z. naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš V. G. ir T. Č. nukentėjusiojo A. Z. naudai 1780,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas sumokant į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašau, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.