Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, ribotai darbingas, turintis 40 procentų darbingumą, gyvenantis M. M. g., teistas:

1990-11-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams;

1995-03-15 pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 1995-12-21 įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3, t. y. 3 mėn. 8 d., 1996-07-29 paleistas atlikus bausmę,

1998-03-03 pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. galutine bausme laisvės atėmimu 4 m., su turto konfiskavimu, 2000-02-22 nutartimi veika perkvalifikuota ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams, 2000-06-03 paleistas atlikus bausmę,

2002-01-14 pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. galutine bausme laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su 600 Lt vertės turto konfiskavimu, 2002-10-14 paleistas lygtinai,

2004-04-15 pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d. galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių ir 875 Lt bauda, 2005-06-06 paleistas lygtinai,

2009-11-12 pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. galutine bausme 60 parų areštu ir 3250 Lt bauda, 2010-01-07 paleistas atlikus arešto bausmę,

2012-04-25 pagal BK 140 str. 1 d. 35 parų areštu, bausmė subendrinta su 2009-11-12 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 35 parų areštas ir 3250 Lt bauda, 2012-07-13 paleistas atlikus arešto bausmę,

2012-07-27 pagal BK 213 str. 1 d. 30 parų areštu, bausmė subendrinta su 2012-04-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 60 parų areštas ir 3250 Lt bauda, 2012-09-28 paleistas atlikus arešto bausmę,

2013-01-23 pagal BK 178 str. 2 d., 55 parų areštu, bausmė subendrinta su 2012-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 90 parų arešto bausmė ir 25 MGL (3250 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. kovo 3 d., apie 2.46 valT. T. mieste, Pramonės gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 5T, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilių girtumas), tuo pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, tuo pažeisdamas KET 9 p., 127 p. reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavo į pakelės griovį. Šie A. L. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t.y. kartu automobiliu važiavusioms V. L. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtininės dalies II slankstelio kompresinio lūžimo, daugybinių šonkaulių lūžimo, dešinės menties lūžimo, bei R. S. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padaryta trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), V-jo kaklo slankstelio lūžimas, potrauminis mielitas, ASIA-A, plaučių uždegimas.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną grįžo iš Vilniaus, nusipirko „Amareto“ butelį, jį gėrė mašinoje. P. L., parašė jai žinutę. Jos draugė jam grubiai atrašė. Paskui paskambino L, klausė ko rašinėja. P. L. ir jos draugei išeiti pasikalbėti. Jos išėjo abi. Tuo metu 0,7 litro „Amareto“ butelį jau buvo išgėręs. L su drauge turėjo alaus. Jie susėdo į jo patėvio automobilį V. P. ir važinėjosi po miestą. Paskui nuvažiavo prie Meižio prūdo. Gal ten dar išgėrė kelis gurkšnius alaus. P. M. prūdo jis užvažiavo ant kelmo, pasikabino mašina. Paskui atvažiavo pažįstamas taksistas ir nutraukė nuo kelmo. Po to sugalvojo dar išgerti. Buvo naktis. L per pažįstamus sužinojo kur dar gauti degtinės. Jis sumokėjau už butelį degtinės. Paskui vėl važiavo į miestą. Važiuojant „gazą“ tai paspausdavo, tai nuleisdavo. Greitis buvo tarp 120-150 km/h. Momentais važiuodavo normaliai, momentais labai greitai. Neturėjo užsisegę saugos diržų nei vienas. Negalvojo, kad nesuvaldys mašinos. R. S. labai bijojo važiuoti. L jį ramino, sakė, kad S labai bijo. Važiavo dar antrą kartą prie Meižio prūdo. Grįžtant paspaudė „gazą“, ties posūkiu trenkėsi į bordiūrą ir pradėjo verstis. Pajuto, kad iškrito iš mašinos. Sąmonės nebuvo praradęs. Bandė keltis, suprato, kad nejaučia kairės pusės, todėl nebesikėlė. Netrukus atsirado policija, maždaug po 10 minučių atvažiavo medikai. Klausė kaip moterys. Jam pasakė, jog viena kojų nejaučia. Nenorėjo, kad taip atsitiktų. Tauragę gerai žino, negalvojo, kad taip bus, ten lengvas posūkis. Įvykio metu važiavo ne daugiau 150 km/h. greičiu. Nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos, todėl taip ir atsitiko. Tuo metu turėjo teisę vairuoti, išsilaikė teises 2014 m. Jo mėnesio pajamos sudaro100 eurų. Po įvykio buvo susitikęs su R. S. du kartus, o su L kartu gulėjo ligoninėje, užeidavo pas ją. Dabar labai retai geria, nevartoja narkotikų.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. (1 t., b. l. 32-34, 35-36) parodė, kad 2016 m. kovo 3 d. apie 22 val. ji susitiko su savo buvusiu vyru A. L.. Kartu su ja buvo ir jos draugė R. S.. A jų laukė prie namo su automobiliu „VW Passat“. Ji atsisėdo į automobilio priekyje esančią keleivio vietą, o R atsisėdo automobilio gale už jos. Saugos diržų nei vienas nesisegė. Automobiliu važiavo didesniu negu mieste leistina greičiu. A greitį padidindavo net iki 140 km/h, tačiau automobilį tuoj pristabdydavo ir vėl važiuodavo normaliu greičiu. Nuvažiavo į poilsiavietę, esančią netoli „Meižio“ prūdo. Iš ten po kiek laiko važiavo link miesto. A tuo metu lėkė nežmonišku greičiu. Greitis svyravo nuo 160 iki 180 km/h. A. A. prašė sumažinti greitį, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio. Ne kartą lėkdamas dideliu greičiu buvo paleidęs vairą ir atsisukęs į automobilio galą kalbino Raimondą. Atvažiavus į Stoties gatvę, prie parduotuvės „Norfa“, A kažkur nuėjo. Netrukus jis grįžo ir parsinešė „Sobieski“ 0,7 degtinės butelį. Iš ten jie vėl važiavo prie „Meižio“. Iš pradžių važiavo normaliu greičiu iki geležinkelio pervažos, po to A vėl pradėjo didinti greitį. Greitis vėl svyravo 160-180 km/h. Ji su R vėl jį ramino, prašė sumažinti greitį. Atvažiavo vėl prie „Meižio“ prūdo į poilsiavietę. Apie 2.30 val. nakties, iš ten jie T. T. link. Važiuodami per geležinkelio pervažą, ją tiesiog peršoko, nes greitis buvo daugiau nei 160 km/h. Kai peršoko pervažą, automobilis pasidarė nebevaldomas. T. A. dar kažkaip suvaldė automobilį. V. P. gatve, pravažiavo posūkį į kairę mėsos kombinato link. Gatvė buvo tuščia, jie lėkė dideliu greičiu. Pajuto smūgį, kiek pamena atsitrenkė į priešpriešinės eismo juostos „bordiūrą“. Buvo didžiulis padangų cypimas ir toliau nieko nepamena. Iš pasakojimų žino, kad automobilis tarsi grąžtas vertėsi ir tuo pačiu lėkė į priekį. Pabudo gulėdama tarsi baloje. Atsimerkusi pamatė Raimondą, kuri kabėjo persisvėrusi ant medžio šakos.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. (t. 1, b. l. 58-60) parodė, kad 2016-03-03 ji su savo drauge V. L. susitiko su pastarosios buvusiu vyru A. L., kuris buvo su automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje ji įsėdo į galą, į dešinę pusę, o V. L. į automobilio priekį. A. L. važiavo dideliu greičiu – apie 160 km/h. Abi su drauge prašė, kad jis mažintų greitį, tačiau jis neklausė. Kaip įvyko pats eismo įvykis nepamena, tik juto, kaip kyla į viršų ir prabudo iškritusi iš automobilio. Pabudusi nejautė savo kūno, negalėjo judinti nei rankų, nei kojų. Daugiau nieko nepamena.

Iš 2016-03-03 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-16) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra T. T. m., Pramonės g. 5T.

Iš 2016-03-03 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 19-25) matyti, kad apžiūrėtas eismo įvykio metu sugadintas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2016-03-03 asmens blaivumo testo matyti, kad A. L. alkotesteriu nustatytas girtumas - 0,77 prom. (t. 1, b. l. 96), o jo kraujyje rasta 1,36 promilės etilo alkoholio (t.1, b. l. 98).

Iš 2016-04-21 specialisto išvados Nr. G96/16(11) matyti, kad V. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtininės dalies II slankstelio kompresinio lūžimo, daugybinių šonkaulių lūžimo, dešinės menties lūžimo (t. 1, b. l. 74).

Iš 2016-06-16 specialisto išvados Nr. G155/16(11) matyti, kad R. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės galvos smegenų ligos (ūmus periodas sunki forma) V-jo kaklo kalelio lūžimo, potrauminio mielito, ASIA-A, hepatito C, plaučių uždegimo (t. 1, b. l. 81).

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad nuo 2016-09-07 R. S. nustatytas darbingumo lygis - 15 procentų (t. 1, b. l. 54).

Tokiu būdu kaltinamojo A. L. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kur jis pilnai pripažino savo kaltę bei aukščiau aptartų įrodymų visuma, iš kurių matyti, kad A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilių girtumas), pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, tuo pažeisdamas KET 9 p., 127 p. reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavo į pakelės griovį. Šie A. L. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. kartu automobiliu važiavusioms V. L. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei R. S. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. L. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 4 d., nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, esant jo veiką kvalifikuojančiam požymiui – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau Lietuvoje teistas trylika kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, yra duomenų ir apie jo teistumą užsienyje (t. 1, b.l. 122-155), turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b.l. 111-121). A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių pagrindu A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už straipsnio, numatančio atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, dėl ko byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamasis A. L. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Jis numatė, kad dėl jo vairavimo esant neblaiviam, tamsiuoju paros metu ir didžiuliu greičiu mieto ribose, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, nors abi nukentėjusiosios nuolatos jo prašė ar net maldavo sulėtinti greitį. Įvykio metu nukentėjusiosioms padaryta didelė žala dėl jų sveikatos sutrikdymo, tačiau kaltinamasis žalos nukentėjusiosioms neatlygino nė kiek ir net nepradėjo to daryti.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (t. 1, b.l. 175-178) A. L. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

LR BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, viena iš šių nuobaudų yra galiojanti. Nustatytų aplinkybių pagrindu, kartu su bausme A. L. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.).

N. R. S. ir V. L. baudžiamojoje byloje pateikė civilinius ieškinius civiliniams atsakovams A. L. ir AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje (toliau tekste – Draudimo bendrovė): R. S., jos atstovui patikslinus ieškinį, prašo priteisti iš Draudimo bendrovės ir subsidiariai iš A. L. 100000 eurų neturtinės ir 357,72 Eur turtinės žalos atlyginimui (t. 1, b.l. 63, t. 2, b.l. 44-55); V. L. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš Draudimo bendrovės ir subsidiariai iš A. L. 15000 Eur neturtinės ir 101,30 Eur turtinės žalos atlyginimui (t. 1., b.l. 46, t. 2, b.l. 35-43).

N. R. S. ir V. L. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo A. L. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas Draudimo bendrovėje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. 12 6037347, draudimo liudijimas AJA 6342243). Vadovaujantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCADPĮ) bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose.

Įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Iš Draudimo bendrovės 2016-12-08 rašto (t.2. b.l. 60-61) matyti, kad ji V. L. išmokėjo 195,86 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o R. S. - 3500 neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji V. L. teisme paaiškino, kad Draudimo bendrovė jai atlygino turtinę žalą, todėl šio prašymo atsisako. Nukentėjusioji R. S. pateikė įrodymus, kad po eismo įvykio, tai yra 2016 metų kovo-gegužės mėnesiais įsigijo įvairių medikamentų, reabilitacijos priemonių, taip pat pateikė kuro įsigijimo, vykimo pas medikus tikslu, patvirtinančius kvitus - bendrai 357,72 Eur sumai. Teismas, įvertinęs R. S. sveikatos būklę po įvykio, šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis, todėl 357,72 Eur suma turtinei žalai atlyginti jos naudai priteistina iš Draudimo bendrovės. Minėta, kad turtinę žalą patvirtinančius įrodymus nukentėjusioji R. S. teismui pateikė, todėl Draudimo bendrovės prašymas padaryti pertrauką byloje ar civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, laikytinas nepagrįstu, nenustačius BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis Nr. 2K-669/2006).

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8868 Eur iki 23169 Eur (nuo 30000 Lt iki 80000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010 ir kt.).

Nukentėjusioji R. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl nusikalstamų A. L. veiksmų buvo sunkiai sužalota, ilgai ir sunkiai gydoma dėl daugelio komplikacijų ir infekcijų, į namus iš gydymo įstaigos grįžo tik 2016-08-16. Dėl patirtų sužalojimų ji yra neįgali, guli lovoje, nevaikšto, visiškai negali savimi pasirūpinti. Ji tik gali kalbėti ir dalinai judinti kairę ranką, tačiau pirštų visiškai nevaldo. Dėl to ji susirgo depresija, nemiga, vartoja antidepresantus ir migdomuosius vaistus, ją konsultuoja psichologai.

N. V. L. civiliniame ieškinyje nurodo, kad įvykio metu dėl patirtų sužalojimų dvi savaites gydėsi ligoninėje, po to namuose, apie pusę metų buvo nedarbinga. Šiuo metu dar jaučia stuburo problemas, jis linksta, dėl ko darosi kuprelė, kurią, medikų teigimu, ateityje reikės operuoti. Ji lankosi pas gydytojus, nuolatos skauda nugarą, dėl ko vartoja nuskausminamuosius.

Nurodytus nukentėjusiųjų R. S. ir V. L. argumentus teismas laiko pagrįstais. Akivaizdu, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, vėlesnio ilgo gydymo ir jo metu atsiradusių komplikacijų R. S. kentėjo didelį fizinį skausmą, tačiau, įvertinant aplinkybę, kad tokio masto sveikatos sužalojimus ji patyrė būdama jauname amžiuje, jai labai dideliu mastu sumažėjo bendravimo galimybės, darytina išvada, kad ji patyrė ir itin stiprų dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. V. L. patyrė mažesnio laipsnio sveikatos sužalojimus, jos išgijimo prognozė yra žymiai geresnė, tačiau ir ji įvykio metu ir gydymosi bei reabilitacijos periode kentėjo didelį skausmą, patyrė emocinę depresiją, todėl teismas sprendžia, kad abiem nukentėjusiosioms yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra ribotai darbingas (t. 1, b.l. 161), pats turintis sveikatos problemų (t. 1, b.l. 107, jo pajamos sudaro 100 eurų. Teismų praktikoje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip pačio nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiosios, kaip ir kaltinamasis, nebuvo prisisegusios saugos diržų. Nukentėjusiosios kaltinamojo vairuojamu automobiliu iš užmiesčio į Tauragę buvo atvažiavę ir prieš įvykį. Iš jų, taip pat kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad ir pirmą kartą važiuojant į užmiestį bei grįžtant atgal kaltinamasis važiavo labai greitai, nereagavo į nukentėjusiųjų raginimus sulėtinti greitį, vienok abi nukentėjusiosios nepasinaudojo galimybe išlipti iš automobilio pirmą kartą grįžus į Tauragę. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. L. civilinė atsakomybė šiuo atveju yra subsidiarinė, tai yra, jis privalo atlyginti žalos tiek, kiek jos neatlygina Draudimo bendrovė, kuri atlygino įstatymo nustatytą maksimalų neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms proporcingai jų patirtam sveikatos sužalojimo mastui. Nurodytų aplinkybių pagrindu, įvertinant tai, kad Draudimo bendrovė R. S. atlygino 3500 Eur, o V. L. – 1500 Eur neturtinę žalą, iš kaltinamojo R. S. priteistina 20000 Eur, V. L. - 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, taip pat kitas išlaidas, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymų (t. 2, b.l. 63, 64) matyti, kad už advokato paslaugas atstovaujant R. S. ir V. L. apskaičiuota advokatui po 185,28 Eur, iš viso 370,56 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina valstybei iš kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Taikyti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, A. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. R. S. ir V. L. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies:

Priteisti iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje 357,72 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 72 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. S. naudai.

Priteisti iš A. L. 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. S. naudai.

Priteisti iš A. L. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. L. naudai.

Priteisti iš A. L. 370,56 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

UAB medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.