Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš E. G. 300 Eur ( tris šimtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimo K. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. apie 00val. 40 min. Kelmės rajone (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie individualaus A. P. baro įžūliais veiksmais tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos ir veido sritį K. P., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimu, jo kaltė įrodyta specialisto išvada Nr. G80/2016 (04). Tačiau šioje išvadoje patvirtinami tik sužalojimai nukentėjusiajam K. P., tačiau nėra žinoma, kas juos padarė.

Be to, ir kiti įrodymai, kuriais grindžiama apelianto kaltė, jo nuomone, yra abejotini. Iš D. A. Asmens atpažinimo protokolo matyti, kad jis negalėjo tiksliai pasakyti, tačiau panašiausias asmuo pažymėtas šeštuoju numeriu. Ir D. A., ir kitas atpažinime dalyvavęs asmuo Ž. J. teisme nebuvo apklausti, savo parodymų nepatvirtino. Be to, šių asmenų nurodytos aplinkybės prieštarauja liudytojų J. G., V. S., D. B., G. R. parodymams. Tarp šių asmenų nebuvo atliktos akistatos. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neobjektyvią išvadą, kad nuteistojo „...draugai ir draugės stengiasi jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, teigdami nematę, jog E. G. būtų ką nors sumušęs, tačiau jų parodymus teismas vertina kritiškai." Apeliantas pabrėžia, kad visi teismo kritiškai vertinti liudytojai prisiekė dėl melagingų parodymų davimo ir jeigu sakė netiesą, jiems turėjo būti pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl melagingų parodymų. Tokių nutarčių teismas nepriėmė, vadinasi tokios teismo padarytos išvados yra niekinės.

Skunde pažymima, kad nuosprendyje teismas neabejoja liudytojo A. P. parodymais, nors jis yra nukentėjusiojo brolis ir galimai suinteresuotas bylos baigtimi. Apelianto nuomone, siekiant išvengti prieštaravimų buvo būtina atlikti papildomus veiksmus, akistatas, o to nebuvo padaryta. Be to, nebuvo nustatytas asmuo tą vakarą buvęs be marškinėlių su tatuiruote, kurį paminėjo A. P., Z. L., V. S.. Be to byloje neapklausti policijos darbuotojai, atvykę į įvykio vietą, kurie galėjo paaiškinti apie nuteistojo buvimo vietą tuo metu, apie asmenį su tatuiruote, jo paiešką ir pan. Apeliantas pabrėžia, kad jis nešioja trumpus plaukus ir jie niekada nebuvo garbanoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad E. G. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo neįvykdė ir kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nepamena įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad E. G. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų asmenų A. P. bei I. N. parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu sutrinkti duomenys: asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolai, specialisto išvada ir kiti.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. parodė, kad matė, kaip du asmenys gatvėje prie baro, suduodami smūgius į galvą ir pilvą, sumušė jo brolį K. P., kuris buvo pargriuvęs ant žemės ir trumpam praradęs sąmonę. Vienas iš K. P. mušusių asmenų buvo E. G., kuris tą vakarą vilkėjo šviesiu megztiniu, o kitas buvo be maikutės su tatuiruote. E. G. ir tą kitą vaikiną, kurie mušė brolį, atėjo ir nusivedė merginos.

Liudytoja I. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad matė sumuštą K. P. gulintį ant vidurio kelio, todėl ji iškvietė policiją. Kas sumušė K. P., ji nematė, tačiau kartu su ja buvusi I. P., po to, kai greitoji med. pagalba išvežė jį į ligoninę, parodė vaikiną, kuris puolė ant K. P., tai buvo E. G..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog liudytojas A. P. pareiškė, kad pagal jam pateikto atpažinti nuotraukas, jis atpažįsta asmenį pažymėtą Nr. 1, kaip asmenį, kuris sumušė jo brolį. Šį asmenį atpažįsta iš veido bruožų, nors tuo metu kai buvo sumuštas jo brolis, tas vaikinas buvo garbanotais plaukais (1t., b. l.47-49).

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, jog A. P. parodymai yra neteisingi, kad jis neteisingai parodė jį kaip asmenį įvykio dieną neva sumušusį K. P., nes klaidingai nurodė aplinkybę dėl E. G. plaukų, šį jo argumentą vienareikšmiškai paneigia jo paties parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Į teisėjos klausimą apie jo plaukus, nuteistasis paaiškino, kad įvykio metu jo plaukai buvo ilgesni ir matėsi nedidelės garbanos.

Liudytojų K. P. ir I. N. parodymus patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (1 t., b. l. 53-55, 60-62 b. l.), kuriuose užfiksuota, jog liudytojas D. A. bei liudytojas Ž. J. atpažįsta E. G. kaip asmenį, sudavusį smūgius K. P.. Ir nors šie asmenys nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, informacija, kuri buvo šių asmenų pateikta, pagrįstai buvo ištirta ir įvertinta skundžiamame nuosprendyje. Minėti duomenys yra surinkti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, patvirtina vieni kitus bei atskleidžia svarbias bylos aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Kolegija atmeta apelianto skundo argumentą dėl K. P. parodymų nepatikimumo, nes jis yra nukentėjusiojo brolis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, jog K. P. turi motyvą nepagrįstai apkalbėti būtent nuteistąjį. Be to, jo parodymus patvirtina kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys. Kolegija atmeta ir apelianto argumentą dėl jo draugų liudytojų J. G., V. S., D. B., G. R. parodymų vertinimo. Nors šie liudytojai pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nematė, jog E. G. būtų ką nors sumušęs (ir tai, anot apelianto, turėtų būti vertinama kaip jo nekaltumo įrodymas), tačiau visi jie patvirtino, kad nebuvo su juo šalia visą laiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip bandymą padėti savo draugui E. G. išvengti atsakomybės, tačiau juos pačius traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo nėra pagrindo.

Kaip minėta, savo apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo be marškinėlių su tatuiruote, kuris dalyvavo muštynėse ir nebuvo įvertintas jo vaidmuo šioje byloje, todėl byla neva išnagrinėta neišsamiai. Kolegija atmeta šį apelianto argumentą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad, nors ir nebuvo nustatytas minėtas asmuo, tačiau jo veiksmai neturi reikšmės E. G. veiksmų teisiniam vertinimui.

Nuteistojo deklaratyvius teiginius, kad jis niekam jokių smūgių nesudavė, jokio nusikaltimo nepadarė, kolegija vertina, kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad E. G. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu visiškai įrodyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.