Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K., M. K., E. K., A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su R. K.. Gyvendami santuokoje M. K. ir R. K. susilaukė trijų vaikų – M. K., E. K. ir A. K.. R. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su M. K.. Testamentų registre nėra įregistruotų R. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

8. Būdami santuokoje M. K. ir R. K. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 565/1510 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemones: DODGE GRAND CARAVAN SXT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

9. Nagrinėjamu atveju M. K., E. K. ir A. K. tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu yra nepilnamečiai. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas.

10. Šiuo atveju nustatyta, kad po R. K. mirties pareiškėjas M. K. nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Taip pat pareiškėjas M. K., būdamas nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, neįgyvendino nepilnamečių įpėdinių – savo vaikų M. K., E. K. ir A. K., teisių į paveldimą turtą. Tačiau ištyrus byloje pateiktus dokumentus prieitina prie išvados, kad pareiškėjas M. K. kartu su nepilnamečiais vaikais M. K., E. K. ir A. K. mirusios R. K. palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti jai priklausiusį turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek jo nepilnamečiai vaikai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu. Pateikti rašytiniai įrodymai (mokesčių mokėjimo dokumentai) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo pat sutuoktinės mirties rūpinasi pirmiau nurodytu turtu kaip savo, kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat moka su abiejų butų išlaikymu susijusius mokesčius, naudojasi transporto priemonėmis. Tokie pareiškėjo veiksmai reiškia, kad jis perėmė velionės R. K. turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju taip pat spręstina, kad po motinos R. K. mirties atsiradusį palikimą nepilnamečiai M. K., E. K. ir A. K., atstovaujami tėvo M. K., taip pat priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai M. K. ir nepilnamečiai M. K., E. K., A. K., atstovaujami įstatyminio atstovo – tėvo M. K., priėmė palikimą, atsiradusį mirus R. K., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų M. K., M. K., E. K. ir A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujami įstatyminio atstovo – tėvo M. K., po R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjams M. K., M. K., E. K. ir A. K. paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.