- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3193-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00757-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., A. D., valstybės įmonei „Turto bankas“
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., A. D., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos M. R. Š. mirties, priimti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. R. Š. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą pasikreipti nespėjo, kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 27 d. atliko arešto bausmę Šiaulių kalėjime. Kiti įpėdiniai – velionės vaikai A. D. ir J. P. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą taip pat nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys J. P. ir A. D. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. D. ir suinteresuoti asmenys J. P. ir A. D. yra M. R. Š. vaikai. M. R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) būdama ištuokoje. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės 2023 m. kovo 10 d. liudijimas patvirtina, kad po M. R. Š. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo paleidimo iš kalėjimo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas A. D. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. vasario 27 d. atliko arešto bausmę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-02762 pareiškėjui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui pateiktas 2023 m. gegužės 8 d.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, jog praėjus daugiau nei savaitei po mamos mirties, t. y. 2022 m. lapkričio 29 d., pareiškėjas buvo patalpintas į Šiaulių kalėjimą 90 parų arešto bausmei atlikti ir buvo išleistas 2023 m. vasario 27 d., t. y. pasibaigus terminui kreiptis į notaro biuro dėl palikimo priėmimo (terminas palikimui priimti pasibaigė 2023 m. vasario 21 d.). Pareiškėjas grįžęs iš bausmės atlikimo vietos nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, t. y. 2023 m. kovo 10 d. kreipėsi į notaro biurą, o ten, sužinojęs, kad terminas yra praleistas, 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad padėtų parengti procesinius dokumentus teismui.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjo elgesys rodo, jog jis turėjo valią priimti palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiti M. R. Š. pirmos eilės įpėdiniai – šioje byloje suinteresuoti asmenys J. P. ir A. D. valios priimti po mamos mirties likusį palikimą neišreiškė. Suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“ pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepareiškė, pareiškėjo A. D. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo mamos M. R. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos M. R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.