Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Blacklist House“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A30-1656/20 panaikino licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos uždarajai akcinei bendrovei Blacklist House (duomenys neskelbiamai), 2020 m. sausio 6 d., (duomenys neskelbiami), galiojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. A30-1656/20, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 4 d. Departamentas atliko neeilinį pareiškėjos vykdomos veiklos patikrinimą, kuris buvo fiksuotas protokolu Nr. ATK2-022.

6.1. Departamentas 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-53/20, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 2, 7, 8, 9 dalimis, 35 straipsnio 2 dalimi, 38 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skyrė pareiškėjai UAB Blacklist House 289 Eur baudą, už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad pareiškėja prekiavo, laikė alkoholinius gėrimus neturėdama prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (b. l. 5-10). Pareiškėja nutarimo neskundė, paskirtą baudą sumokėjo.

6.2. Departamentas 2020 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. S-1597(3) informavo Administraciją apie pareiškėjos padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus ir jos atžvilgiu priimtą įsigaliojusį Nutarimą, atkreipdamas dėmesį, kad už Nutarime konstatuotus pažeidimus AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos (b. l. 34-35).

6.3. Administracija įvertinusi pranešime pateiktą informaciją, vadovaudamasi AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. Nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ 6 ir 58 punktais, 2020 m. birželio 16 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjai Licencijos išduotos 2020 m. sausio 6 d. galiojimą (b. l. 40-41).

7. Byloje ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad atsakovė Įsakymu taikydama antrąją sankciją pareiškėjai neindividualizavo ir neįvertino su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių, neįsigilino į atsakomybę švelninančias ar sunkinančias aplinkybes, neatsižvelgė į sankcijos sukeliamą poveikį pareiškėjos verslui, į tai, kad paskirtą baudą sumokėjo, pažeidimus pašalino, pastebi, kad Departamentui atlikus pareiškėjos patikrinimą 2020 m. liepos 21 d. patikrinimo pažymoje Nr. PA-16 pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 45).

8. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais argumentuodama, kad AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicija aiškiai nustato, kad Įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai – sankcijos už pažeidimą skyrimui.

9. Bylos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – ir AKĮ), Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. Nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės). Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

11. Todėl įvertinus šias teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (LVAT administracinėse bylose Nr. A-327-146/2015, Nr. A-1266-624/2015 ir kt.).

12. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra preziumuota, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas. Licencijos galiojimo panaikinimo netaikymas nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo tuo metu, kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Taigi tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai. Netaikyti šios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Taigi netaikyti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo teismas galėtų tik įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus ir padaręs išvadą, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

13. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja Departamento 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu nubausta dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų, jai skirta 289 Eur bauda, šio nutarimo pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neskundė, baudą sumokėjo (b. l. 5-10, 11-13). Todėl Administracija, gavusi 2020 m. birželio 12 d. Departamento raštą, kad pareiškėja padarė licencijuojamos veiklos pažeidimus, priėmė ginčijamą 2020 m. birželio 16 d. įsakymą, panaikino pareiškėjai išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą pareiškėjai 2020 m. sausio 6 d. (restoranas Blacklist House, (duomenys neskelbiamai), galiojimą. Pareiškėja apie priimtą Įsakymą buvo informuota tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka per 2 dienas nuo Įsakymo priėmimo, laikantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. pareiškėja apie Įsakymą buvo informuota tinkamai.

14. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. AKĮ yra nustatytas griežtas alkoholio produktų apyvartos reguliavimas, kuriuo siekiama sumažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėja pažeidė imperatyvias AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles, jai buvo žinoma, kad Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, taigi, pareiškėja nesilaikė sąžiningos konkurencijos taisyklių, dėl ko nukentėjo kiti alkoholio prekybos rinkos dalyviai, sukeldama grėsmę vartotojų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, todėl Administracija pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Įsakymu panaikino licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais restorane Blacklist House, (duomenys neskelbiamai).

15. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

16. AKĮ pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (LVAT administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Todėl klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (LVAT administracinėse bylose Nr. A858-74/2014; Nr. A-58-525/2015).

17. Todėl Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir ji privalo licenciją panaikinti. Kaip seka iš Įsakymo turinio, jame yra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujamasi, nurodytas Departamento raštas, kuriuo remtasi priimant skundžiamą Įsakymą. Teismo vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, daro išvadą, jog Administracijos Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jo naikinti teisinio pagrindo nėra, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Blacklist House“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.