Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Blacklist House apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Blacklist House skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjas skunde nesutiko su paskirta antrąja itin griežta sankcija už tą patį pažeidimą. Jo nuomone, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusižengimą du kartus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis). Be to, atsakovas, Įsakymu sankcijos net neindividualizavo ir neįvertino su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į sankcijos sukeliamą poveikį Bendrovės verslui ir nesigilino į atsakomybę švelninančias ar sunkinančias aplinkybes, tokia sankcija gali sužlugdyti pareiškėjo verslą, kuris tik dabar atsigauna po dėl COVID-19 plitimo grėsmės paskelbto karantino ribojimų.

6. Nutarimu nustatyti AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimai yra formalaus pobūdžio – pažeidimui kilti pakanka nustatyti jo faktines aplinkybes. Atitinkamai formalaus pobūdžio yra ir AKĮ 34 straipsnis, numatantis konkrečius atvejus, kada yra panaikinama licencija, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58 punktas, numatantis, kad licencijos galiojimas panaikinamas AKĮ 34 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju aktualus Departamento konstatuotas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje įtvirtintas licencijos panaikinimo atvejis, t. y. licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

II.

11. AKĮ yra nustatytas griežtas alkoholio produktų apyvartos reguliavimas, kuriuo siekiama sumažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėjas pažeidė imperatyvias AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles, jam buvo žinoma, kad Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, taigi, pareiškėjas nesilaikė sąžiningos konkurencijos taisyklių, dėl ko nukentėjo kiti alkoholio prekybos rinkos dalyviai, sukeldamas grėsmę vartotojų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, todėl Administracija pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Įsakymu panaikino Bendrovės licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

12. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, teismo vertinimu, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas.

13. Teismo vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

III.

18. Administracija atkreipia dėmesį, kad Įstatymas bei Taisyklės nenumato galimybės daryti subjektams išimtį ir netaikyti šiuose teisės aktuose numatytos ekonominės sankcijos - licencijos panaikinimo tai atvejais, kai už atitinkamus licencijuojamos veiklos pažeidimus tokia sankcija yra numatyta Įstatyme ir Taisyklėse. Be to, tam tikrų faktinių aplinkybių pripažinimas svarbiomis bylai yra teismo diskrecija. Teismas, spręsdamas šį klausimą, nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių vertinimo aplinkybių kontekstą.

20. Administracija pažymi, kad AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatos nenumato licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybės ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalį yra panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Taip pat šios nuostatos nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti piktybiškai, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir panašiai. Priešingai – AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicija aiškiai nustato, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai – sankcijos už pažeidimą skyrimui.

22. Departamentas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. AKĮ bei Taisyklės Administracijai nenumato jokios galimybės daryti subjektams išimtį ir netaikyti šiuose teisės aktuose numatytos ekonominės sankcijos – licencijos panaikinimo tais atvejais, kuomet už atitinkamus licencijuojamos veiklos pažeidimus tokia sankcija AKĮ ir Taisyklėse yra numatyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad griežtas AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti ir šių teisės normų saugomas vartotojų teises, o kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai.

23. Priimdamas Įsakymą atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir neprivalėjo kvestionuoti nei Departamento nustatytų pažeidimų, nei aiškintis ir analizuoti aplinkybių, dėl kurių šie pažeidimai buvo atlikti, todėl, Departamento nuomone, skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. A30-1656/20 „Dėl licencijos, išduotos UAB Blacklist House, galiojimo panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias AKĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, o, atsižvelgęs į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, nusprendė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, sankcija yra proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

29. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamento Nutarimu nubaustas dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų bei vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl AKĮ 34 straipsnio 16 dalies normos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti, ir todėl ginčijamas atsakovo Įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015; 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1668-629/2020).

31. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam AKĮ reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

32. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga. Pabrėžtina, kad teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjas teigė, kad licencijos panaikinimas yra neproporcingas, nes Bendrovės verslas tik pradėjo atsigauti panaikinus dėl Covid-19 paskelbtą karantiną, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad panaikinus licenciją kils didelio masto žala. Be to, nuo ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos jau yra praėję daugiau nei vieneri metai. Byloje taip pat nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra kitų faktinių duomenų, kurie lemtų pripažinimą, jog pritaikytoji ginčijama priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Vien tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, o jo mastas nėra didelis, teisėjų kolegijos nevertinama kaip pakankami teisiniai argumentai, dėl kurių pareiškėjas išvengtų atsakomybės.

34. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ginčijamo Įsakymo turinio galima aiškiai suprasti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimas, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

35. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Blacklist House apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.