Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18978-584/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., G. J., antstolei A. A. dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas išieškotojos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrame turte nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Šiuo atveju skolininkės kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkės turto dalį jos ir jos sutuoktinio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad iš jos būtų galima išieškoti, konkrečiai – nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ skolininkės sutuoktinio gaunamų pajamų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-18841-191/2008 dėl 503,28 EUR (1737,74 Lt), 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. J. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkė 2004-05-27 yra sudariusi santuoką su G. J. bei tai, kad G. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna nuolatinę išmoką (pensiją), 2015-06-18 patvarkymu areštavo G. J. pensijos išmokos dalį viršijančią vieną mėnesinę algą ar jai prilygintinų išmokų bei davinių dalį, bet ne daugiau kaip 825 Eur, ir pasiūlė išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“ kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo sutuoktinio gaunamose išmokose. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė, atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus, areštavo skolininkės J. J. sąskaitas bankuose, tačiau lėšų jose nėra. Taip pat vykdydama išieškojimą iš skolininkės kreditorės naudai, antstolė nustatė, kad skolininkės vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra. Taigi, vykdomojoje byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto, išskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančių apelianto gaunamų pajamų dalies, nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, rėmėsi antstolės vykdomojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis abejoti neturėjo pagrindo.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Nagrinėjamu atveju skolininkės santuokos metu įgyta prievolė kreditorės atžvilgiu yra ir jos sutuoktinio prievolė, todėl skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ir kitos gaunamos pajamos bei išmokos, laikytinos bendrajai jungtinei nuosavybės teisei priklausančiu turtu, t. y. tuo turtu, į kurio dalį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.112 str. 1 d.).

Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie skolininkės J. J. ir apelianto santuokos nutraukimą ar separaciją, apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka. Nors apeliantas tvirtinta priešingai, t. y., kad su žmona kartu negyvena nuo 2012 m. gegužės mėn., tačiau šią aplinkybę grindžia tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CPK 666 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė dėl skolininkei priklausančios bendro turto dalies nustatymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.