Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei priteisto materialinio išlaikymo padidinimo, tretieji asmenys: Raseinių socialinių paslaugų centras, V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktos gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad S. K. yra nepilnametės D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Nepilnametės mergaitės motinai V. B. (duomenys neskelbtini) mirus, D. B. liko gyventi su broliais ir seserimi bei patėviu. Šiaulių apylinkės teismo rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-1677-1138/2022, kuria nutarta leisti paimti nepilnametę D. B. iš tėvo S. K., pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A₁-118, D. B. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintojas paskirtas V. K.. Tarnybos 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose užfiksuota, kad nepilnametė D. B. aplankymo metu nurodė, kad su biologiniu tėvu jokių ryšių neturi, jo nepažįsta, ja niekada nesidomėjo, nebandė su ja susisiekti ir per rūpybos laikotarpį, nenori nieko apie jį žinoti, o juo labiau pas jį gyventi, jis jai svetimas žmogus. VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (01.20E)-SD-124, Raseinių pagalbos šeimai namų 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. SD-280, (duomenys neskelbtini) 2022 m rugsėjo 14 d. rašto, Raseinių socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. SD-1228 turinys patvirtina, kad nepilnamete D. B. rūpinasi jo rūpintojas V. K., atsakovas S. K. dukra nesidomi, nesikreipė į globos centrą pagalbos dėl ryšio atnaujinimo, atstatymo ar galimybės susigrąžinti dukrą į šeimą, nors Raseinių socialinių paslaugų centro jam rekomenduota kreiptis pagalbos registruojantis individualioms psichologo konsultacijoms, lankyti Pozityvios tėvystės mokymus, pasinaudoti Globos centro paslaugomis ir stengtis atstatyti ryšį su biologine dukra D. B.; S. K. pakartotinai į Raseinių socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos proceso bei socialinių paslaugų teikimo atnaujinimo jo šeimai nesikreipė. 2022 m. rugsėjo 22 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 4GPA-508 užfiksuota, kad nepilnametė D. B. atsisako gyventi su tėvu, jo nepažįsta, jis ja nesidomi. 2022 m. vasario 10 d. Raseinių socialinių paslaugų centro sudarytame pagalbos plane nurodyta, kad S. K. teigė, jog nori atnaujinti ryšį su dukra, tačiau viskas priklauso nuo dukros, ji jau pakankamai suaugusi. 2022 m. vasario 8 d. Tarnybos Mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su S. K. šeima organizavimo rekomenduota psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, pirmajame tėvo ir dukros susitikime dalyvauti specialistams, bendros psichologo konsultacijos (pagal poreikį, jei dukra ir tėvas sutiktų). Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-824-674/2015, iš S. K. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. B. po 65 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės. Antstolė Eurika Rulienė 2022 m. lapkričio 3 d. rašte nurodė, kad išieškotojos D. B. įstatyminė atstovė V. B. vykdomąjį dokumentą pateikė 2017 m liepos 14 d. ir nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2017 m liepos 1 d. sudarė 1 716,67 Eur, nuo bylos užvedimo dienos iš skolininko S. K. išlaikymas neišieškotas.

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukros auklėjimo ir priežiūros, nesidomi jos poreikiais, jų nesieja tėvo ir dukros santykiai, tėvu D. B. laiko savo patėvį, brolių ir sesers tėvą, atsakovas dukrai yra svetimas žmogus, su kuriuo nepilnametė kategoriškai atsisako gyventi. Mirus artimiausiam nepilnametės D. B. asmeniui – motinai, atsakovas nedėjo pastangų užmegzti su dukra ryšį, žinodamas laikinosios rūpybos nustatymo priežastis, nesiėmė aktyvių veiksmų jas šalinti, nerodė iniciatyvos įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, priešingai – ryšio atstatymo naštą perleido išimtinai dukros atsakomybei. Teismas neturi duomenų, kad atsakovui būtų svarbus tėvo valdžia pagrįsto santykio su vaiku išsaugojimas, kad atsakovas prieštarautų neterminuotam tėvo valdžios apribojimui, jis nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime iš esmės, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvo valdžios ribojimo. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovo kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu neveikimu. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo, nerodo noro bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, globos centru, neprisideda prie vaiko išlaikymo, nepalaiko jokio ryšio su vaiku. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas nesiekia rūpintis dukra, užtikrinti tinkamas jos auginimo ir priežiūros sąlygas. Atsakovo dukra visu laikinosios rūpybos laikotarpiu išsakė nenorą gyventi su tėvu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovui S. K. yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios nepilnametės dukros D. B. atžvilgiu apribojimą (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su dukra pasikeitimą ir galimybes dalyvauti jos auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

Apribojus tėvų valdžią terminuotai/neterminuotai vaiko atžvilgiu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju nepilnametei D. B. iš tėvo S. K. priteistas 65,00 Eur išlaikymas 2015 m. spalio 9 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu, kurį ieškovė ieškiniu prašo padidinti iki 150 Eur.

Atsakovas dėl ieškovės prašomo padidinti išlaikymo dukrai parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog išlaikymas būtų padidintas iki prašomos sumos, nes turi dar vieną vaiką, nedirba. Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie savo materialinę padėtį, tačiau jis to nepadarė. Teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto turto. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotas jo galimybes dirbti. Be to, teismas laiko, kad nuo 2015 m. spalio 9 d., kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei D. B., jos poreikiai iš esmės pasikeitė. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip septynerių metų laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 325 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Pažymėtina, kad 2022 m. žymiai išaugo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Pvz., vien tik maisto kainų indeksas 2023 m. sausio mėn., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 33,2 proc., o būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro 40,0 proc. (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d2#/). Tai įvertinęs teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir padidina Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-824-674/2015 priteistą iš S. K. po 65 Eur materialinį išlaikymą dukrai D. B. iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Turtinės nepilnametės D. B. teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, šiuo atveju – 2022 m. lapkričio 14 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023). Nepilnametei D. B. išlaikyti skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise jos globėjui V. K. (CK 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CPK 406, 407 straipsniais, nustatytina nepilnametės D. B. gyvenamoji vieta. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės D. B. gyvenamąją vietą V. K. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo dukra iki laikinosios globos ir laikinosios globos laikotarpiu gyveno su V. K., jos brolių ir sesers tėvu, kuriuo nepilnametę sieja glaudūs emociniai ryšiai, ji laikinosios globos laikotarpiu išsakė norą gyventi su V. K., kurį laiko tėvu. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo neišdėstė, į teismo posėdį neatvyko.

Apribojus tėvo valdžią bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog nepilnametė atsakovo dukra laikinai gyvena V. K. šeimoje, kartu su broliais ir seserimi, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, ja rūpinamasi, ji yra prižiūrima, todėl iki teismo sprendimo dėl nepilnametės D. B. nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnametės atsakovo dukros gyvenamoji vieta nustatytina V. K. šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo iš atsakovo patenkintas visiškai, išlaikymas padidintas 85 Eur (150-65), iš atsakovo S. K. valstybės naudai priteistina 23,00 Eur (85 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 46,48 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-824-674/2015 priteistą iš S. K. po 65 (šešiasdešimt penkis) Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. iki 150 (vieno šimto penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. lapkričio 14 d.)

Paskirti V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,00 (dvidešimt trijų eurų) Eur žyminį mokestį ir 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 48 centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.