- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- T-418-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00445-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- D. R.
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Aleksandras Sizovas
- Kategorijos
- 2.5.11Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka (BPK 363 s.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Donatui Zabolevičiui, prokurorui Armandui Vainauskui, nuteistajam ir skundo pareiškėjui D. R., jo atstovui advokatui Aleksandrui Sizovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės M. G. 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiu D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo redakcija Nr. IX-1706), 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., , 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p. jam paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 40 MGL (5200 Lt) bauda. Nuteistasis laisvės apribojimo bausmės metu buvo įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) p.p. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-23 d. 11:20 val. iki 2013-07-25 d. 11:10 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vilniaus apygardos teismo 2014-06-06 nutartimi buvo atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas ir pirmos instancijos nuosprendis įsiteisėjo. 2014-06-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui grąžinta baudžiamoji byla ir 2014-06-11 d. nuosprendis pateiktas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui ir antstoliui vykdyti. 2014-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. R. buvo nustatytas 13 mėnesių terminas sumokėti 5200 Lt baudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros kasacinis skundas ir panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-06 nutartis, byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Antrą kartą išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendis buvo pakeistas. D. R., pripažintam kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) skirtas laisvės atėmimas 3 mėnesiams; pripažintam kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d., skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.; 64 str. 5 d. 1 p., 2 p.; 65 str., šios bausmės ir bausmės apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos pagal LR BK 182 str. 2 d. (du kaltinimai) ir 215 str. 1 d. (du kaltinimai) subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams su 40 MGL (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą; 3) vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Likusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 2015-12-02 baudžiamąją bylą grąžinus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2015-12-03 nuosprendis buvo išsiųstas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui vykdyti. Vilniaus probacijos skyriuje nuosprendis gautas 2015-12-07 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-17 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas nuteistojo D. R. kasacinis skundas ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendis. D. R. smurto veiksmai prieš mažametį E. J. kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., D. R. paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirtos subendrintos bausmės: pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (M. A. epizodas) laisvės apribojimas 10 mėnesių; pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (A. R. epizodas) laisvės apribojimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., pagal BK 140 str. 3 d. paskirta bausmė apimta bausme, paskirta pagal BK 180 str. 2 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros, buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. sausio 9 d. ir laisvės apribojimo bausmė, atlikta nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. sausio 27 d., dvi laisvės apribojimo dienas skaitant už vieną laisvės atėmimo dieną. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis įpareigojanti nuteistąjį D. R. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kitos nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-17 d. nutartimi D. R. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę be jo nurodytų laikotarpių papildomai įskaitytas laisvės apribojimo bausmės, atliktos nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d., laikotarpis, konstatuojant, kad iš viso faktiškai buvo atlikta 1 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausmės dalis, kuri turi būti įskaityta į laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. D. R. laikotarpiu nuo 2014-08-22 iki 2015-08-28 sumokėta 5200 Lt (1506,02 Eur) dydžio bauda grąžinta D. R..
Nuteistasis D. R. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad 2016-08-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrių su prašymu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl probacijos priežiūros nutraukimo anksčiau termino. 2016-09-01 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus vyresnioji inspektorė, atliekanti viršininko funkcijas, V. S. raštu „Dėl prašymo“ Nr. V7-524 atsisakė su teikimu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, motyvuodama tai tuo, kad 3/4 atlikto probacijos termino sueis tik 2017-11-17. 2016-10-05 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės, atliekančios viršininko funkciją, sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorei. 2016-11-04 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorė raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 3-33 atsisakė tenkinti skundą. 2016-11-28 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės sprendimas atsisakyti tenkinti skundą buvo apskųstas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorei. Šis skundas Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo priimtas ir išnagrinėtas. 2016-12-21 Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-6778 atsisakė tenkinti skundą ir išaiškino teisę skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2017-01-16 nutartimi atsisakė priimti skundą ir išaiškino, kad dėl priimtų Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus probacijos tarnybos sprendinių, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui. 2017-03-14 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017- 01-16 nutartį paliko nepakeistą, todėl skundas duodamas bendrosios kompetencijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Su Vilniaus apygardos probacijos tarnybos sprendimu pareiškėjas nesutinka, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui bei pareiškėjo atžvilgiu priimtiems teismų nuosprendžiams, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 str. probacijos vykdymo pagrindai yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį arba įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį. Šiuo atveju probuojamojo priežiūra faktiškai buvo pradėta gavus 2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymą vykdyti nuosprendį, o ne vadovaujantis 2016-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl bausmių įskaitymo ar įsiteisėjusiu 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kadangi 2014-06-11 patvarkymu gautas nuosprendis buvo realiai vykdomas ir beveik įvykdytas, o 2016-07-05 nutartimi buvo tik nustatyta galutinė bausmė ir išaiškinta, kokia jos dalis buvo faktiškai atlikta. 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis apskritai buvo panaikintas 2016-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Todėl prašymo pateikimo dieną dėl faktiškai atliktos bausmės (jos vykdymo atidėjimo) dalies ir atsižvelgiant į faktą, kad viena laisvės apribojimo bausmės diena prilygsta vienai bausmės vykdymo atidėjimo dienai, praėjo daugiau negu 1,5 metų iš 2 metų, kuriais buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, t.y. faktiškai buvo praėję 3/4 probacijos termino. Sutiktina su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pastaba, kad faktiškai atliktas laisvės apribojimo bausmės laikas 2016-07-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo įskaitytas į realiai nepaskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, o ne į bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau būtina atsižvelgti į tą faktą, kad de facto pareiškėjas daugiau negu 1,5 metų buvo probuojamas, nors, vadovaujantis galutiniu teismo procesiniu sprendimu, de jure probacijos priežiūros terminas prasidėjo tik 2015-11-23. Taigi realiai pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 str. įtvirtintus reikalavimus, o esama situacija susidarė dėl to, kad baudžiamojoje byloje buvo panaikinti 3 teismų procesiniai sprendimai, 2 iš kurių buvo įsiteisėję ir pradėti vykdyti. Kitaip tariant dėl susiklosčiusios padėties kaltas yra ne pareiškėjas, o valstybinės įstaigos, kadangi bylą nagrinėjantys teismai net 3 kartus nesugebėjo tinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo. Šiuo atveju išsprendus nuteistojo prašymą formaliai būtų pažeistas teisinės valstybės principas, sprendimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Baudžiamosios teisės principas in dilbio pro reo reikalauja, kad visi neaiškumai būtų traktuojami įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo naudai. Todėl ir šioje situacijoje visi neaiškumai, susiję su probacijos priežiūros nutraukimu prieš terminą turėtų būti aiškinami pareiškėjo naudai.
Probacijos įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, jog Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.
Per minėtą daugiau negu 1,5 m. laikotarpį pareiškėjas laikėsi visų nurodytų sąlygų, todėl darytina išvada, kad probacijos tikslai - užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, todėl probuojamojo (nuteistojo) priežiūros vykdymas nutrauktinas prieš terminą.
Be to, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nutartimi pareiškėjas faktiškai yra atlikęs 9 mėnesius iš paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. šiai dienai yra faktiškai atlikęs 3/4 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl, jeigu bausmės vykdymas nebūtų atidėtas, šiai dienai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. jis jau būtų lygtinai paleistas.
Kai teismas baudžiamojoje byloje sprendžia klausymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BPK 75 str., vertinama, ar kaltinamasis atitinka tam tikras būtinas sąlygas, tai yra tikrinama, ar yra teisinis pagrindas kaltinamajam palengvinti teisinę padėtį, ir šią normą pritaikius ji objektyviai yra pagerinama. Todėl šiuo atveju situacija, kai asmens, kuriam teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, teisinė padėtis yra blogesnė, negu asmens, realiai atliekančio laisvės atėmimo bausmę, t.y. asmeniui, kuriam būtent apkaltinamuoju nuosprendžiu jo teisinė padėtis buvo pagerinta, sukuriama blogesnė teisinė terpė nutraukti bausmės vykdymą anksčiau laiko, negu asmeniui, kuris nebuvo vertas švelnesnės baudžiamojo įstatymo normos pritaikymui, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jo probacija prasidėjo nuo 2014 metų. Kai Vilniaus apygardos teismas pakeitė laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimą, jis jau buvo beveik atlikęs 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nepaisant to jo probacija vykdoma iki dabar. Bendrai jau virš dvejų metų jis yra prižiūrimas. Jokių nusiskundimų jo elgesiu nebuvo. Vykdė visus įpareigojimus. Norėtų, kad į jo probacijos terminą būtų užskaityta atlikta laisvės apribojimo bausmė.
Jo atstovas advokatas Aleksandras Sizovas palaikė savo atstovo skundą jame nurodytais pagrindais.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas prašė skundo netenkinti. Pareiškėjui ne kartą tiek teismų nutartimis, tiek institucijų raštais buvo išaiškinta, kaip skaičiuojama jo bausmė, kas yra įskaityta į bausmę, kaip skaičiuojamas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Skundžiamas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos sprendimas buvo apskųstas aukštesniam organui – Kalėjimų departamentui, kuris motyvuotai atmetė nuteistojo skundą. Pareiškėjas prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės sprendimą, tarsi apeina Kalėjimų departamento sprendimą. Jei asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtais sprendimais, tai pirmiausia logiškai mąstant reikėtų naikinti aukštesnės instancijos sprendimą, nes tenkinus pareiškėjo skundą, vis tiek liktų galioti Kalėjimų departamento sprendimas. Dėl antrosios prašymo dalies – nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, pažymėtina, kad šis klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. O šis įstatymas sako, kad priežiūra gali būti nutraukta tik probacijos tarnybos teikimu. Įstatymas nenumato galimybės nuteistajam prašyti nutraukti priežiūrą nei teismo, nei probacijos tarnybos, nes ne jis ar jo įgaliotas atstovas sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl priežiūros nutraukimo.
Prokuroras prašė skundo netenkinti. Nurodo, kad prašymą nutraukti probacijos vykdymą vienareikšmiškai gali teikti tik probacijos tarnyba. Teisminėje praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai nuteistieji patys kreipiasi dėl probacijos nutraukimo, teismai vienareikšmiškai tokių prašymų netenkina, aukštesnės instancijos teismai tokius sprendimus palieka galioti. Teismų praktika šiuo atžvilgiu yra nuosekli.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Tarp pareiškėjo ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos yra kilęs ginčas, kaip turi būti skaičiuojamas jo probacijos terminas ir atitinkamai galimybė nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą.
Nuteistajam D. R. vykdant teismų sprendimus, priimtus baudžiamojoje byloje Nr. 1-294-271/2014, probacija buvo vykdoma dviejų skirtingų bausmių pagrindu. Po Vilniaus apygardos teismo 2014-06-06 nutarties, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendžiui, kuriuo buvo nustatyta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuo 2014-06-17 Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje gavus įsiteisėjusį nuosprendį (pagal Bausmių vykdymo kodekso 46 str. 1 d. nuostatas), buvo pradėta vykdyti nuteistojo probacija paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagrindu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-06 nutartį ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka iš naujo, D. R. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžiu buvo nustatyta kitos rūšies bausmė - 1 metų laisvės atėmimas, kurio vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Gavus šį nuosprendį D. R. probacija vykdant laisvės apribojimo bausmę buvo nutraukta (asmuo išbrauktas iš Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro). Pradėta vykdyti nauja probacija – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindu. Nors realiai nuosprendis Vilniaus probacijos skyriuje gautas vykdyti 2015-12-07, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalį bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – šiuo atveju nuo 2015-11-23 d. Atitinkamai nuo šios datos turi būti pradėta skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo ir atitinkamai naujo probacijos termino pradžia. Pareiškėjas pageidaudamas, kad probacijos terminas būtų skaičiuojamas nuo 2014-06-17, iš esmės į laisvės bausmės vykdymo atidėjimo terminą reikalauja įskaityti iš dalies atliktos kitos rūšies bausmės - laisvės apribojimo - terminą, ko įstatymas nenumato. Atlikta bausmė negali būti įskaitoma į bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atlikta bausmė įskaitoma tik į kitą bausmę. D. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nuosprendį faktiškai atliktos laisvės apribojimo bausmės laikas buvo įskaitytas į pačios bausmės - laisvės atėmimo bausmės - laiką įsiteisėjusiaisiais teismų sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-17 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi). Dvigubas atliktos laisvės apribojimo bausmės įskaitymas - tiek į laisvės atėmimo bausmę, tiek į jos vykdymo atidėjimo terminą - negalimas. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad vienos laisvės apribojimo bausmės dienos prilyginimui vienai bausmės vykdymo atidėjimo dienai, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės 2016-11-04 sprendimas Nr. 3-33, kuriuo buvo atsisakyta įpareigoti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrių kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl D. R. priežiūros nutraukimo prieš terminą buvo pagrįstas ir teisėtas.
Susipažinus su D. R. asmens byla bei skundo medžiaga, matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminą Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius skaičiavo nuo 2016-05-17 d. t.y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo datos, ir probacijos termino pabaigos data laikė 2018-05-17. Tuo tarpu pagal baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui buvo pateiktas vykdyti ir iki minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties buvo realiai vykdytas Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendis, kuriuo taip pat buvo nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams (t.4, b.l. 213, 214). Gavus ir nagrinėjant nuteistojo kasacinį skundą nuosprendžio vykdymas stabdomas nebuvo. Tokiu būdu probacijos laikotarpis nuo 2015-11-23 iki 2016-05-17, kuomet faktiškai buvo vykdoma probacija laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendį pagrindu, Vilniaus probacijos skyriaus nebuvo įskaičiuojamas. Įskaičius Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nuosprendžio vykdymo laikotarpį keičiasi probacijos termino skaičiavimas, t.y. ¾ probacijos termino sueina ne 2017-11-17, o 2017-05-23 d. ir nuo šios datos atsirastų galimybė kreiptis dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Probacijos terminų skaičiavimas yra probaciją vykdančios institucijos prerogatyva. Tačiau pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorė skundžiamame sprendime, tiek aukštesnė instancija - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo 2016-12-21 rašte taip pat nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam turi būti skaičiuojamas nuo 2015-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vykdymo pradžios ir nuo šios datos gali būti taikoma Probacijos įstatymo 23 straipsnio nuostata (b.l. 24).
Tačiau nei skundžiamo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės sprendimo priėmimo dienai, nei šios nutarties priėmimo dienai, nebuvo ir nėra galimybės konstatuoti, kad ¾ probacijos termino jau yra suėję ir D. R. priežiūra gali būti nutraukta, taikant Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagrįstas ir Vilniaus probacijos skyriaus atstovo argumentas, kad įstatymas teisę kreiptis dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą suteikia tik probaciją vykdančiai institucijai, kuri stebi ir vertina nuteistojo elgesį probacijos metu bei turi pagrindo manyti, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, teismas
NUTARĖ:
D. R. skundo dėl Vilniaus apygardos direktorės 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 3-33 panaikinimo bei probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.