Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. M. paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmės laiką visiškai įskaitytas laikas atliktas pagal 2024 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 15 d.

Iš M. M. nepriteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. P., R. K., D. G., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. nuteistas už tai, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. balandžio 29 d. apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine A. N. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą ir ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, po to rankomis suėmęs jai už plaukų, tampė ją. Tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė pakaušio srities sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. N. sveikatą.

1.1. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje – iš anksto susitarus ir pasiskirsčius vaidmenimis su D. G., R. P., R. K., pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) IKI Lietuva, priklausantį turtą – 18 916,21 Eur, o būtent: 2023 m. birželio 12 d. dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, (duomenys neskelbtini), D. G., UAB IKI Lietuva parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), kasininkei – pardavėjai, suteikus (pasakius) jam (M. M.) parduotuvės apsaugos sistemos prieigos kodą ir seifo signalizacijos kodo duomenis, o 2023 m. iš birželio 13 d. į 14 d. nakties metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. G. jam (M. M.) suteikus (perdavus) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinių patalpų raktą, po ko jis kartu su R. P. ir R. K. 2023 m. birželio 14 d. apie 01.07 val. atvyko prie UAB IKI Lietuva priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tuomet R. K. pasilikus prie parduotuvės, kieme, tikslu įspėti juos apie pavojų būti pastebėtiems pašalinių asmenų, jis (M. M.) kartu su R. P., D. G. suteiktu raktu atrakino parduotuvės tarnybinių patalpų lauko duris, bei suvedę iš anksto jiems iš D. G. suteiktą tarnybinių patalpų apsaugos sistemos prieigos kodą, ir tokiu būdu 2023 m. birželio 14 d. 01.07 val. įsibrovė į UAB IKI Lietuva parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir patekę į tarnybines patalpas, kur 01.8 val. surinkę iš anksto jiems žinomus iš D. G. gautus seifo kodo duomenis jį atrakino ir pagrobė pinigus –18 916,21 Eur, kurie buvo sudėti į specialios paskirties pinigų maišus ir su pagrobtais pinigais iš parduotuvės pasišalino. Tokiais bendrais veiksmais įsibrovė į parduotuves Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas ir pagrobė svetimą, UAB IKI Lietuva priklausantį turtą – 18 916,21 Eur.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę konstatavo, kad M. M. padarė tyčinį, baigtą nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, praeityje keturis kartus teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikas padarė būdamas recidyvistas, veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytas tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir dvi sunkinančias aplinkybes bei į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos į vairios bausmių rūšys, jis nusikalto nepraėjus nei metams po bausmės atlikimo, teismas darė išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

3. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – areštą – už kiekvieną nusikalstamą veiką, ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

3.4. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. M. praeityje teistas keturis kartus. Tai neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiai subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsniu, todėl laikytina, kad jis teistas tik vieną kartą. Minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, bausmę atlikęs. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas prieš priimant 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį, todėl laikytina, jog teisiamas tik antrą kartą. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamas veikas, pripažintas įrodytomis skundžiamu nuosprendžiu, turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, tai yra trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, ko apeliacinės instancijos teismo ir prašo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos apeliacinės instancijos teismo ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

6. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnes – arešto bausmių rūšis bei galutinę subendrintą švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. M. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. M. paskirtos bausmės rūšies ir jos trukmės pagrįstumo, apeliacinis teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

9. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi M. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), taip pat nustatė ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad M. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes netinkamai individualizavo jam skiriamą bausmę, todėl prašo pakeisti bausmės rūšis į švelnesnes – areštą bei paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, o pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. M. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, parinko tinkamą bausmių rūšį. Teismas įvertino dvi M. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, taip pat tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje M. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, priešingai nei savo pateiktame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, aplinkybę, jog jis atlygino civilinius ieškinius įvertino ir į ją skirdamas bausmę atsižvelgė.

13. Pažymėtina, kad M. M. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas jau 4 kartus teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Jis nusikalto nepraėjus nei metams po bausmės atlikimo, anksčiau jam buvo skirtos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas, taip pat laisvės atėmimas 8 mėnesiams, tačiau apeliantas savo veiksmų pasekmių po ankstesnių teistumų tinkamai neįvertino, pakartotinai nusikalsdavo. M. M. nusikaltimus pradėjo daryti būdamas gana jauno amžiaus, o aptarti duomenys patvirtina, kad iki šiol skiriamomis bausmėmis kaltinamojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, yra linkęs nusikalsti, o tai, apeliacinio teismo vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad M. M. paskyrus švelnesnes, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, galėtų būti pasiekti bausmės tikslai, todėl už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą jam pagrįstai paskirtos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmės, o švelninti bausmių rūšį nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. M. praeityje teistas keturis kartus, kadangi tai neatitinka faktinių aplinkybių – 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiai subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsniu, todėl laikytina, kad jis teistas tik vieną kartą.

15. Pažymėtina, kad bendrinami yra ne patys nuosprendžiai, o nuosprendžiais skirtos bausmės. Aplinkybė, jog asmeniui trimis skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, negali būti tolygu asmens išteisinimui dėl dalies nusikalstamų veikų bei atitinkamai niekaip nepaneigia trijų skirtingų teistumų fakto. Priešingai, subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius nuteistojo teisinė padėtis turi pasunkėti, o ne palengvėti, priešingu atveju būtų iškreipta baudžiamojo įstatymo paskirtis, formuojama nepagarba įstatymui ir nebaudžiamumo nuotaika.

16. Apeliantas taip pat prašo sumažinti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę. M. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kaip minėta, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o BK 178 straipsnio 3 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės už straipsnio sankcijose numatytą vidurkį. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į visumą anksčiau aptartų aplinkybių, sprendžia, jog M. M. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Paskyrus apeliantui švelnesnes už laisvės atėmimą bausmių rūšis arba sumažinus skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

17. Taip pat apeliacinis teismas konstatuoja, kad nuteistajam M. M. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, taip pat nėra per griežta. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas galutinę bausmę bendrinant bausmes, pasirinko nuteistajam M. M. palankesnį dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką jų sudėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prie bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 3 dalį pridėdamas bausmės dalį paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirdamas galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, įvertinus tai, kad apeliantas prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi buvo teisingai sumažinta trečdaliu, paskiriant 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, paskirta bausmė buvo pagrįstai subendrinta su 2024 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaitytas laikas atliktas pagal 2024 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga bei proporcinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, nustatyta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo M. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05764, kurioje nurodoma, kad iš M. M. valstybės naudai priteistina 170,83 Eur suma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

20. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Vis tik, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas iš nuteistojo M. M. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.