- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2-143-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00554-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- J. J., A. B., A. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovams J. J., A. B. ir A. Š., ieškovų atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų J. J., A. B. ir A. Š. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovams J. J., A. B. ir A. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškinio dalyku prašo nustatyti 2,6849 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-05-12 UAB “A." paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad šio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 01 (6712 kv. m.) naudosis ieškovė J. J., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 02 (6713 kv. m.) naudosis ieškovė A. Š., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 03 (6712 kv. m.) naudosis ieškovas A. B., o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 04 (6712 kv. m.) naudosis atsakovas A. P.
Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal R. B. 2022 m. rugpjūčio 29 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:1000, nustatant, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „A“; A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 6713 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „B“; A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „C“; J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „D“. Priteisti iš J. J., A. B., ir A. Š., A. P., naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovų reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Ieškovai palaiko savo ieškinį ir prašo priešieškinį atmesti. Ieškovams J. J., A. B., A. Š. bei atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,6849 ha dydžio žemės sklypas (paskirtis - žemės ūkio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. J. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo, ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo, ieškovei A. Š. nuosavybės teise priklauso 6713/26849 dalys šio žemės sklypo, o atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo. Praktiškai šis žemės sklypas visiems keturiems bendraturčiams priklauso lygiomis dalimis. Tai patvirtina prie ieškinio pridedama VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo kopija. Nuo šio žemės sklypo įgijimo dienos (duomenys neskelbtini) nė vienas iš bendraturčių juo praktiškai nesinaudojo, nes tam nebuvo būtinybės. Tačiau šiuo metu ieškovai nusprendė, kad reikia šiame sklype pradėti vykdyti kokią nors ūkinę veiklą, nes šio žemės sklypo jau senai niekas netvarko ir jo neprižiūri. Už apleistus ir neprižiūrimus žemės sklypus iš rajono savivaldybės galima sulaukti sankcijų bei didesnio žemės mokesčio tarifo. Todėl ieškovai nusprendė nusistatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, kad kiekvienas iš bendraturčių savarankiškai galėti valdyti ir disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Dėl to ieškovai 2022 m. metų gegužės mėnesį kreipėsi į matininkų firmą - UAB „A.", kad ši parengtų naudojimosi šiuo žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektą. Šiame žemės sklype tarybiniais laikais buvo keturios fermos - antidės, kurios šiuo metu yra jau nugriautos. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, 2010 metais jame dar buvo keturių fermų - antidžių griuvėsiai. Kadangi šio žemės sklypo savininkai buvo irgi keturi, todėl dar 2010 metais kiekvienas iš jų pasirinko vieną iš šių fermų ir tą sklypo dalį, kuri yra po pasirinkta ferma - antide. Todėl dar tuo metu atsakovas A. P. pareiškė, kad jam būtų paskirta ir jis naudosis pirmu žemės sklypu su ferma, esančia nuo M. miestelio pusės, t. y. ta žemės sklypo dalimi, kurią dabar jam siūlo ieškovai. Dėl tokio atsakovo pasirinkimo ieškovai neprieštaravo ir visi pasirašė susitarimą dėl savo dalių plotų. Visi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas, susitarė ir sutiko, kad kraštinis bei pietinis 6712 k. m. dydžio sklypas tektų naudojimuisi ieškovei J. J., po jos link šiaurės einantis kitas 6713 kv. m. dydžio sklypas tektų naudojimuisi ieškovei A. Š., po jo einantis trečias 6712 kv. m. dydžio sklypas tektų naudojimuisi ieškovui A. B., o šiaurinis ir kraštinis 6712 kv. m dydžio žemės sklypas tektų naudojimuisi atsakovui A. P. Pastebėtina, kad šį žemės sklypą su ferma - antide atsakovas pats pasirinko ir sutiko, kad jam būtų priskirta ši sklypo dalis. Todėl, ieškovams kreipusis į matininkus, UAB „A.“ 2022-05-12, paruošė šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šis planas prieš pasirašant visiems bendraturčiams buvo nuvežtas ir pateiktas ir atsakovui A. P., kuris po kurio laiko pareiškė, jog nesutinka su tokiu planu, o motyvų nenurodė. Todėl šį planą pasirašė tik visi ieškovai. Kadangi atsakovo nepavyko prikalbinti pasirašyti plano, todėl ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą V. Kucevičių, kuris 2022-06-22 atsakovui A. P. nusiuntė pranešimą su ieškovų pasiūlymu geranoriškai, nuvykus pas notarą sudaryti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį, pagal jam pateiktą planą. Tuo pačiu advokatas informavo atsakovą, kad jam nesutikus su siūloma naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, ieškovai bus privesti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau atsakovas į šį pranešimą sureagavo dviprasmiškai, jis nurodė, kad su pateiktu planu nesutinka, nes apie šio plano rengimą jis nieko nežinojo ir su juo nebuvo derinta, tačiau šią problemą pageidauja spręsti geranoriškai.
Kadangi atsakovo A. P. atsakyme nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės, tai toks jo išsisukinėjimas yra laikytinas tik kaip šio klausimo tolimesnis vilkinimas, ką jis darė iki šiol. Taigi šį ginčą su atsakovu buvo bandoma išspręsti geruoju, neteismine tvarka, tačiau su juo susitarti nepavyko. Kadangi su atsakovu geruoju nusistatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nepavyko, todėl esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl šios naudojimosi tvarkos nustatymo teisminiu keliu.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su atsakovo A. P. priešieškiniu nesutinka, nes priešieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir šis priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas savo priešieškinyje nurodo, kad ieškovams kartu su atsakovu A. P., nuo 2010 m. gruodžio 20 d. Alytaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendraturčių 2010-12-07 susitarimo pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,6849 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. P. priklauso 6712/26849 dalis žemės sklypo. Praėjus dvylikai metų po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, ieškovai kreipėsi į UAB „A.“, 2022 m. gegužės 12 d. parengusią „Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“. Ieškovų atstovas 2022 m. birželio 22 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo pateikė UAB „A.“ 2022 m. gegužės 12 d. parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“ bei pasiūlė geranoriškai išspręsti naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimą pas notarą, pasirašant žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį. Atsakovas minėtą pranešimą gavo 2022 m. birželio 28 d., todėl nedelsdamas, 2022 m. birželio 30 d. ieškovų atstovą informavo, kad Žemės sklypo atidalijimo planas buvo rengiamas jam nieko nežinant ir su atsakovu nederinant, neatsiklausus atsakovo pozicijos, kuria žemės sklypo dalimi jis pageidautų naudotis. Atsakovui tebuvo telefonu pranešta, jog atliekami tokie veiksmai ir jo sklypo dalis bus ten, kur nusprendė trys tarpusavyje susitarę ieškovai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, jog su parengtu planu nesutinka, tačiau pageidautų problemą spręsti geranoriškai ir taikiai. Daugiau su atsakovu nei ieškovai, nei jų atstovas nesusisiekė, nebandė susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o 2022 m. liepos 29 d. ieškovai pateikė ieškinį Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Gavęs teismo procesinius dokumentus atsakovas pats kreipėsi į individualią veiklą vykdantį matininką R. B., kuris 2022 m. rugpjūčio 29 d. parengė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriuo vadovaujantis ieškovams A. Š. ir A. B. priskiriama naudotis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis, kaip reikalaujama ieškinyje. Atsakovui paskiriama naudotis 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „A“, o ieškovei J. J. paskiriama naudotis 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „D“. Šios atsakovo S. P. priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovai pažymi, kad dar 2010 m. gruodžio mėnesį, tiek ieškovams, tiek atsakovui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, buvo geranoriškai susitarta dėl šio sklypo dalių dydžio, tenkančio kiekvienam iš bendraturčių ir dėl naudojimosi šiuo sklypu tvarkos, t. y. buvo susitarta kuria konkrečia žemės sklypo dalimi naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Atkuriant šalims nuosavybės teises į šį žemės sklypą buvo ruošiamas bendras viso šio žemės sklypo geodezinis planas, kurį ruošė atsakovo A. P. pasamdyta S. K. firma „K.“, todėl, siekiant nusistatyti savo dalis ir konkrečią tų dalių vietą šiame žemės sklype, visi būsimi bendraturčiai kartu su geodezininke M. K. 2010 m. gruodžio mėn. pradžioje buvo atvykę į šį žemės sklypą galutiniam aptarimui dėl šio sklypo dalių pasidalijimo. Šiame susitikime dalyvavo ieškovė J. J. su savo vyru J. J., ieškovas A. B., ieškovė A. Š. su savo sutuoktiniu A. Š. bei atsakovas A. P. su savo broliu. Pastebėtina, kad šiame žemės sklype sovietiniais laikais buvo keturios fermos-antidės, kurios šiuo metu jau yra nugriautos. 2010 m. gruodžio 7 d. būsimiems bendraturčiams su geodezininke atvykus į šį žemės sklypą, jame dar buvo šių keturių fermų-antidžių griuvėsiai. Kadangi šio žemės sklypo savininkai buvo irgi keturi, todėl dar 2010 metais gruodžio 7 d. kiekvienas iš jų pasirinko vieną iš šių fermų ir tą sklypo dalį, kuri yra po pasirinkta ferma-antide. Todėl dar tuo metu atsakovas A. P. pareiškė pageidavimą, kad jam būtų paskirta ir jis naudosis pirmu žemės sklypu su ferma-antide, esančia nuo M. miestelio pusės, t. y. ta žemės sklypo dalimi, kurią dabar jam savo plane siūlo ieškovai. Ši sklypo dalis buvo pati tvarkingiausia, jame buvo mažiausia fermos-antidės griuvėsių ir šiukšlių, o kitos šio žemės sklypo dalys su fermomis-antidėmis buvo žymiai prastesnės būklės. Dėl tokio atsakovo pasirinkimo nė vienas iš ieškovų neprieštaravo ir visi 2010-10-07 pasirašė susitarimą dėl savo žemės sklypo dalių plotų, o geodezininkė M. K. pareiškė, kad jų sutartą naudojimosi žemės sklypu tvarką nubraižys šio sklypo geodeziniame plane, ką ji grįžusi į savo firmą ir padarė. Po šio susitarimo geodezininkė M. K. nubraižė šalių aptartą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją nurodė dar 2009 m. parengtame žemės sklypo geodeziniame plane. Šis geodezinis žemės sklypo planas su jame nubraižyta bendraturčių naudojimosi tvarka buvo išdalintas kiekvienam iš bendraturčių ir jį taip pat gavo ir atsakovas A. P., kuris buvo šio geodezinio plano užsakovas.
Pagal šią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios pageidavo visi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas, šalys susitarė kad kraštinis bei pietinis 6712 k. m. dydžio sklypas, pažymėtas indeksu 1 tektų naudojimuisi ieškovei J. J., po jos link šiaurės einantis kitas 6713 kv. m. dydžio sklypas, pažymėtas indeksu 2 tektų naudojimuisi ieškovei A. Š., po jos einantis trečias 6712 kv. m. dydžio sklypas, pažymėtas indeksu 3 tektų naudojimuisi ieškovui A. B., o šiaurinis ir kraštinis 6712 kv. m dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu 4 tektų naudojimuisi atsakovui A. P. Taigi tokią šio žemės naudojimosi tvarką, kurią savo ieškiniu siūlo ieškovai, šalys jau buvo susitarę ir pasitvirtinę dar 2010 m. gruodžio mėnesį. Tačiau toks jų susitarimas nebuvo įformintas pas notarą, nes dėl to niekada jokio ginčo nebuvo, o pats žemės sklypas ilgus metus nebuvo naudojamas. Nusistačius šią žemės sklypo naudojimosi tvarką apie 2017 metus kiekvienas iš bendraturčių, padedant Lazdijų rajono savivaldybei bei Metelių regioniniam parkui, iš savo žemės sklypo dalies nugriovė ir pašalino ten buvusios fermos- antidės griuvėsius. Savo žemės sklypo dalies fermos-antidės griuvėsių nugriovimu taip pat rūpinosi ir atsakovas A. P. Taigi akivaizdu, kad apie tokį žemės sklypo pasidalijimą ir bendraturčių nustatytą jo naudojimosi tvarką atsakovas A. P. puikiai žinojo ir tai patvirtina prie ieškovų atsiliepimo pridėta šalių suderinta ir geodezininkės M. K. nubraižyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka (žemės sklypo planas). Tačiau praėjus daugiau kaip 10 metų ir ieškovams nusprendus kad šiame žemės sklype reikia pradėti vykdyti kokią nors ūkinę veiklą, atsakovas A. P. nesutiko su ankstesne dar prieš 10 metų nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Siekiant teisiškai įforminti dar 2010 m. gruodžio mėnesį aptartą ir šalių suderintą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovai kreipėsi į matininkus ir atestuota matininkų įmonė - UAB ,,A.'k 2022-05-12 paruošė šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šis žemės sklypo planas, prieš pasirašant visiems bendraturčiams buvo nuvežtas ir pateiktas ir atsakovui A. P., kuris paprašė laiko pagalvoti, o po kurio laiko pareiškė, jog nesutinka su tokiu šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, tačiau konkrečių motyvų nenurodė. Todėl šį žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pasirašė tik ieškovai. Kadangi ieškovų teikiamas teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas dar 2010 metais atitiko visų bendraturčių norus ir visų buvo aptartas bei suderintas, todėl mano, kad jis pilnai atitinka visus kriterijus keliamus planui, kas nepasakytina apie atsakovo A. P. teikiamą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Juo labiau, kad aptariant šią naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovas A. P. pats pageidavo naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią jam siūlo ieškovai teismui pateiktame naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo patenkinti jo priešieškinį. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, savo poziciją išdėstė atsiliepime ir ją palaiko. Ieškovai nurodė, kad nusprendė pradėti žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą, todėl nusprendė nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovų teigimu, jie dėl to kreipėsi į UAB „A.“, 2022 m. gegužės 12 d. parengusią „Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“. Ieškinyje nurodoma, jog šiame Žemės sklype tarybiniais laikais buvo keturios fermos-antidės (ančių tvartas), kurios šiuo metu jau yra nugriautos. Atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą, 2010 metais jame dar buvo keturių fermų-antidžių griuvėsiai. Ieškovų teigimu, kadangi žemės sklypas buvo atkurtas keturiems savininkams, jie neva dar 2010 metais kiekvienas pasirinko po vieną iš šių fermų ir tą žemės sklypo dalį, kuri yra po ta ferma-antide. Ieškovų teigimu, atsakovas neva dar 2010 metais pasirinko tą žemės sklypo dalį, kuria jam šiuo metu siūlo naudotis ieškovai – šiaurinę dalį nuo M. miestelio pusės. Ieškinyje nurodoma, kad toks bendraturčių susitarimas neva buvo užtvirtintas pasirašant susitarimą dėl savo dalių plotų. Ieškovų atstovas 2022 m. birželio 22 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo pateikė UAB „A.“ 2022 m. gegužės 12 d. parengtą „Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“ bei pasiūlė geranoriškai išspręsti naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimą pas notarą, pasirašant žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį. Atsakovas minėtą pranešimą gavo 2022 m. birželio 28 d., todėl nedelsdamas, 2022 m. birželio 30 d. ieškovų atstovą informavo, kad žemės sklypo atidalijimo planas buvo rengiamas jam nieko nežinant ir su atsakovu nederinant, neatsiklausus atsakovo pozicijos, kuria žemės sklypo dalimi jis pageidautų naudotis. Atsakovui tebuvo telefonu pranešta, jog atliekami tokie veiksmai ir jo sklypo dalis bus ten, kur nusprendė trys tarpusavyje susitarę ieškovai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, jog su parengtu planu nesutinka, tačiau pageidautų problemą spręsti geranoriškai ir taikiai. Deja, bet daugiau su atsakovu nei ieškovai, nei jų atstovas nesusisiekė, nebandė susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o 2022 m. liepos 29 d. ieškovai pateikė ieškinį teismui. Ieškovai prašo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nustatoma vadovaujantis 2022-05-12 UAB „A.“ paruoštu žemės miško sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu. Pažymi, jog Žemės sklypas nėra miško naudojimo paskirties, jis yra žemės ūkio paskirties, be to, kartu su ieškiniu nėra pateiktas UAB „A.“ parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Vienintelis dokumentas, kuris pateiktas kartu su ieškiniu, kurį yra parengusi UAB „A.“, tai – „Žemės sklypo atidalijimo planas notariniam veiksmui M 1:1000“. Minėtas dokumentas buvo pateiktas atsakovui iki teisminio nagrinėjimo, kuriuo remiantis atsakovas nurodė, kad nesutinka su žemės sklypo atidalijimu. Akivaizdu, kad ieškovų ieškinio reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, be to, minėtą reikalavimą patenkinus, jis negalėtų būti registruojamas VĮ „Registrų centre“, kadangi neegzistuoja 2022-05-12 UAB „A.“ paruoštas žemės miško sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kurį viešasis registratorius galėtų įregistruoti. Pareikštas ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, neaiškus ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovams kartu su atsakovu A. P., nuo 2010 m. gruodžio 20 d. Apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimų, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendraturčių 2010-12-07 susitarimo pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,6849 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso 6712/26849 dalis žemės sklypo. Praėjus dvylikai metų po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, ieškovai kreipėsi į UAB „A.“, 2022 m. gegužės 12 d. parengusią „Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“. Ieškovų atstovas 2022 m. birželio 22 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo pateikė UAB „A.“ 2022 m. gegužės 12 d. parengtą „Žemės sklypo atidalijimo planą notariniam veiksmui M 1:1000“ bei pasiūlė geranoriškai išspręsti naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimą pas notarą, pasirašant žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį. Atsakovas minėtą pranešimą gavo 2022 m. birželio 28 d., todėl nedelsdamas, 2022 m. birželio 30 d. ieškovų atstovą informavo, kad žemės sklypo atidalijimo planas buvo rengiamas jam nieko nežinant ir su atsakovu nederinant, neatsiklausus atsakovo pozicijos, kuria žemės sklypo dalimi jis pageidautų naudotis. Atsakovui tebuvo telefonu pranešta, jog atliekami tokie veiksmai ir jo sklypo dalis bus ten, kur nusprendė trys tarpusavyje susitarę ieškovai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, jog su parengtu planu nesutinka, tačiau pageidautų problemą spręsti geranoriškai ir taikiai. Deja, bet daugiau su atsakovu nei ieškovai, nei jų atstovas nesusisiekė, nebandė susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o 2022 m. liepos 29 d. ieškovai pateikė ieškinį Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Gavęs teismo procesinius dokumentus atsakovas pats kreipėsi į individualią veiklą vykdantį matininką R. B., kuris 2022 m. rugpjūčio 29 d. parengė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:1000, kuriuo vadovaujantis ieškovams A. Š. ir A. B. priskiriama naudotis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis, kaip reikalaujama ieškinyje, atsakovui paskiriama naudotis 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „A“, o ieškovei J. J. paskiriama naudotis 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „D“.
Teismas rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovams J. J., A. B., A. Š. bei atsakovui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,6849 ha dydžio žemės sklypas (paskirtis- žemės ūkio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. J. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo, ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo, ieškovei A. Š. nuosavybės teise priklauso 6713/26849 dalys šio žemės sklypo, o atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso 6712/26849 dalys šio žemės sklypo. Praktiškai šis žemės sklypas visiems keturiems bendraturčiams priklauso lygiomis dalimis. Tai patvirtina prie ieškinio pridedama VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo kopija.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos palą, kuriuo prašo nustatyti 2,6849 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-0512 d. UAB “A." paruoštą žemės miško sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad šio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 01 (6712 kv. m.) naudosis ieškovė J. J., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 02 (6713 kv. m.) naudosis ieškovė A. Š., žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 03 (6712 kv. m.) naudosis ieškovas A. B., o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 04 (6712 kv. m.) naudosis atsakovas A. P.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal R. B. 2022 m. rugpjūčio 29 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:1000, nustatant, kad A. P., naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „A“; A. Š., naudojasi 6713 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „B“; A. B., naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „C“; J. J., naudojasi 6712 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi „D“.
Ieškovų atstovas 2022-06-22 raštu atsakovui A. P. nusiuntė pranešimą su ieškovų pasiūlymu geranoriškai, nuvykus pas notarą sudaryti šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį, pagal jam pateiktą planą. Tačiau atsakovas su pasiūlymu nesutiko.
Liudytojai A. Š. ir J. J. patvirtino ieškovų nurodytą aplinkybę, kad ieškovai ir atsakovas nuo 2010 metų jau naudojosi žemės sklypo dalimis, kurias jie nusistatė savitarpio sutarimu ir sklypo naudojimosi tvarka jau nusistovėjusi.
Pateiktas žemės sklypo planas braižytas 2009 m. gruodžio 12 mėnesį, bendraturčių susitarimas 2010-12-07 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2010-12-20 išimtas, patvirtina, kad tarp bendraturčių dalys buvo nustatytos ir jos pagal Apskrities viršininko sprendimą 2007-11-19 Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą 2010-10-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarimą 2010-12-07 buvo įregistruotos registre, tiek ieškovų tiek atsakovo sklypo dalys ir šis įrašas galioja nuo 2010-12-20.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.
Teismas konstatuoja
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio I dalis. 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio I dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3 K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 576/2006: 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-326/2021).
Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis. Įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalims konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-291/2007).
Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).
Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 25 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-367-695/2019).
Vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi diskrecijos teisę. Ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01-22 nutartis e. b. Nr. 3K-3-13/2016. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-450-221/2018).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Kadangi ieškovų teikiamas teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitiko visų bendraturčių norus dar nuo 2010 metų, ir visų buvo aptartas bei suderintas, todėl teismas mano, kad jis pilnai atitinka šiuos kriterijus. Juo labiau, kad aptariant šią naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovas pats pageidavo naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią jam siūlo ieškovai teismui pateiktame naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte.
Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.
Ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.
Pastebėtina, kad ir atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka šį kriterijų.
Ieškovų teismui pateiktas 21.6849 ha dydžio žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas, teismo nuomone yra kiek racionalesnis ir patogus visiems bendraturčiams. Ieškovų paruoštas ir teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ir interesų bei atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Nuosavybė bendraturčių yra įregistruota jau nuo 2010 metų, padarytas geodezinis žemės sklypo planas, ji yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atkūrus nuosavybės teises visi bendraturčiai geranoriškai sutarė tiek dėl jiems tenkančių dalių, tiek dėl naudojimosi tvarkos, ieškovai nurodė ir liudytojai patvirtino, kad 2010 metais gruodžio mėnesį visi bendraturčiai taip pat kartu dalyvavę ir liudytojai, ieškovės J. ir Š. sutuoktiniai, atvyko į vietą, kur buvo taip pat atvykęs ir atsakovas A. P. su savo broliu, tuo metu sklype buvo antidžių griuvėsiai, jie nusistatė žodžiu naudojimosi tvarką, kuria sklypo dalimi naudosis. Praktiškai buvo nustatytas faktinis naudojimasis žemės sklypo dalimis, teisinis naudojimasis nustatytas nebuvo, nors dalyvavo matininkė, kuri geodeziniame plane tas pasirinktas sklypo dalis pažymėjo. Svarbu ir tai, kad K. firma „K.“ ir matininkė K., kuri dalyvavo kai buvo nustatomos sklypo dalys, buvo samdoma atsakovo, o ne ieškovų. Atsakovo iniciatyva buvo padarytas viso žemės sklypo geodezinis planas, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre, taip pat ta pati matininkė K. braižė ir naudojimosi tvarkos planą. Visi bendraturčiai traukė burtus kuri kuriam sklypo dalis teks, o atsakovas A. P. pats asmeniškai išsirinko kuris sklypas jam patiko, ieškovai tam neprieštaravo ir tokiu būdu niekam nuo 2010 m. nekilo ginčų dėl naudojimosi tvarkos. Ieškovai savo sklypus prižiūrėjo, atsakovas būdamas neįgalus pats negalėjo to daryti, tai už jį tai atliko vietinis žmogus atsakovo paprašytas, o ieškovai tai darė patys, buvo pasistatę užtvarą, prižiūrėjo ir tvarkėsi iki 2022 metų. Tuomet ieškovai sugalvojo tą naudojimosi tvarką įteisinti teisiškai, ne tik faktiškai, kadangi sugalvojus statyti statinį, kol nėra naudojimosi tvarkos nustatytos, problematiška tai daryti, o nusistačius tvarką, kiekvienas iš bendraturčių galėtų disponuoti savo sklypo dalimi ir vykdyti savo pageidaujamą veiklą. Todėl ieškovai savo lėšomis padarė žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, jį pateikė atsakovui A. P. Projektas buvo analogiškas, kuris buvo sutartas prieš daugiau kaip dešimt metų ir kuriame buvo faktinė naudojimosi tvarka. Planas buvo pateiktas atsakovui, buvo išsiųstas ir ieškovų atstovo advokato pranešimas ir pasiūlymas geranoriškai tą ginčą spręsti, patvirtinti tai pas notarą – patvirtinti naudojimosi tvarką, tačiau elektroniniu laišku advokatui atsakovas A. P. parašė, kad jis nesutinka su tuo pateiktu planu, kad jis buvo rengiamas be jo, su juo nesuderinus, taip pat nurodė, kad ginčą norėtų spręsti geranoriškai. Atsakovas A. P. dėl kažkokių priežasčių persigalvojo ir teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo kardinaliai priešingai, nori, kad jam būtų paskirta sklypo dalis ne į M. miestelio pusę, o priešingai į D. ežero pusę, kuri buvo pagal faktinį pasidalinimą paskirta J. J.
Ieškovų ieškinys yra pagrįstas, nes jis atitinka ne tik protingumo, teisingumo kriterijus, jis atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinka faktinę situaciją ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri jau yra nusistovėjusi daugiau nei dešimt metų.
Taip pat teismas negali sutikti su atsakovo A. P. priešieškiniu, kuriuo siekiama atvirkštinio varianto nei ieškovų ieškinyje nurodoma naudojimosi tvarka, sau. Priešieškinyje nurodoma, kad jis siekia tokios tvarkos, nes jo kitas sklypas ribojasi ir jam būtų ekonomiškiau ir naudingiau, kad sklypai susisietų. Teismui yra pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtina, kad taip pat ir ieškovai kitame sklype turi savo atitinkamas dalis, pastebėtina, kad didžiausia dalis gretimame sklype yra ieškovės J. J., kurios sklypas yra kraštinis pagal ieškovų planą, pažymėtas Nr. 01, todėl vertinant logiškai, ekonomiškiausia ir protingiausia, kad tas bendraturtis kuris turi didžiausią dalį gretimam sklype, tai jo sklypas turėtų ribotis ir šiame ginčo sklype su kitu sklypu, o ne to bendraturčio kuris turi mažesnę dalį, t. y. atsakovas A. P. ir pageidauja, kad jo sklypas ribotųsi su greta esančiu sklypu, kuriame naudojimosi tvarka jau yra nustatyta.
Pastebėtina, kad per visą žemės sklypą yra nustatytas kelio servitutas ir kiekvienam iš bendraturčių nebus jokių kliūčių patekti kiekvienam į savo sklypo dalį,k todėl visų bendraturčių teisėsė nebus varžomos.
Teismui yra pateikti du analogiški ginčo žemės sklypo naudojimosi planai, tik viename keičiasi ieškovės J. J. sklypo vieta, kitame keičiasi atsakovo A. P. sklypo dalies vieta, o likusioje dalyje jie yra identiški vienas kitam. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau teismo jau nurodytus kriterijus, kuriuos Aukščiausiasis teismas nurodo, kaip svarbius, nagrinėjant žemės ginčo naudojimosi tvarkos nustatymą ir formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, į faktinius santykius, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas, teisėtas, jis yra racionalesnis ir labiau atspindi nusistovėjusią daugumos iš bendratučių naudojimosi sklypu tvarką, todėl tenkintinas.
Atsakovo atstovas, nurodė, kad esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovai nebendradarbiavo su atsakovu, nederino plano, o savarankiškai nusprendė kaip bus naudojamasi sklypu. Taip pat prašo nesivadovauti ieškovų pateiktu planu 2010 metų, nes kaip nurodė ieškovai ir liudytojai, negali patvirtinti kieno yra parašas ant 2010 m. surašyto susitarimo. Atsakovas teigia, kad jis neišreiškė jokios valios dėl atidalijimo būdo, todėl nesutiko su ieškovų pateiktu planu. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi faktiškai jau nuo labai senai. Ieškovai turi vieną bendrą interesą, liudytojai taip pat yra jų šeimų nariai. Atsakovo pateiktas planas atitinka visus įstatymo reikalavimus, yra paskaičiuotos dalys, kurios atitinka bendraturčių valdomas dalis, atsakovui priklauso gretimas žemės sklypas ir jam būtų patogiau naudotis vientisu žemės sklypu. J. J. gavo gretimame žemės sklype dalį sklypo dovanų iš sesers jau bylos nagrinėjimo metu, tam, kad būtų argumentas patenkinti ieškinį.
Teismas vertindamas atsakovo atstovo aukščiau nurodytas aplinkybes atkreipia dėmesį, kad jos yra išvardintos deklaratyviai ir nepagrįstos jokiais įrodymais.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ieškovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, ir juos atmesti vien tuo pagrindu, kad jie turi bendrą interesą ar kad jie yra šeimos nariai. Ieškovai ir liudytojai buvo posėdžio metu įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas tiki liudytojų parodymais ir ieškovų paaiškinimais, juo labiau, kad jie yra pagrįsti ir rašytiniais įrodymais pateiktais byloje, ir juos vertina kaip pagrindžiančius ieškinį įrodymų viseto prasme.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovai nebendradarbiavo su atsakovu, tačiau teismas daro priešingą išvadą, ieškovai nesikreipė iš karto į teismą kai buvo parengtas žemės sklypo naudojimosi planas, o iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovui buvo pateiktas sklypo planas dėl naudojimosi tvarkos, atsakovas su tuo planu nesutiko, nebendradarbiavo su ieškovais pats ir nesiekė kompromiso ir tuomet ieškovai kreipėsi į teismą, nurodydami ir kreipimosi priežastį.
Taip pat teismas laiko svarbia ir tą aplinkybę, kad J. J. sklypo dalis besiribojančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra didžiausia, nesvarbu kada ji tapo to sklypo savininke. Atsakovo atstovas deklaratyviai nurodo ir šią aplinkybę, kad ieškovės sesuo tikslingai padovanojo žemės sklypo dalį siekiant ieškinio patenkinimo, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia jokiais įrodymais.
Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Iki kreipimosi į teismą, tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi bendru turtu tvarka, todėl ieškovų pateiktas projektas nepažeidžia faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, šalių teisėtų lūkesčių principo, todėl šiuo požiūriu ieškovų projektas yra tinkamas ir šiuo požiūriu yra pranašesnis.
Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas naudojimosi turtu projektas yra geresnis, šiuo projektu siūlomas naudojimasis turtu yra racionalesnis, užtikrina tinkamą ir efektyvų naudojimąsi turtu, labiausiai atitinka šalių interesus, užtikrina jų interesų pusiausvyrą ir šalių socialinę taiką, iki minimumo sumažina galimų konfliktų ateityje kilimą, todėl žemės sklypų naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovų pateiktą, 2022 metų gegužės 12 dienos UAB ,,A.“ matininkės A. S. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą jis pavadintas žemės sklypo atidalijimo planas notariniam veiksmui, tačiau šio plano pavadinimas esmės nekeičia.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas, tai ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo A. P. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie atstovavimo išlaidas turėtas ieškovų, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos. Priteisiamas tik žyminis mokestis, kuris sudaro 94 Eur. Jis priteisiamas ieškovei J. J., nes pagal pateiktą mokėjimo nurodymą Nr. 48, 2022-07-28, ji sumokėjo žyminį mokestį.
Byloje susidarė 4,48 Eur suma Valstybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, tačiau ji neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti 2,6849 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-05-12 d. UAB “A." paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (žemės sklypo atidalijimo planas notariniam veiksmui), nustatant, kad šio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 01 (6712 kv. m.) naudosis ieškovė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 02 (6713 kv. m.) naudosis ieškovė A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 03 (6712 kv. m.) naudosis ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 04 (6712 kv. m.) naudosis atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94 (devyniasdešimt keturis) eurus ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.