- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-39/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01058-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Rūta Survilienė, Vytautas Antanas Vilutis
- Kategorijos
- 1.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
- 1.2.17.5Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
išteisintojo juridinio asmens uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Rūtai Survilienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
- juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtu denatūruoto etilo alkoholio skiedinio gabenimu, laikymu ir realizavimu, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, disponuodamas bendrovės lėšomis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. spalio 31 d. iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką atgabeno Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė 2968513,92 Lt: 441 090 litrų izopropilo alkoholiu ir bitreksu denatūruoto etilo alkoholio su propilenglikolio ir dažiklio priedais, kuris pagal 2008-09-19 Komisijos reglamentą Nr. 1031/2008 iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87, klasifikuojamas kodu (KN) 2207 20 00, ir vadovaujantis Akcizų įstatymu, Komisijos reglamentu Nr. 849/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 1993-11-22 Komisijos reglamentu Nr. 3199/93, bei Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu klasifikuojamas nacionaliniu papildomu kodu X107, nebūdamas akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlio savininku, jas laikė ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, kuriose nustatyta, kad didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis tokia prekyba, bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, nuostatas, 441 084 litrų denatūruoto etilo alkoholio realizavo: 2009-05-28 pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM Nr. 006 pardavė 5 850 litrų denatūruoto etilo alkoholio V. G., o likusį kiekį pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
Taip pat A. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, disponuodamas bendrovės lėšomis, turėdamas tikslą realizuoti, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2010 m. sausio 21 d., iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ir Latvijos firmos (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką neteisėtai atgabeno daugiau kaip 50 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio – 39 391,80 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,3% - 95,8 % ir kurio sudėtyje yra propilenglikolio ir denatūruojančių medžiagų - izopropanolio ir denatonio benzoato, kurio 5 930 litrų realizavo parduodamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusį kiekį 726 vienetų 33 litrų talpos plastikinių bakelių ir 1 962 vienetų 5 litrų talpos bakelių – viso 33 461,80 litrų iki 2010-01-21 laikė bendrovės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.
Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. spalio 31 d., direktoriui A. B., turėjusiam teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, disponuojant bendrovės lėšomis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, reikalavimus iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijus ir į Lietuvos Respubliką atgabenus Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė 2 968 513,92 Lt: 441 090 litrų izopropilo alkoholiu ir bitreksu denatūruoto etilo alkoholio su propilenglikolio ir dažiklio priedais, kuris pagal 2008-09-19 Komisijos reglamento Nr. 1031/2008 iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 klasifikuojamas kodu (KN) 2207 20 00 ir vadovaujantis Akcizų įstatymu, Komisijos reglamentu Nr. 849/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 1993-11-22 Komisijos reglamentu Nr. 3199/93, bei Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu klasifikuojamas nacionaliniu papildomu kodu X107, nebūnant akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlio savininku, jas laikė ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, kuriose nustatyta, kad didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis tokia prekyba, bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, nuostatas, 441 084 litrų denatūruoto etilo alkoholio realizavus: 2009-05-28 pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM Nr. 006 pardavus 5 850 litrų denatūruoto etilo alkoholio pil. V. G., o likusį kiekį pardavus tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu išteisino A. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 1 dalį, o juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) - pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas konstatavo, kad pareikšti kaltinimai A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) nepasitvirtino. Teismas nustatė, kad A. B. Lenkijoje įsigijo ir į Lietuvą atgabeno 441 090 litrų nuriebalinimo medžiagos ,,Sol-46”, iš kurių 5 850 litrų pardavė V. G., o likusį kiekį pardavė nenustatytiems asmenims, tačiau padarė išvadą, kad tokie A. B. veiksmai nėra nusikalstami ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tokią išvadą motyvavo tuo, kad Lenkijoje įsigytai, į Lietuvą įvežtai ir realizuotai nuriebalinimo medžiagai ,,Sol-46” akcizas neskaičiuojamas, todėl nėra nusikaltimo dalyko, o tuo pačiu ir nusikaltimo objekto. Be to, A. B. veikoje nenustatytas ir šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia. Teismas, padaręs išvadą, kad A. B. negali atsakyti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tais pačiais pagrindais išteisino ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis, konstatavęs, kad juridinis asmuo be fizinio asmens, pripažinto kaltu padariusiu baudžiamajame straipsnyje numatytas veikas, negali už jas atsakyti. Taip pat teismas konstatavo, kad A. B. negali atsakyti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, nes jo atgabentas ir iš dalies realizuotas denatūruoto etilo alkoholio skiedinys (mišinys) nėra namų gamybos produktas, be to, jis netinkamas vartoti kaip gėrimas. A. B. užsienyje įgijo ir į Lietuvą atsigabeno dezinfekuojančio koncentrato ,,TS’’, pagaminto pramoniniu būdu, jo namų sąlygomis neskiedė, kitokio etilo alkoholio mišinio negamino ir jo, kaip etilo alkoholio skiedinio, suprantamo BK 201 straipsnio prasme, nerealizavo. Nenustatyta, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendį (toliau – skundžiamas nuosprendis) ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti:
- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirti bausmę – juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimą.
Apeliantės manymu, skundžiamas teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) išteisino pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė šią nusikalstamą veiką.
Neteisinga, nes prieštaraujanti bylos medžiagai, yra teismo išvada, kad A. B. Lenkijoje įgytai, į Lietuvą įvežtai ir realizuotais nuriebalinimo medžiagai ,,Sol-46“ neskaičiuojamas akcizas.
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2009-04-09 iki 2009-10-31 iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) atgabeno 441 090 litrų už 1 456 020 Lt nuriebalinimo tirpalo ,,SOL-46“ ir per laikotarpį nuo 2009-04-06 iki 2009-10-31 pardavė 441 084 litrus šios medžiagos už 1 636 933 Lt. 2010-04-01 Kauno apskrities VMI mokestinių prievolių departamento rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)raštu buvo informuota, kad organinės nuriebalinimo medžiagos ,,SOL-46“ pirkimui ir naudojimui reikalingas VTAKT leidimas, o bendrovė tokio leidimo neturi, todėl šio produkto įsigijimas ir prekyba juo bendrovei draudžiama. Nurodytas produkto ,,SOL-46“ KN kodas 2207 20 00, nacionalinis papildomas kodas – X107, ir kad produktai, turintys etilo alkoholio, kuriems nustatytas nacionalinis papildomas kodas - X107, apmokestinami akcizo mokesčiu, kurio tarifas nurodytas Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. UAB (duomenys neskelbtini) ir A. B. nesikreipė ir jiems nebuvo išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlius ir jie nebuvo registruoti kaip Akcizų informacinės sistemos vartotojai. Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose Nr. 9T2230 ir 9T2534 konstatuota, kad organinė nuriebalinimo medžiaga ,,SOL-46“ yra izopropilo alkoholiu ir briteksu denatūruotas etilo alkoholis su propilenglikolio ir dažiklio priedais. Denatūruotas etilo alkoholis neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nei vienos ES šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) 3199/93 ,,Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“. 2010-03-15 Muitinės laboratorijos rašte konstatuota, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais Nr. 9T2230, 9T2534, 9T3112 ir 2009-12-01 raštu Nr. 2B-28-481 nustatytas organinės nuriebalinimo medžiagos ,,SOL-46“ KN kodas, kuris yra 2207 20 00, nacionalinis papildomas kodas - X107. Kauno apskrities VMI 2010-04-21 rašte nurodyta, kad organinė nuriebalinimo medžiaga ,,SOL-46“ yra akcizų objektas. Įsigyto 441 090 litrų kiekio vertė sudaro 2 968 513,92 Lt (pirkimo kaina 1 242 093,77 Lt, akcizo mokestis – 1 273 596 Lt, pirkimo PVM 452 824,15 Lt).
Apeliantės manymu, prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių A. B. tiesioginę tyčią.
UAB (duomenys neskelbtini) Kauno AVMI 2009-10-06 raštu buvo informuota, kad organinio tirpalo „SOL-46” įsigijimas ir prekyba juo draudžiama, tačiau bendrovė 2009 m. spalio mėnesį ne tik pardavė 2009-10-07 atsigabentą nuriebalinimo tirpalą „SOL- 46”- 16 965 litrus, bet dar spalio mėnesį papildomai atsigabeno 33 930 litrų analogiško produkto ir iki 2009-10-29 jį pardavė. Be to, A. B. jau buvo teistas už analogišką veiką. Šios aplinkybės neneigia pats A. B., ją patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Kauno apygardos teismo 2008-02-15 baudžiamasis įsakymas. Šiuo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe laikė, gabeno, naudojo, turėdami tikslą realizuoti, akcizais apmokestinamas prekes, šios baudžiamosios bylos medžiaga, apeliantės manymu, akivaizdžiai rodo, kad A. B. suvokė, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, realizavimo tvarką, siekė tai daryti ir darė jau nuo 2007 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat apeliantės manymu, teismas nepagrįstai A. B. išteisino pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Teismo išvada, kad A. B. nepadarė šios nusikalstamos veikos, nepagrįsta, nes prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams.
Apeliantės manymu, visa paminėta bylos medžiaga patvirtina, kas A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą realizuoti, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2010 m. sausio 21 d. iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ir Latvijos firmos (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką neteisėtai atgabeno daugiau kaip 50 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio – 39 391,80 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,3% - 95,8 % ir kurio sudėtyje yra propilenglikolio ir denatūruojančių medžiagų - izopropanolio ir denatonio benzoato, kurio 5 930 litrų realizavo parduodamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusį kiekį 726 vienetų 33 litrų talpos plastikinių bakelių ir 1 962 vienetų 5 litrų talpos bakelių - viso 33 461,80 litrų iki 2010-01-21 laikė bendrovės sandėlyje, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių bylos duomenų, nepasisakė.
A. B. tiesioginę tyčia padaryti BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina šios aplinkybės: A. B. prieš du metus buvo teistas už analogišką veiką; UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-04 Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento raštu buvo informuota, kad dezinfekuojantis koncentratas „TS” yra draudžiamas platinti Latvijoje ir dezinfekuojantis koncentratas „TS” yra denatūruotas etilo alkoholis, o ne dezinfekuojantis produktas, ir jo pirkimui ir naudojimui reikalinga Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos licencija; 2009-05-05 ir 2009-04-16 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. raštai, kuriuose nurodoma, jog bendrovė gavo Kauno apskrities VMI raštus dėl trūkumų, susijusių su produkto „TS” į Lietuvos Respubliką įvežimu, pašalinimo, ir prašo mokesčių administratoriaus nepradėti mokestinio patikrinimo, kol mokesčių mokėtojas pašalins trūkumus, nurodytus VMI pranešimuose bei prašo nustatyti ilgesnį trūkumų pašalinimo terminą.
Išteisintasis A. B. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012-02-14 nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintasis mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jis negali būti pripažintas kaltu nei pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, nes tiek jis, tiek jo įmonė veikė teisėtai. Jo gabenti, laikyti ir realizuoti cheminiai produktai pavadinimais ,,SOL-46, ,,SOL-48“ bei ,,Dezinfekuojantis koncentratas TS“ yra Europos Sąjungos šalyse – Lenkijoje ir Latvijoje, pramoniniu būdu pagaminti cheminiai produktai, skirti grynai techniniams reikalams ir visiškai netinkami gerti arba iš jų gaminti alkoholinius gėrimus. VMI nustatė, kad dėl jo ir jo bendrovės veikos įgyjant, gabenant, laikant bei realizuojant minėtus cheminius produktus negali būti skaičiuojami akcizo mokesčiai. Todėl byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis teisėtai minėtus gaminius gabeno, laikė ir realizavo.
Išteisinto juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo minėtą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012-02-14 nuosprendį palikti nepakeistą. Atstovė teigia, jog teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. Lenkijoje įgytai į Lietuvos Respublikos įvežtai ir realizuotai nuriebalinimo medžiagai ,,SOL 46“ akcizas neskaičiuojamas, tokią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, įsigaliojusiems prejudicinę galią turintiems sprendimams, tarptautiniams bei nacionaliniams teisės aktams. Prokurorė juridinio asmens kaltę grindžia nebegaliojančiais rašytiniais dokumentais arba paneigtais faktais. Pats mokesčių administratorius yra pripažinęs, jog organinė nuriebalinimo medžiaga ,,SOL -46“ nėra akcizais apmokestinama prekė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, išteisintasis A. B. ir jo gynėjas bei juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo
Nagrinėjamoje byloje A. B. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, disponuodamas bendrovės lėšomis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. spalio 31 d. iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką atgabeno Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė 2 968 513,92 Lt: 441 090 litrų izopropilo alkoholiu ir bitreksu denatūruoto etilo alkoholio su propilenglikolio ir dažiklio priedais, kuris pagal 2008-09-19 Komisijos reglamentą Nr. 1031/2008 iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87, klasifikuojamas kodu (KN) 2207 20 00, ir vadovaujantis Akcizų įstatymu, Komisijos reglamentu Nr. 849/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 1993-11-22 Komisijos reglamentu Nr. 3199/93, bei Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu klasifikuojamas nacionaliniu papildomu kodu X107, nebūdamas akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlio savininku, jas laikė ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, kuriose nustatyta, kad didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis tokia prekyba, bei 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos, nuostatas, 441 084 litrų denatūruoto etilo alkoholio realizavo: 2009-05-28 pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM Nr. 006 pardavė 5 850 litrų denatūruoto etilo alkoholio V. G., o likusį kiekį pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas A. B. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini)dėl minėto kaltinimo išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatęs, kad Lenkijoje įsigytai, į Lietuvą įvežtai bei realizuotai nuriebalinimo medžiagai ,,Sol-46” akcizas neskaičiuojamas, konstatavo, jog A. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, dalyko, o tuo pačiu ir nusikaltimo objekto, taip pat teismas nenustatė A. B. veikoje ir šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios. Teismas, padaręs išvadą, kad A. B. negali atsakyti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tais pačiais pagrindais išteisino ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis, konstatavęs, kad juridinis asmuo be fizinio asmens, pripažinto kaltu padariusiu baudžiamajame straipsnyje numatytas veikas, negali už jas atsakyti.
Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, prieštarauja bylos medžiagai. Prašo A. B. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalį.
Toks apeliantės prašymas netenkintinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas – akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, o papildomas objektas – valstybės finansų sistema, kadangi atliekant nurodytus neteisėtus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios teisės teorijoje tuo atveju, kai vienu nusikaltimu yra pažeidžiami du ar daugiau objektai, visada yra išskiriamas pagrindinis būtinasis objektas ir šalutinis (papildomas) būtinasis objektas, tačiau ir pagrindinis, ir papildomas objektas yra privalomi konkrečios nusikaltimo sudėties elementai. Nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnyje, dalyku yra prekės, apmokestinamos akcizais. Būtinas BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas. Tokią tvarką nustato atitinkami teisės aktai, todėl šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Šio nusikaltimo sudėtis formali. Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.
Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes A. B. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, visų pirma atkreipia dėmesį į A. B. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pateikto kaltinimo dalį, kurioje A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinami į Lietuvos Respubliką atgabenę ir laikę akcizais apmokestinamą prekę - denatūruotą etilo alkoholį, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį, reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinimas yra nelogiškas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. B. tiek įgydamas, tiek gabendamas bei laikydamas denatūruotą etilo alkoholį, o vėliau ir jį realizuodamas, veikė kaip juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vadovas jo naudai ir interesais. Nustačius, kad A. B. veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens vadovas jo naudai ir interesais, jam, ir juolab juridiniam asmeniui, negalėjo būti inkriminuotas ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.3 punkto reikalavimų pažeidimas, nes šių taisyklių nuostatos taikomos tik fiziniams asmenims. Taigi paminėta kaltinimo dalis yra klaidinga, nes prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įgytas ir atgabentas į Lietuvos Respubliką produktas SOL-46 yra akcizais apmokestinama prekė BK 199² straipsnio 1 dalies prasme.
Apeliantė teigia, kad produktas SOL-46 yra akcizais apmokestinama prekė nustatyta remiantis 2009-10-20 Kauno apskrities VMI Akcizų administravimo skyriaus raštu nr. (7.6-05)-AK-220, 2009-12-17 Kauno apskrities VMI raštu Nr. (7.7-05)-K-21732 ir prie jo pridėtu patikrinimo aktu, 2010-04-01 Kauno apskrities VMI mokestinių prievolių departamento raštu Nr. (7.7-32.4)-K-4696, 2009-09-28 Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 9T2230, 2009-10-14 Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu 9T2534, 2010-03-15 Muitinės laboratorijos raštu Nr. 2B-01-95, 2010-04-08 Kauno teritorinės muitinės raštu Nr. 1B-19.5-20-4104, 2010-04-21 Kauno apskrities VMI raštu Nr. (7.7-62.4)-K-5796 bei prie šio rašto pridėtu patikrinimo akto Nr. AK 16 priedu Nr. 17.
Tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visi apeliantės nurodyti bylos rašytiniai dokumentai (Kauno apskrities VMI raštai, patikrinimo aktai, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai, Muitinės laboratorijos ir Kauno teritorinės muitinės raštai) buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir aptarti bei įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Apeliantė teisi teigdama, kad Muitinės laboratorijos 2009-10-14 tyrimo protokolo Nr. 9T2534 išvadoje buvo konstatuota, jog tyrimui pateiktas produktas ,,SOL-46“ yra izopropilo alkoholiu ir bitreksu denatūruotas etilo alkoholis su propilenglikolio ir dažiklio priedais, klasifikuojamas KN 2207 pozicijoje. Kadangi šis produktas neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nė vienos ES šalies etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų 1993 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamente Nr. 3199/93/EB ,,Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“, jo Nacionalinis papildomas kodas yra X107 ir jis apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (1 t., 14-15 b. l.). Tačiau apeliantė skunde cituodama minėtą išvadą, visiškai ignoruoja 2010-12-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 69-324 dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-08 skundo, kuriuo buvo išspręstas mokestinis ginčas dėl to, ar pagrįstai Inspekcija apskaičiavo Bendrovei akcizus nuo Bendrovės iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) pagal 2009-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 244/10/09 įgyto ir atgabento produkto SOL-46, kurie Bendrovei buvo apskaičiuoti remiantis Muitinės laboratorijos 2009-10-14 Tyrimo protokole Nr. 9T2534 pateikta išvada (6 t., 55-58 b. l.), nors akivaizdu, kad šis centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas paneigia apeliantės nurodomą Muitinės laboratorijos 2009-10-14 tyrimo protokolo Nr. 9T2534 išvadą. 2010-12-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime Nr. 69-324 centrinis mokesčių administratorius, remiantis Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 10 dalies, 25 ir 26 straipsnių nuostatomis ir 1992-10-19 Tarybos direktyvos 92/83/EEB ,,Dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalimi bei įvertinęs Bendrovės pateiktą papildomą informaciją, gautą iš Muitinės laboratorijos dėl etilo alkoholio denatūravimo atitikimo ES valstybių denatūravimo formulėms, jog remiantis Muitinės laboratorijos 2009-10-14 Tyrimo protokole Nr. 9T2534 pateiktais duomenimis, produktas, sudarytas iš 84% tūrio etilo alkoholio, 8,3% tūrio izopropanolio, 1,9% tūrio propilenglikolio, 2,9 g bitrekso/100 litrų absoliučiojo alkoholio, atitinka 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 849/2008 Latvijos Respublikai paskirtąją etilo alkoholio visiško denatūravimo formulę (100 litrų spirito: 3 litrai izopropilo alkoholio ir 2 gramai denatonio benzoato (bitekso)), t. y. kad bendrovės iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) įgytas ir atgabentas produktas SOL-46 yra denatūruotas pagal vienos iš valstybės narės, t. y. Latvijos Respublikos reikalavimus pagal šiai valstybei priskirtą etilo alkoholio visišką denatūravimo formulę, nusprendė, jog akcizai šiam produktui neturėjo būti skaičiuojami ir panaikino Inspekcijos 2010-02-12 sprendimo Nr. (04)-K3-41 dalį, kuria nurodyta Bendrovei sumokėti į biudžetą akcizus, akcizų delspinigius bei akcizų baudą (6 t., 55-58 b. l.).
Nagrinėjant aptariamą baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorės prašymu, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdyje liudytojais apklausti VMI specialistai D. P. ir A.D. Liudytojas D. P. parodė, jog visos prekės turinčios klasifikacijos kodą (KN) yra akcizinės prekės ir pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio nuostatas visos KN 2207 20 ir KN 2208 20 kodais klasifikuojamos prekės yra akcizais apmokestinamos prekės. Akcizų įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, jog nuo akcizo mokesčio atleidžiamas etilo alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, o įstatymo 26 straipsnyje smulkiau apibrėžta, kokiam denatūruotam etilo alkoholiui akcizas netaikomas. VMI sprendimas (2010-12-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 69-324), kuriuo buvo panaikinti Kauno VMI sprendimai dėl prekių apmokestinimo akcizo mokesčiu, priimtas tuo pagrindu, kad ši prekė atitiko reglamente nurodytą formulę, todėl jai taikomas nulinis tarifas, tačiau kaip akcizinė prekė ji išliko ir yra laikoma akcizo objektu (6 t. 172-173 b. l.). Liudytoja A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog prekė ,,SOL-46“ atitiko denatūravimo formulę, nurodytą Europos Sąjungos reglamente, todėl buvo atleistas nuo akcizų, bet kaip akcizų objektas ji išliko. Taip pat liudytoja parodė, jog VMI priimti sprendimai (2010-10-08 ir 2010-12-22) yra galutiniai, tačiau VMI turi teisę pradėti mokestinį patikrinimą iš naujo paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms (6 t. 174-175 b .l.).
Taigi tiek byloje esantis 2010-12-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 69-324, kuris yra galutinis, tiek liudytojai VMI atstovai D. P. ir A. D. patvirtino aplinkybę, kad A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) Lenkijoje įsigytai, į Lietuvą įvežtai bei realizuotai nuriebalinimo medžiagai ,,SOL-46”, kuri pripažinta denatūruotu etilo alkoholiu, vadovaujantis Akcizų įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, akcizas netaikomas. Aplinkybė, kad minėta nuriebalinimo medžiaga kaip denatūruotas etilo alkoholis vis tiek išliko akcizine preke reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199² straipsnio 1 dalį neturi, nes kaip jau buvo minėta, nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėtis turi du privalomus objektus: pagrindinį – ekonomika ir verslo tvarka, bei papildomą – valstybės finansų sistema. Todėl atliekant neteisėtus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis turi būti pažeidžiama ne tik akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, bet ir siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) Lenkijoje įsigytai, į Lietuvą įvežtai bei realizuotai nuriebalinimo medžiagai ,,SOL-46“ akcizas netaikomas, tai akivaizdu, kad nebuvo vengta ir akcizo mokesčio sumokėjimo. Todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties privalomo požymio – dalyko (akcizais apmokestinamos prekės), o nesant dalyko nėra ir šio nusikaltimo objekto.
Nenustačius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių – dalyko ir objekto, teisėjų kolegija nevertina kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimų, nes šie pažeidimai kaltinime tiesiogiai siejami su A. B. ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) neteisėta veika įgyjant, gabenant ir laikant akcizais apmokestinamas prekes, o toks kaltinimas nepasitvirtino.
Dėl tų pačių aplinkybių teisėjų kolegija nesvarsto ir apeliantės skundo teiginių ir juos pagrindžiančius argumentų dėl A. B. tiesioginės tyčios padaryti aptariamą nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde A. B. tiesioginę tyčią padaryti aptariamą nusikalstamą veiką įrodinėja Kauno apygardos teismo 2008-02-15 baudžiamuoju įsakymu (kurio visas tekstas perrašytas į apeliacinį skundą), ir šiame kontekste pažymi, kad visi nusikalstamos veikos sudėties elementai nustatinėjami pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Ankstesnis asmens teistumas gali būti asmenį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau ne jo kaltės kitoje byloje įrodymu.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis negali atsakyti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010; 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad A. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties, pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis negali atsakyti ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Todėl daroma išvada, jog juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalis išteisintas pagrįstai.
Dėl BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B. negali atsakyti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, nes jo atgabentas ir iš dalies realizuotas denatūruoto etilo alkoholio skiedinys (mišinys) nėra namų gamybos produktas, be to, jis netinkamas vartoti kaip gėrimas. A. B. užsienyje įgytas ir į Lietuvą atsigabentas dezinfekuojantis koncentratas ,,TS’’ pagamintas pramoniniu būdu, A. B. namų sąlygomis jo neskiedė, kitokio etilo alkoholio mišinio negamino ir jo, kaip etilo alkoholio skiedinio, nerealizavo. Taip pat nenustatyta, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia.
Apeliantė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, teigia, jog jos prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Apeliantė A. B. kaltę padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą grindžia 2009-10-20 Kauno apskrities VMI Akcizų administravimo skyriaus raštu, Muitinės laboratorijos 2009-03-25 Tyrimo protokolu Nr. 9T0570 ir 2009-04-07 Tyrimo protokolu Nr. 9T0678, 2010-01-21 kratos protokolu, 2010-02-17 specialisto išvada Nr. 140-(882)-ISl-1218, 2010-02-17 specialisto išvada Nr. 140-(608)-IS1-1222, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-01-21 ekspertizės aktu Nr. 11-2998 (10), specialistės V. G., liudytojo Č. J. parodymais, prie 2009-12-17 Kauno apskrities VMI rašto pridėtu 2009-12-11 patikrinimo aktu Nr. AK16-11. A.B. tiesioginę tyčią padaryti BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodinėjama A. B. ankstesniu teistumu, UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-04 Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento raštu bei 2009-05-05 ir 2009-04-16 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. raštais adresuotais VMI. Apeliantė prašo A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.
Toks apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).
BK 201 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, nedenatūruotu, denatūruotu ar techniniu etilo alkoholiu bei jų skiediniais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt ar daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šiame BK specialiosios dalies straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo tiesioginis objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jo skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir aparatai, skirti namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia. Be to, šiam nusikaltimui yra būtinas subjektyviosios pusės požymis – specialus tikslas – realizuoti gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus.
Aptariamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima cheminių medžiagų prekyba ir bendrovė 2009 m. kovo 3 ir 13 dienomis iš Latvijos firmos (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas - faktūras įsigijo ir į Lietuvos Respubliką atgabeno 15 750 (6300+9450) litrų dezinfekuojančio koncentrato ,,TS“, kurio 5940 litų pardavė. Muitinės laboratorija, atlikusi dezinfekuojančio koncentrato ,,TS“ tyrimą, 2009-03-25 Tyrimo protokole 9T0570 ir 2009-04-07 Tyrimo protokole Nr. 9T0678 konstatavo, kad tyrimui pateiktas mėginys yra denatūruotas etilo alkoholis. Jis neklasifikuojamas KN 3808 pozicijoje kaip dezinfekcijos priemonė, nes jame nėra kitos dezinfekuojančios medžiagos, išskyrus denatūruotą etilo alkoholį ir dezinfekcinėmis savybėmis nepasižymintį propilenglikolį. Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti bet kokio stiprumo spiritai klasifikuojami KN 2207 20 subpozicijoje, produkto „TS“ kodas - 2207 20 00. Denatūratai (biteksas ir izopropanolis (izopropilo alkoholis) ir jų kiekiai etilo alkoholyje atitinka Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2009-03-03 Kokybės sertifikate pateiktus denatūrantų kiekius ir 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamente Nr. 3199/93 nurodytą Latvijos denatūravimo formulę Nr. 3 (2 t., 17, 18 b. l.). Iš Kauno apskrities VMI 2009-12-11 patikrinimo akto turinio matyti, jog 2009-12-11 Kauno apskrities VMI patikrinimo akte nurodyta, jog įvežamam denatūruotam etilo alkoholiui ,,TS“ akcizo mokestis netaikomas. Tačiau patikrinimo akte nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004- 05-14 nutarimo Nr. 589 „Dėl nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas denatūruoto etilo alkoholio pirkimui ir naudojimui reikalingas Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –VTAKT) leidimas. Pagal šių Taisyklių 9 punkto nuostatas parduoti nedenatūruotą etilo alkoholį ir denatūruotą etilo alkoholį, taip pat naudoti denatūruotą etilo alkoholį ūkio subjektams, kurie neturi VTAKT leidimo draudžiama (3 t., 60-65 b. l.). Tokio leidimo UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo.
Iš 2009-12-11 Kauno apskrities VMI patikrinimo akto Nr. AK16-11 turinio matyti, kad 2009 m. spalio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pranešė apie naujo produkto nuriebalinimo medžiagos ,,SOL-48“ atsigabenimą iš Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini). Muitinės laboratorija, atlikusi tyrimus, 2011-11-26 Tyrimo protokolo Nr. 9T3084 išvadoje nurodė, jog produktas ,,SOL-48“ yra sudėtinis organinis skiediklis, sudarytas iš etilo (85 % tūrio) ir izopropilo (10 % tūrio) alkoholių su propilenglikolio, bitrekso ir dažiklio priedais. Etilo alkoholis, įeinantis į produkto sudėtį, denatūruotas pagal Lenkijoje taikomą etilo alkoholio denatūravimo formulę Nr. 4. Sudėtiniai organiniai tirpikliai ir skiedikliai, nenurodyti kitoje Nomenklaratūros vietoje klasifikuojami 3814 pozicijoje. Produkto ,,SOL-48“ KN kodas 3814 0090 (3 t., 29 b. l.). Konstatuota, kad šiam denatūruotam etilo alkoholiui akcizas taip pat netaikomas. Ar šio produkto pirkimui, naudojimui ir realizavimui reikalingas VTAKT leidimas nenurodyta (2 t. 71-82 b. l.).
Specialistė, atlikusi dezinfekuojančio koncentrato ,,TS“ ir nuriebalinimo medžiagos ,,SOL-48“ tyrimą, specialisto išvadoje konstatavo, kad tyrimui pateikti skysčiai yra denatūruoto etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,3 % -95,8% (2 t., 123-126 b.l.).
Taigi pagal specialisto išvadą, A. B. atgabenti ir dalis realizuotų produktų, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, gali būti BK 201 straipsnio 2 dalies dalyku, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalies, dalyku yra ne tik namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, bet ir nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruoto etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis, etilo alkoholio skiediniai (mišiniai). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. veikoje nenustatyta šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, laiko, gabena ar realizuoja etilo alkoholį, namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ar aparatus jiems gaminti ir nori taip veikti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. kiekvieną kartą prieš ketindamas prekiauti nauju produktu, kreipdavosi į mokesčių administratorių su prašymais nurodyti, ar tie produktai yra akcizinės prekės ir kokius mokesčius privaloma mokėti prekiaujant mažmenine prekyba Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuo produktu. Su tokiu prašymu jis kreipėsi ir dėl dezinfekuojančio koncentrato ,,TS“ (2 t. 58, 59 b. l.). Taip pat A. B. į Muitinės laboratoriją kreipėsi su prašymu dėl KN kodo nustatymo ir organinei nuriebalinimo medžiagai SOL-48 (3 t., 28,29 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. G., atlikusi dezinfekuojančio koncentrato ,,TS“ ir nuriebalinimo medžiagos ,,SOL-48“ tyrimą, paaiškino, kad išimti skysčiai netinkami vartojimui, nes yra denatūruoti, o denatūruoja tam, kad žmonės jų nevartotų (6 t. 21-22 b. l.). Iš Muitinės laboratorijos atsakymo į UAB (duomenys neskelbtini) prašymą matyti, kad dezinfekuojančiame koncentrate ,,TS“ nustatyti bitrekso, izopropanolio bei propilenglikolio kiekiai paklaidų ribose atitinka kompanijos (duomenys neskelbtini) 2009-03-13 Kokybės sertifikate pateiktus šių medžiagų kiekius (6 t. 42 b. l.). Muitinės laboratorijos rašte Nr. 2B-28-98 nurodyta, jog sprendžiant apie produktų ,,Dezinfekuojantis koncentratas TS“ ir ,,Dezinfekuojanti nuriebalinimo medžiaga ,,SOL-48“ pateikimą tikėtina, kad tai yra galutiniai produktai (6 t. 43 b. l.). Taigi visų paminėtų duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad A. B. įgijo ir gabeno anksčiau nurodytus galutinius produktus kaip dezinfekuojančias medžiagas, o ne denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, todėl konstatuotina, kad jis nesuvokė neteisėtai gabenantis ir realizuojantis denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, ir taip veikti nenorėjo, o tai reiškia, kad A. B. veikoje nenustatytas subjektyvusis BK 201 straipsnio 2 dalies požymis – kaltė (tiesioginė tyčia). Kaip jau buvo minėta, ankstesnis A. B. teistumas neįrodo jo tyčios padaryti šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. veikoje nėra visų būtinų BK 201 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. B. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, o juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose - nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyje, visų minėtų nusikaltimų sudėties požymių, ir pagrįstai, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. B. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) išteisino. Naikinti skundžiamą teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.