Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-114-309-2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-03-13
Bylos Nr.: 1A-114-309-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-81-1-00016-2011-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis: V. D., J. V.
Nukentėjusysis: R. Š.
Civilinis ieškovas: R. Š.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00016-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.4.5.1; 1.1.8.7.1; 1.2.20.6; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,išteisintiesiems V. D., J. V.,gynėjoms advokatėms Stanislavai Šulcaitei, Violetai Savickienei,nukentėjusiajam R. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino ir nukentėjusiojo R. Š. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D. dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. V. dėl kaltinimų padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą ir disponavo juo, t. y. būdama (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštinės vedėja, veikdama bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi J. V., 2010 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, (duomenys neskelbtini), J. V. nurodžius parengti įsakymo, kuriuo R. Š. atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje projektą, 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val. iki 10.17 val., savo naudojamu darbo kompiuteriu parengė 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą, atspausdino ir pateikė pasirašyti J. V. šį, atgaline data sukurtą įsakymo projektą, po to, ne vėliau nei 2010 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. V. nurodymu padarė šio dokumento kopiją bei ant jos averso pusės nukopijavo ant 2009-08-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“ buvusią susipažinimo žymą su R. Š. parašu, po to šios kopijos tikrumą J. V. patvirtino savo parašu bei herbiniu antspaudu ir 2011 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

J. V. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą ir disponavo juo, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštinės vedėja V. D., 2010 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, (duomenys neskelbtini), V. D. nurodė parengti įsakymo, kuriuo R. Š. atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, projektą, o 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val. iki 10.17 val., V. D. savo naudojamu darbo kompiuteriu parengus 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą ir jį atspausdinus, pasirašė šį, atgaline data sukurtą įsakymo projektą, po to, ne vėliau nei 2010 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. D. nurodė padaryti šio dokumento kopiją bei ant jos averso pusės nukopijuoti ant 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“ buvusią susipažinimo žymą su R. Š. parašu, V. D. įvykdžius šiuos nurodymus, parašu bei herbiniu antspaudu patvirtino kopijos tikrumą ir 2011 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), ją pateikė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

Be to, J. V. būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi, pagaminęs žinomai netikrą dokumentą – 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ bei susipažinimo su šiuo įsakymu žymą su R. Š. parašu, 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų vagystės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje“, (duomenys neskelbtini) prokuratūrai, adresu (duomenys neskelbtini), pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - dokumento – 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“– originalo pagrobimą, žinodamas, kad šis dokumentas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo sukurtas, R. Š. pasirašytas, o vėliau pagrobtas.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. D. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 15 MGL dydžio bauda.

J. V. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 MGL dydžio bauda.

J. V. pripažinti kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir J. V. paskirti galutinę 40 MGL dydžio baudą.

Tenkinti R. Š. pareikštą civilinį ieškinį ir jam iš V. D. ir J. V. solidariai priteisti 400 Lt patirtai žalai atlyginti.

Kompiuterio procesorių „Gigabytte“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 1, kompiuterio procesorių „Acer“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 2 ir 2011-03-04 kratos metu paimtus dokumentus, paketas Nr. 3, grąžinti (duomenys neskelbtini) gimnazijai.

Proceso išlaidas solidariai priteisti iš V. D. ir J. V..

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bei nepagrįstai išteisino V. D. ir J. V.. Teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai rėmėsi tik V. D. ir J. V. teisme duotais parodymais, todėl padarė neteisingą išvadą, kad V. D. ir J. V. neatliko veiksmų bendrai, nepagamino netikro dokumento, jo nepanaudojo, o J. V. nepranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pasak prokuroro, kaip minėta teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi tik V. D. ir J. V. parodymais, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesdamas byloje esančius objektyvius duomenis bei nevertindamas liudytojų parodymų. Teismas neturėjo remtis vien kaltinamųjų parodymais, ir priešingai, turėjo juos vertinti kritiškai, nes V. D. ir J. V. proceso metu savo parodymus nuolat keitė, jų nurodomos aplinkybės neatitiko objektyviais duomenimis grindžiamų faktinių aplinkybių. Vertinant J. V. ir V. D. parodymų nuoseklumą ir teisingumą matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 19 d. grįžo iš atostogų ir jai J. V. liepė surašyti įsakymą dėl R. Š. atleidimo iš darbo. R. Š. 2010 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į gimnaziją ir pasirašė įsakymą. Su įsakymu susipažįstant R. Š. direktoriaus parašas ant įsakymo buvo. 2010 m. rugpjūčio 21 d. direktoriui grįžus iš komandiruotės ji jam pasakė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. R. Š. susipažino su įsakymu. Ji R. Š. parašo nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“ nekopijavo. Ji įsakymo „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ kopijos nedarė. Po 2010 m. rugpjūčio 25 d. vieną kartą yra radusi lentynose bylas su originaliais įsakymais sudėtas ne taip kaip buvo ji palikusi.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. kovo 22 d. apklausiama V. D., nurodė, kad 2010 metų spalio mėn., ji kopijavo įsakymą dėl R. Š. atleidimo su kitais dokumentais. Kai direktorius pasakė, kad nėra parašo ji iš R. Š. bylos paėmė pirmą pasitaikiusį dokumentą su jo parašu ir jį atšvietė. Direktorius įsakymą dėl R. Š. atleidimo pasirašė 2010 m. rugpjūčio 25 d., o R. Š. pasirašė 2010 m. rugpjūčio 27 d. R. Š. asmens byloje esanti kopija yra padaryta nuo originalaus dokumento.

Akistatos su J. V. metu V. D. nurodė, kad įsakymą dėl R. Š. atleidimo iš darbo ji surašė 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Civilinio proceso metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. nurodė, iš atostogų grįžo 2010 m. rugpjūčio 19-20 dienomis įsakymą rašė 2010 m. rugpjūčio 25 d. ryte, nes 2010 m. rugpjūčio 25 d. baigėsi sutartis. Direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 25 ir 26 dienomis nebuvo, todėl jam įsakymą pasirašyti nunešė po 2010 m. rugsėjo 1 d. R. Š. buvo supažindintas 2010 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymas nebuvo pasirašytas direktoriaus.

Apklausiama teisme V. D. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. R. Š. pasirašė įsakymą, kai 2010 m. rugpjūčio 20 d. R. Š. atėjo ji jau buvo surašiusi šį dokumentą. Iš kart grįžusi po atostogų 2010 m. rugpjūčio 18 ar 19 dieną rado ne taip sudėtas bylas. Spalio mėnesį ji kopijavo dokumentus teismui, juos tvirtino direktorius. R. Š. įsakymas jau buvo parašytas kai ji grįžo iš atostogų. 2010 m. rugpjūčio 20 d. R. Š. supažindino su įsakymu. Įsakymą ji sukūrė pati, savo kompiuteriu. Į asmens bylą dedami įsakymai be parašų. Policijai pareiškimą rašė tada, kai paprašė originalo, o jie rado kopiją.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. nurodė, kad po suderinimo žodžiu su direktoriumi yra rašomas įsakymas. Jį apie įsakymą dėl R. Š. atleidimo V. D. informavo gal 2010 m. rugpjūčio 21 d. Prieš įsakymą įteikiant R. Š. jis jo pasirašęs nebuvo. Įsakymą jis pasirašė iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. R. Š. įsakymą galėjo pasirašyti 2010 m. rugpjūčio 20 d. Pasirašydamas įsakymą, matė, kad yra originalus R. Š. parašas. Įsakymo kopiją turėjo padaryti V. D.. Prieš 2010 m. rugsėjo 1 dieną buvo išverstos asmens bylos, matėsi, kad kažkas kažko ieškojo.

Akistatos su V. D. metu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. jo parašo ant įsakymo nebuvo, bet įsakymą su originaliu R. Š. parašu pasirašė 2010 m. rugpjūčio 25 ar 26 dieną. R. Š. įsakymą pasirašė 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Civilinio proceso metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. nurodė, 2010 m. rugpjūčio 27 d. R. Š. pasirašė įsakymą ant kitos pusės. Kopijas daro sekretorė. Jis pats daro kopiją ir ją tvirtina tik kada kopija daryta iš originalo. Kada pasirašė įsakymą negalėjo pasakyti. Būna, kas ir tą pačią dieną.

Apklausiamas teisme J. V. nurodė, kad V. D. 2010 m. rugpjūčio 20 d. parengė įsakymo projektą, o kitą dieną ji jį informavo, kad R. Š. buvo mokykloje ir pasirašė įsakymą nelaukdamas 2010 m. rugpjūčio 25 d. Jis atgaline data nepasirašinėjo jokių dokumentų. Įsakymą pasirašė grįžęs iš (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 21 d., tuo metu jau buvo R. Š. parašas antroje lapo pusėje, viršuje, mano, be datos. 2010 m. rugpjūčio 31 d. R. Š. buvo atėjęs nuo 9 val., į mokyklą, pradėjo jį gąsdinti. Dokumentas buvo pavogtas po 2010 m. rugpjūčio 25 d. Spalio mėn. pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos reikia nukopijuoti. Jis nurodė, kokius dokumentus kopijuoti teismui, jis juos tvirtino. 2010 m. rugpjūčio 31 d. tarp jo ir R. Š. vykusio ginčo esmė yra tai, kad jis ginčijo, jog jis yra atleistas ir negali pasirašyti sutarties. Į policiją kreipėsi 2012 m. vasario mėnesį, po to, kai R. Š. teisme pareikalavo originalo ir jis negalėjo jo pateikti. Kol nebuvo reikalavimo teisme, tol nesikreipė.

Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs. Vertinant kiekvieno iš jų parodymus atskirai bei lyginant juos tarpusavyje stebimi ženklūs prieštaravimai dėl esminių jų nurodomų įvykių raidos aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo tokius jų parodymus vertinti kaip teisingus. Kadangi teismas priimdamas nuosprendį nelygino šių J. V. ir V. D. parodymų, neanalizavo parodymų kitimo priežasčių ir tendencijų (atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ribojamos galimybės jiems susiderinti parodymus), todėl nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi vien kaltinamųjų teisme nurodytomis aplinkybėmis, klaidingai atmesdamas jų parodymams prieštaraujančius objektyvius bylos duomenis bei liudytojų parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl V. D. ir J. V. kaltės.

Prokuroro teigimu, byloje surinkti bei ištirti objektyvūs duomenys ir liudytojų parodymai, priešingai nei konstatavo teismas, patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ yra suklastotas, o jį suklastojo J. V. bei V. D..

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia dokumento turinį arba pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys yra dokumento sudarymo data ir susipažinimo su juo žyma, kurie buvo klastojami įrašant melagingą informaciją, apie dokumento sudarymo datą ir nukopijuojant parašą liudijantį R. Š. susipažinimo su įsakymu faktą ir neprieštaravimą jo turiniui. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, o tinkamai patvirtintą jo kopiją pateikus teismui, šis netikras dokumentas buvo paleistas į teisinę apyvartą kaip tikras.

Sprendžiant J. V. ir V. D. kaltės, klastojant ir panaudojant dokumentą, klausimą, atsižvelgtina į tai, kad R. Š. neigia pasirašęs 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“, teigia, jog su juo nebuvo supažindintas ir jo nematė iki įsakymo kopija buvo pateikta teisme nagrinėjant jo pareikštą ieškinį, dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo. R. Š. nurodė, kad jo parašas esantis įsakymo averso pusėje yra nukopijuotas nuo kito 2009 m. rugpjūčio 20 d. jo pasirašyto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“. Pažymi, jog kaltinamieji neginčija ir sutinka su tuo faktu, kad R. Š. parašo kopija 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo dėl R. Š. atleidimo averso pusėje yra padaryta nuo kito jo pasirašyto dokumento. Tačiau teigė, jog tai padarė per klaidą. Tokie jų parodymai vertintini kritiškai, nes apklausiami jie patys teigė, jog R. Š. pasirašė tik vieną įsakymo egzempliorių, kuris paprastai buvo laikomas atskirame, žalios spalvos segtuve kartu su kitais originaliais dokumentais, o asmens byloje ir kitais tikslais naudojami nepasirašyti įsakymų nuorašai. Todėl V. D. negalėjo suklysti ir R. Š. parašą nukopijuoti nuo kito dokumento buvusio R. Š. asmens byloje, nes šioje byloje pasirašyti dokumentai nekaupiami. Tokią dokumentų tvarkymo praktiką apklausiami patvirtino ir liudytojai L. S., bei K. M..

Be to, pasak prokuroro, teismas padarė klaidingą išvadą, jog liudytojos L. S. parodymai patvirtina, jog įsakymas buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 25 d., nes ji susipažindama su įsakymu jame matė direktoriaus parašą. Negalima liudytojos L. S. parodymų vertinti kaip patvirtinančių šią aplinkybę, nes patys kaltinamieji teisme teigė, kad įsakymas buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 20 d., o sekančią dieną su juo buvo supažindintas R. Š.. Svarbu, kad L. S. 2010 metų rugpjūčio mėnesį atostogavo, todėl nei 2010 m. rugpjūčio 20 d. nei 2010 m. rugpjūčio 25 d. mokykloje nebuvo ir negalėjo matyti šiomis dienomis kuriamo įsakymo ar su juo supažindinamo R. Š.. Pati L. S. nurodė, kad su įsakymu supažindinta buvo rugsėjo pradžioje, t. y. po 2010 m. rugpjūčio 31 d., kuomet jo ruošinys buvo sukurtas V. D. darbo kompiuteriu. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į L. S. parodymus, kad ji susipažindama su įsakymu, nematė R. Š. parašo, jos parodymai, skirtingai nei nustatė teismas, nepatvirtina kaltinamųjų teiginių, jog įsakymas buvo sukurtas ir atspausdintas 2010 m. rugpjūčio 20, 25 ar kitą dieną, bet ne 2010 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau teismas šios situacijos nevertino.

Prokuroras nurodo, kad teismas nevertino ir R. Š. parodymų, jog jis šio įsakymo nepasirašė. Nevertino 2012 m. spalio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ištyrus J. V. ir V. D. darbe naudojamų kompiuterių sisteminių blokų standžiuosius diskus, V. D. naudojamame kompiuteryje buvo rastas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), maketas. Dokumento ruošinio sukūrimo ir modifikavimo data 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val., iki 10.17.55 val. 2012 m. sausio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinama, kad dokumento ruošinio (duomenys neskelbtini) turinys buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 31 d. Laikotarpyje nuo failo sukūrimo datos 2010 m. rugpjūčio 25 d. 9.25.01 val. iki dokumento ruošinio turinio sukūrimo datos 2010 m. rugpjūčio 31 d. 9.29 val., failo turinyje nebuvo jokių įrašų, t. y. dokumentas buvo tuščias. Dokumento turinys buvo kuriamas laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. 9.29 val., iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. 10.17 val. Išvados priede pateiktas atspausdintas dokumento ruošinys, kurio paskutinė koregavimo data 2010 m. rugpjūčio 31 d. 10.17 val. Ši ruošinį vizualiai sulyginus su 2011 m. kovo 1 d. J. V. teismui pateikto įsakymo kopija matyti, kad kietajame diske rastas ruošinys yra identiškas J. V. pateiktai kopijai.

Prokuroro nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad įsakymo ruošinys buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 31 d., o ne 2010 m. rugpjūčio 20 d., kaip teisme nurodė kaltinamieji. Šią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys tai 2010 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. prašymas, kuris (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo gautas 2010 m. rugpjūčio 31 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme R. Š. nurodo, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai ir nei jam, nei darbdaviui neišreiškus valios nutraukti šios darbo sutarties, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 111 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 2 dalis, prašo tinkamai įforminti jo sutarties tapimą neterminuota, faktą, priimant atitinkamą įsakymą bei padarant reikiamus įrašus sutartyje. Šis dokumentas, kaip ir specialisto išvada tik įrodo, jog iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“, o tik gavus tokio turinio prašymą J. V. atsirado poreikis skubiai, atgaline data sukurti „savalaikę“ darbdavio valią išreiškiantį dokumentą. Tai, kad iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo išreikšta J. V. valia dėl R. Š. darbo mokykloje ir nebuvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) įrodo ir 2010 m. liepos 2 d. R. Š. prašyme esančių J. V. vizų turinys. Iš kurių matyti, kad 2010 m. liepos 2 d. jo vizoje nurodoma „Priimti dirbti (duomenys neskelbtini) mokytoju nepilnu krūviu, nuo 2010-08-28 iki 2011-08-25“. Vėliau ši viza buvo panaikinta ją perbraukiant ir 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. po to kai buvo gautas R. Š. prašymas dėl neterminuotos darbo sutarties pakeitimo terminuota, J. V. surašė naują vizą „Mokyt. R. Š. nepasirašo darbo sutarties, todėl jo dirbti nepriimti“. Šių objektyvių bylos duomenų bei R. Š. parodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas tik 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val., iki 10.17 val. O įvertinus J. V. ir R. Š. parodymus, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d., apie 9 val., R. Š. būnant mokykloje tarp jų kilo konfliktas, akivaizdu, kad R. Š., nei 2010 m. rugpjūčio 31 d., nei vėliau šio įsakymo nepasirašė. Juo labiau, kad nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, jog R. Š. 2010 m. rugpjūčio 31 d. ar vėliau būtų pasirašinėjęs įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo.

Įvertinus aptartus bylos duomenis, prokuroro teigimu matyti, kad teismas nepagrįstai nereikšminga laikė aplinkybę, jog kietojo disko tyrimo metu nebuvo rasta kaltinamųjų nurodyto 2010 m. rugpjūčio 20 dieną sukurto įsakymo ruošinio pėdsakų. Akivaizdu, kad tokio ruošinio pėdsakai negalėjo būti rasti, nes šis kaltinamųjų nurodomas faktas objektyviai neegzistavo, o įsakymo ruošinys buvo kuriamas vienintelį kartą, t. y. 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val., iki 10.17 val., ką išvadoje konstatavo specialistas. Išvados teisingumu nėra pagrindo abejoti, nes apklausiamas specialistas paaiškino, kad buvo tirta visa kietuosiuose diskuose esanti informacija ir V. D. kompiuteryje buvo rastas dokumento ruošinys identiškai atitinkantis suklastotą įsakymą. Taip pat paaiškino, kad kitų analogiško turinio dokumentų rasta nebuvo. Taip yra paneigiama kaltinamųjų versija, jog dokumento ruošinys buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 20 d. dieną, o pasirašytas 21 ar bet kurią kitą dieną. Nėra pagrindo abejoti specialisto teismui pateikta informacija, nes byloje nėra jokių duomenų leidžiančių abejoti jo išvados patikimumu ar jo paaiškinimų teisingumu. Be to pastebėtina, kad objektus tyrė ir pateiktoje išvadoje konstatuotų faktų patikimumą savo parašais patvirtino du specialistai. Ši aplinkybė maksimaliai sumažina klaidos buvimo išvados teiginiuose tikimybę.

Prokuroro vertinimu, nors motyvuodamas nuosprendį teismas paminėjo specialisto paaiškinimą, jog profesionalai susipažinę su kompiuterio technine charakteristika gali pašalinti failus. Tačiau teismas nevertino, to paties specialisto paaiškinimo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta įsilaužimo į kompiuterį pėdsakų. Be to byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su failų pašalinimu ir naujų sukūrimu. Taip pat pastebi, jog pašalinus 2010 m. rugpjūčio 20 d. neva sukurtą failą, reikėjo V. D. naudojamu kompiuteriu 2010 m. rugpjūčio 31 d. atlikti veiksmus, kuriais būtų sukurtas V. D. 2010 m. rugpjūčio 25 d. sukurto failo turinys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog R. Š. tuo metu būtų dirbęs V. D. kompiuteriu bei žinojęs V. D. kompiuteryje esančių duomenų tvarkymo įpročius, be kurių jis nebūtų suradęs ir panaudojęs šiuo tikslu 2010 m. rugpjūčio 25 d. jos sukurto tuščio failo (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiant į gana ilgą dokumento ruošinio kūrimo laiką (apie 50 min), akivaizdu, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. R. Š. negalėjo būti nepastebėtas dirbantis V. D. kompiuteriu. Darant šią išvadą reikšminga yra tai, kad šiame kabinete be V. D. dirba liudytojai L. S. ir K. M., o kabinetas susietas su J. V. kabinetu, kuris nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 31 d. rytą, apie 9 val., konfliktavo su R. Š. dėl jo atleidimo iš darbo. Todėl kaltinamųjų versija, jog kažkas galėjo ištrinti 2010 m. rugpjūčio 20 d. neva sukurto dokumento ruošinį atmestina, o jų parodymai vertintini kritiškai.

Neteisinga ir teismo išvada, kad nėra aplinkybių, nurodančių, jog kaltinamieji turėjo tyčią suklastoti įsakymą, dėl R. Š. atleidimo įrašant tikrovės neatitinkančius dokumentus. Tokiai klaidingai teismo išvadai įtakos turėjo tai, jog priimdamas nuosprendį teismas nevertino visų bylos duomenų, apsiribodamas vien kaltinamųjų parodymais. Prokuroro teigimu, kaltinamųjų tyčią klastoti įsakymą įrašant neteisingą datą ir nuo kito dokumento nukopijuojant R. Š. parašą, įrodo anksčiau aptartas 2010 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. parašymas, kuriuo jis prašo pakeisti terminuotą darbo sutartį neterminuota, taip pat poreikis teisme įrodinėti procedūros pažeidimų nebuvimą, atleidžiant R. Š. iš darbo, R. Š. teisme pareikalavus pateikti dokumentą su kuriuo jis nebuvo supažindintas ir kurio nepasirašė. Todėl kaltinime minimais J. V. ir jo nurodymus vykdžiusios V. D. veiksmais buvo sukurta 2010 m. rugpjūčio 25 d. neegzistavusio dokumento kopija, kurios tikrumą J. V. patvirtino savo parašu ir herbiniu antspaudu bei 2011 m. kovo 1 d. pateikė teismui byloje įrodinėdamas jam svarbias aplinkybes, t. y. kad R. Š. buvo supažindintas su šiuo dokumentu. Nors iš aptartų duomenų matyti, kad šio dokumento ruošinys buvo sukurtas tik 2010 m. rugpjūčio 31 d., o R. Š. nei tą pačią dieną, nei vėliau jo nepasirašė. Tačiau tai žinodami J. V. ir V. D., teismui pareikalavus pateikti originalų įsakymą sąmoningai pateikė patvirtintą netikro dokumento kopiją, kurios averso pusėje buvo nukopijuota R. Š. susipažinimo žyma nuo kito dokumento. Šios kopijos netikrumą patvirtina tai, kad J. V. pateikdamas ją teismui, paaiškino, kad pateikia kopiją, nes originalas yra dingęs, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo tvirtinti kopijos neturėdamas originalaus dokumento ir negalėdamas įsitikinti turimos kopijos tikrumu.

Klaidinantys yra ir kaltinamųjų parodymai, jog teismui pateiktame dokumente R. Š. parašas galėjo būti nukopijuotas per klaidą. Tokius jų parodymus paneigia faktas, jog prieš 2011 m. kovo 21 d. teismui pateikiant įsakymo kopiją J. V. buvo žinoma, jog R. Š. ginčija 2010 m. spalio 8 d. teismui pateiktame dokumente esančio analogiško parašo tikrumą. Todėl 2011 m. kovo 21 d. pateiktoje įsakymo kopijoje esantis R. Š. parašas su prierašu negalėjo atsirasti atsitiktinai, o buvo sąmoningai nukopijuotas nuo to paties, R. Š. pasirašyto, 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. V. ir V. D. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro nuomone, teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad J. V. ir V. D. veikoje nėra bendrininkavimo požymių. Nurodė, kad V. D. su J. V. nebendrininkavo, nes V. D. vykdė savo tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus nurodymų, todėl tai nelaikytina bendrininkavimu darant nusikalstamą veiką. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas, nėra asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Priešingai, neteisėto nurodymo vykdymas tik įrodo nurodymą vykdančio asmens sutikimą ir pritarimą jį davusio asmens veiksmams, bei pagrindžia jų veiksmų vieningumą. Nes neteisėto nurodymo vykdymas, nėra privalomas. Priešingai, nuo neteisėto gavimo momento V. D. įgijo pareigą apie tai informuoti teisėsaugos ar kitas, gimnazijos direktoriaus veiklą prižiūrinčias, institucijas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymi, kad teismų praktikoje bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt). Todėl vien argumentas, kad V. D. vykdė direktoriaus nurodymą, pati žinodama apie R. Š. darbo sutarties pasibaigimą, neleidžia daryti išvados, jog ji nedalyvavo klastojant dokumentą. Kadangi priimdamas nuosprendį teismas netinkamai įvertino įsakymo sukūrimo aplinkybes, todėl negalėjo tinkamai įvertinti požymių įrodančių V. D. bei J. V. bendrininkavimą klastojant dokumentą.

Pasak prokuroro, iš aptartų bylos duomenų matyti, kad V. D. J. V. nurodymu, savo darbo kompiuteriu 2010 m. rugpjūčio 31 d., atgaline data, sukūrė 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ ruošinį. Vėliau žinodama, kad J. V. ruošia dokumentus pateikti R. Š. ieškinį nagrinėjančiam teismui, žinodama, kad R. Š. šio įsakymo nepasirašė, jo averso pusėje atšvietė kitame įsakyme buvusį R. Š. parašą ir pateikė jį J. V.. Šios aplinkybės įrodo jų susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas iš jų suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu. Be šių V. D. veiksmų, jos ir J. V. veikos bendrumą klastojant dokumentą, įrodo ir vėlesni V. D. veiksmai, t. y. klaidinantis liudijimas civilinio proceso metu nagrinėjant R. Š. ieškinį bei pareiškimo prokuratūrai, dėl neva pagrobto įsakymo, ruošinio rengimas kartu su J. V.. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. D. ir J. V. dokumentą suklastojo ir disponavo suklastotu dokumentu veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, t. y. abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Nes, kaip ir minėjo, bendravykdytoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiuo atveju V. D. nedalyvavo tik tikrovės neatitinkančio dokumento kopiją pateikiant teismui, tačiau sukūrė jo ruošinį, bei averso pusėje nukopijavo R. Š. parašą su prierašu.

Prokuroras teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad J. V. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Šią išvadą teismas motyvuoja, tuo, kad jis žinojo, jog pats pasirašė dokumentą, o vėliau, teismui pareikalavus, jo pasigedo. Be to V. D., pastebėjo, jog kitaip sudėtos jos tvarkomos bylos, o tai patvirtino ir V. S. bei K. M.. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas darydamas šią išvadą, neatsižvelgė į V. D. parodymus, jog kitaip sudėtus segtuvus ji pastebėjo iškart kai grįžo iš atostogų t. y. 2010 m. rugpjūčio 18 ar 19 dieną, tai patvirtino ir K. M.. Tačiau vertinant V. D. ir J. V. proceso metu duotus parodymus, matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. ar anksčiau šiuose segtuvuose įsakymo su originaliu R. Š. parašu būti negalėjo, nes anksčiausia jų nurodoma dokumento sukūrimo data yra 2010 m. rugpjūčio 20 d., o anksčiausia R. Š. susipažinimo data yra 2010 m. rugpjūčio 21 d. Todėl akivaizdu, kad net įvykius vertinant remiantis vien kaltinamųjų parodymais, jų nurodomą galimą įsakymo dingimo dieną 2010 m. rugpjūčio 19 d. šio įsakymo ruošinys nebuvo sukurtas, todėl negalėjo būti ir pagrobtas. Kadangi anksčiau aptarti objektyvūs bylos duomenys rodo, jog įsakymo ruošinys buvo sukurtas tik 2010 m. rugpjūčio 31 d., akivaizdu, kad pagrobtas jis galėjo būti tik vėliau. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, apie tai, jog būtų pastebėti kokie nors pokyčiai susiję su bylų laikymu po 2010 m. rugpjūčio 31 d. Taigi klaidinga ir ši teismo išvada, jog įsakymas galėjo būti pagrobtas. Priešingai, bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad J. V. žinodamas ir suprasdamas, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. R. Š. atleidimo iš darbo įsakymas buvo sukurtas tik 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir todėl jis nėra pasirašytas R. Š., teismui patenkinus R. Š. prašymą ir pareikalavus pateikti originalų dokumentą su R. Š. parašu, teismui pateikiamoje įsakymo kopijoje suklastojo R. Š. parašą ir konspiraciniais tikslais, siekdamas pateisinti negalėjimą pateikti tikro dokumento, pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą, melagingai pranešdamas, kad šis dokumentas yra pagrobtas. Taigi J. V. kreipimasis į prokuratūrą, pranešant apie neva pagrobtą dokumentą yra akivaizdžiai melagingas, todėl jis pripažintinas kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl bausmės J. V. ir V. D. skyrimo, bei dėl R. Š. reiškiamo civilinio ieškinio, todėl apeliaciniame skunde tai nėra kartojama. Taip pat pažymi, kad teismas pažeisdamas BPK 307 straipsnio nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo dėl daiktinių įrodymų likimo bei proceso išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - pripažinti J. V. ir V. D. kaltais dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bendrininkaujant, pripažinti J. V. kaltu dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tenkinti visiškai jo civilinį ieškinį.

Skunde nurodo, kad susipažinęs su teismo nuosprendžiu mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais ir visiškai neanalizavo kaltinimą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad kaltinamųjų parodymų nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys ir teismas aiškiai nepagrįstai nurodė, jog kaltinamųjų parodymus patvirtino gimnazijos buhalterė L. S., esą ji patvirtino, kad įsakymas dėl R. Š. atleidimo buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir esą R. Š. atleidimo metu matė ant 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuoto įsakymo direktoriaus parašą. Prie šios bylos prijungtoje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo byla) medžiagoje yra posėdžio protokolas, kurio 16 lape užfiksuoti L. S. parodymai, kokiu pagrindu ji vykdė atsiskaitymą su R. Š. kaip neteisėtai atleistu darbuotoju, taip pat parodymai apie 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuotą įsakymą ir tą aplinkybę, ar jis buvo pasirašytas J. V. ar nebuvo: „kai atėjau į darbą 2010 m. rugpjūčio 31 d., gavau tik įsakymo kopiją, ten buvo tik sekretorės parašas ir raštinės antspaudas; nereikia jokių parašų, tik sekretorės; sekretorė duoda spausdintą kopiją, vykdau be direktoriaus parašo“. Apklausiama šioje baudžiamojoje byloje L. S. taip pat patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. siųsdama „Sodrai“ duomenis matė tik 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuoto įsakymo nuorašą be direktoriaus parašų, o įsakymą su J. V. parašu pamatė tik rugsėjo pradžioje, tuo tarpu savo parašo ant įsakymo nematė. Taigi L. S. nepatvirtino nei 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuoto įsakymo sukūrimo dienos, nei to, kad jo atleidimo metu jis buvo pasirašytas J. V.. Vien ta aplinkybė, kad L. S. rugsėjo pradžioje matė įsakymą su J. V. parašu, neįrodo, kad jis yra nesuklastotas, nes baudžiamojoje byloje ir yra įrodinėjama, kad įsakymas buvo sukurtas jau po 2010 m. rugpjūčio 25 d., t. y. 2010 m. rugpjūčio 31 d., ir J. V. jį pasirašė atbuline data. Todėl tai, kad L. S. tik 2010 metų rugsėjį pamatė įsakymą jau su J. V. parašu tik patvirtina aplinkybę, kad J. V. jį pasirašė atbuline data.

Pasak nukentėjusiojo, tuos pačius parodymus apie tai, kad L. S. teikiant duomenis „Sodrai“ (2010 m. rugpjūčio 31 d.) įsakymas dėl jo atleidimo nebuvo pasirašytas J. V., civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duodama parodymus patvirtino ir pati V. D.: „Įsakymą rašiau 08-25 ryte, direktoriui nunešiau pasirašyti rugsėjo mėnesį; Padaviau raštinėje įsakymą, įsakymas tikrai nebuvo direktoriaus pasirašytas; supažindinau su nepasirašytu direktoriaus įsakymu; direktorius pasirašė įsakymą jau po rugsėjo 1 d.“. Be to, vertinant civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, matyti, kad po šių L. S. ir V. D. parodymų, darbdavys t. y. (duomenys neskelbtini) gimnazija jam iš karto pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir sutiko tenkinti visus jo ieškinio reikalavimus, nes suprato, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. jis nebuvo atleistas iš darbo ir dėl to jo darbo sutartis tapo neterminuota bei nesudaranti pagrindo jo atleisti iš darbo pasibaigus sutarties terminui (DK 111 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuotas įsakymas nebuvo surašytas 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir tą dieną nebuvo pasirašytas J. V.. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad įsakymo projekte buvo įrašytos tikrovę atitinkančios žinios, nes darbo sutartis su R. Š. pasibaigusi 2010 m. rugpjūčio 25 d., kaip ir įsakymas tos pačios dienos. Šiuo atveju teismui akivaizdžiai pritrūko įsigilinimo į civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą ir bendro supratimo, ką reiškia darbuotojo neatleidimas tą dieną, kuri terminuotoje darbo sutartyje nurodyta kaip jo paskutinė darbo diena. Teismas visiškai nevertino minėtų įrodymų ir aplinkybių.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai nuosprendyje neįvertino jo kaip nukentėjusiojo parodymų, kuriuos jis davė įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Teismas jo parodymų net neaptarė. Bylos nagrinėjimo metu kategoriškai teigė, kad niekada nebuvo supažindintas su 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ iki šio suklastoto dokumento pateikimo į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad niekada nebuvo pasirašęs šio suklastoto dokumento kaip susipažinęs su juo asmuo. Šie jo parodymai yra nuoseklūs, kadangi tuos pačius parodymus davė tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Todėl jo parodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti, turėjo juos įvertinti ir jais remiantis priimti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamųjų J. V. ir V. D. atžvilgiu. Be to, jo parodymus patvirtino byloje esantys įrodymai: 2012-10-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ kompiuterinėje laikmenoje buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. jau po 2010 m. rugpjūčio 25 d. Taigi buvo patvirtinta, kad su šiuo įsakymu jis negalėjo būti supažindintas 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir negalėjo būti supažindintas anksčiau nei 2010 m. rugpjūčio 31 d. Tuo tarpu J. V. šį dokumentą teikė į civilinę bylą kaip sukurtą ne vėliau kaip 2010 m. rugpjūčio 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tirtu kompiuteriu naudojosi V. D.. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ kompiuterinėje laikmenoje niekada nebuvo sukurtas anksčiau nei 2013 m. rugpjūčio 31 d. Specialistas A. C. patvirtino savo parengtą 2012 m. spalio 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad jei 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ būtų sukurtas anksčiau nei 2010 m. rugpjūčio 25 d., tą būtų galima nustatyti, nes visiškai dokumetą iš kietojo disko ištrinti galėtų tik specialistas (2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo 2 lapas). 2012-01-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinamos 2012 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ sukūrimo aplinkybės.

Apeliantas pažymi, kad kaltinamoji V. D. iš dalies patvirtino jai pareikštą kaltinimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą kompiuteriu rašė ji, kad ji daro tai, ką pasako tuomet direktoriumi buvęs J. V.. Duodama parodymus baudžiamojoje byloje V. D. taip pat patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą kompiuteriu rašė ji. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus apie 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ kopijos parengimą civilinei bylai Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. patvirtino, kad darydama R. Š. parašo kopiją ant 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ ji paėmė R. Š. asmens bylą ir iš jos paėmė pirmą pasitaikiusį dokumentą ir nuo jo padarė jo parašo kopiją ant 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ averso pusės. Tą patį ji tvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Taigi V. D. niekada neturėjo 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ su originaliu jo parašu.

Pasak apelianto, teismas turėjo aiškų pagrindą J. V. ir V. D. parodymus įvertinti kritiškai ir juos atmesti kaip nepaneigiančius jiems pareikšto kaltinimo. Kaltinamieji neigė jiems pareikštus kaltinimus, motyvuodami tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ sukūrimas buvo atliktas 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir esą tą dieną jis jį pasirašė, patvirtindamas susipažinimą su šiuo įsakymu. Tačiau šie kaltinamųjų parodymai prieštarauja aptartų įrodymų visumai ir šių kaltinamųjų parodymų nepatvirtino jokie teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Be to, kaltinamieji viso proceso metu keitė savo parodymus apie esmines bylos aplinkybes. V. D. civilinės bylos metu teigė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą ji sukūrė 2010 m. rugpjūčio 25 d. ryte, o jis neva jį pasirašė 2010 m. rugpjūčio 27 d., o J. V. jį pasirašyti ji nunešė rugsėjo mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. taip pat teigė, kad įsakymą sukūrė 2010 m. rugpjūčio 25 d., o jį neva pasirašė 2010 m. rugpjūčio 27 d., tačiau jau teigė, kad J. V. jį pateikė pasirašyti ne rugsėjo mėnesį, o 2010 m. rugpjūčio 25 d. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. D. pakeitė savo parodymus ir jau pradėjo teigti, kad įsakymą paruošė rugpjūčio viduryje, o R. Š. neva jį pasirašė 2010 m. rugpjūčio 20 d. Taip pat šios apklausos metu V. D. teigė, kad įsakymo kopijos nedarė, o ją darė J. V., nors ankstesnėje apklausoje teigė, kad jo parašą nukopijavo nuo pirmo pasitaikiusio lapo iš R. Š. darbuotojo bylos. Atliekant V. D. ir J. V. akistatą, V. D. teigė, kad įsakymą ji suruošė 2010 m. rugpjūčio 20 d. J. V. teigė, kad jis įsakymą pasirašė 2010 m. rugpjūčio 25 arba 26 dieną ir esą R. Š. parašas jau buvo. Vėliau J. V. toje pačioje akistatoje pakeitė parodymus ir parodė, kad įsakymą jis pasirašė 2010 m. rugpjūčio 21 d. ir esą tada taip pat buvo R. Š. parašas. Teisminio nagrinėjimo metu V. D. iškėlė dar vieną naują versiją dėl įsakymo sukūrimo ir teigė, kad įsakymas buvo surašytas iš anksto dar prieš 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir kadangi R. Š. neva netikėtai atėjo 2010 m. rugpjūčio 20 d., ji jam davė susipažinti su įsakymu ir jis neva jį pasirašė.

J. V., duodamas parodymus, stengėsi juos priderinti prie V. D. duodamų parodymų, tačiau, kaip minėjo, jie prieštarauja kitų įrodymų visumai ir yra nenuoseklūs, buvo nuolat keičiami.

Šalies argumentai

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamieji neturėjo tyčios suklastoti įsakymo apie R. Š. atleidimą iš darbo ir neturėjo tyčios įrašyti tikrovę neatitinkančių žinių. J. V. suvokė, kad jis kaip darbdavio atstovas neatleido jo iš darbo įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. rugpjūčio 25 d., nes buvo įsitikinęs, kad po 2010 m. rugpjūčio 25 d. jis sutiks su kitomis darbo sąlygomis ir su juo bus pasirašyta kita terminuota sutartis. Šį J. V. įsitikinimą patvirtina jo paties parodymai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): „2010-08-25 R. Š. buvo dar atostogose, 26 dieną vyko posėdis, turėjo galimybę ateiti ir sudaryti terminuotą darbo sutartį; laukiau jo 26 dieną, bet neatvyko; 28 dieną pasakė, kad nesutinka būti priimamas“. Pasak apelianto, jam nesutikus su blogesnėmis darbo sąlygomis ir terminuota sutartimi, kadangi neatleidus jo 2010 m. rugpjūčio 25 d., jo darbo sutartis tapo neterminuota, J. V., nesutinkant su ko kaip darbuotojo reikalavimais įforminti neterminuotą darbo sutartį, ir neketinant jo laikyti kaip darbuotojo, neliko nieko kito kaip tik atleisti jį pagal atgaline data surašytą įsakymą. Todėl J. V. suvokė, kad formaliai jį atleisti iš darbo gali tik atgaline data sukūręs įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo, ir padaręs jo parašo kopiją ant šio įsakymo kitos pusės susipažinimo su įsakymu faktui patvirtinti. Todėl J. V. veiksmuose yra akivaizdi tyčia. Tuo tarpu V. D., 2010 m. rugpjūčio 31 d. sukurdama įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“, tačiau datuodama jį atgaline data (2010 m. rugpjūčio 25 d.) suvokė savo neteisėtą veikimą, tačiau norėjo taip elgtis, kadangi sutiko su nusikalstamais J. V. nurodymais.

Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad „ta aplinkybė, jog nėra išlikęs kompiuteryje ruošto dokumento failas ankstesniu laikotarpiu, teismui nėra reikšmingas. Taip pat nepaneigta aplinkybė, jog jos kompiuteriu galėjo naudotis kiti asmenys“. Šiuo atveju teismas neįvertino specialisto A. C. parodymų, kuriais jis aiškiai patvirtino savo parengtą 2012 m. spalio 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad jei 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ būtų sukurtas anksčiau nei 2010 m. rugpjūčio 25 d., tą būtų galima nustatyti, nes visiškai dokumetą iš kietojo disko ištrinti galėtų tik specialistas (2013 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo 2 lapas). Taigi jei V. D. būtų sukūrusi įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ ne 2010 m. rugpjūčio 31 d., o anksčiau, tai būtų galima nustatyti objektyviai. Be to, jei kažkas be V. D. būtų sukūręs minėto įsakymo turinį, specialistas būtų nustatęs 2 dokumentų failus, nepaisant jų ištrynimo. Tačiau specialistas kategoriškai patvirtino, kad įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ turinys buvo sukurtas 2010 m. spalio 31 d. ir daugiau failų tuo pačiu turiniu nebuvo. V. D. patvirtino, kad ji sukūrė įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ turinį, tačiau neigė, kad tai buvo padaryta 2010 m. rugpjūčio 31 d. Šiuo atveju teismas turėjo pagrindą V. D. teiginį įvertinti kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne tvirtinti, kad nepaneigta aplinkybė, jog V. D. kompiuteriu galėjo naudotis kiti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat mano, kad teismas, išteisindamas J. V. dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, išdėstė išvadas, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų. J. V. buvo kaltinamas tuo, kad melagingai pranešė apie pagrobtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“. Teismas šį tariamą pagrobimo faktą siejo su V. D. parodymais apie tai, kad ji grįžusi po atostogų iš darbo rado kitaip sudėtas jos žinioje esančias darbuotojų bylas. Teismas padarė išvadą, kad jei V. D. po atostogų pastebėjo ne taip sudėtas bylas, o po pusės metų pastebėjo, kad nėra įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ originalo, tai J. V. turėjo pagrindą kreiptis pareiškimu dėl šio dokumento pagrobimo. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pagal V. D. parodymus, ji ne taip sudėtas bylas pastebėjo grįžusi iš atostogų (2010 m. rugpjūčio 19 d.). Kitaip tariant, kai V. D. pastebėjo ne taip sudėtas bylas, įsakymas dėl jo atleidimo dar net nebuvo sukurtas, tuo labiau pasirašytas, nes V. D. niekada neteigė, kad įsakymas į jo bylą būtų buvęs įdėtas prieš jos atostogas. Todėl sieti V. D. nurodytą faktą apie ne taip sudėtas bylas su tariamu įsakymo pagrobimu nėra jokio pagrindo, nes apie įsakymo sukūrimą kalbama tik po V. D. grįžimo iš atostogų.

Kita vertus, joks įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“, su kuriuo jis pasirašytinai būtų buvęs supažindintas, niekada neegzistavo ir J. V. tai suvokė, todėl pranešdamas apie tokio įsakymo pagrobimą veikė tyčia, nes norėjo taip elgtis tam, kad galėtų pasiteisinti, kodėl jis negali pateikti tokio įsakymo originalo į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Dėl to kaltinamieji buvo nepagrįstai išteisinti ir nebuvo apginti jo kaip nukentėjusiojo teisėti interesai. Todėl teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis pripažįstant kaltinamuosius kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl J. V. ir V. D. veiksmų buvo padarytas ne tik BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, tačiau šiuo nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala. J. V. ir V. D., kaip bendrininkai darydami BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ne tik pagamino netikrą dokumentą, bet ir be jo žinios šiame dokumente padarė jo parašo kopiją, kuria buvo siekiama patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, esą jis savo parašu patvirtino susipažinimą su šiuo dokumentu. Kadangi jis niekada pasirašytinai su 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ nebuvo supažindintas, todėl kopijuodami jo parašą, J. V. ir V. D. jį klastojo ir šią jo parašo klastotę bandė panaudoti prieš jį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog niekam nėra suteikta teisė daryti konkretaus asmens parašo kopijų ir jų panaudoti visai kito asmens naudai. Taip pat niekam nėra suteikta teisė kopijuoti asmens parašo be jo žinios ir leidimo, ir sukurti jam atitinkamų teisių ir pareigų, jas pakeisti ar panaikinti panaudojant asmens parašo kopiją. Todėl nusikalstamu jo parašo kopijavimu be leidimo ir sutikimo bei parašo kopijų panaudojimu siekiant panaikinti jo darbines teises ir pareigas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią tiesiogiai padarė J. V. ir V. D.. Vien tas faktas, kad kiti asmenys kopijos forma naudojosi jo parašu kaip tikru, sukelia jam neužtikrintumo jausmą dėl savo ateities, t. y. nėra užtikrintas, ar jo parašo kopijos nėra panaudotos ir kituose dokumentuose, kurių pagrindu kiti asmenys prieš jo valią, jam nežinant, gali sukurti atitinkamas teises ir pareigas, jas pakeisti ar panaikinti esamas. Ši nežinomybė apeliantui kelia nuolatinius dvasinius išgyvenimus. Be to, suklastotas jo parašas buvo panaudotas atleidimo iš darbo įteisinimui, o atleidimas iš darbo jam padarė ir turtinės žalos.

Pažymi, kad pagal taikos sutartį su (duomenys neskelbtini) gimnazija jam atlyginta neturtinė žala negali būti tapatinama su žala dėl padarytų J. V. ir V. D. nusikalstamų veiksmų. Civilinėje byloje jam atlyginta žala buvo dėl darbdavio neteisėto atleidimo iš darbo, t. y. žala kilo iš darbo teisinių santykių. Šiuo atveju žalos pagrindas yra jo atžvilgiu padarytas nusikaltimas, t. y. visiškai kitas žalos atlyginimo teisinis pagrindas. Be to, už nusikaltimu padarytą žalą yra atsakingi visiškai kiti asmenys, t. y. J. V. ir V. D., o ne (duomenys neskelbtini) gimnazija. Todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas tenkinti jo civilinį ieškinį šioje baužiamojoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintieji ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus atmesti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nesilaikė pirmiau išdėstytų normų reikalavimų, kadangi priimdamas nuosprendį neįvertino byloje surinktų duomenų visumos, teismo posėdžio metu kaltinamųjų duotų parodymų nesugretino su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, visiškai neįvertino nukentėjusiojo R. Š. duotų parodymų, jų neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, dėl to padarė teisiškai nepagrįstas ir byloje nustatytų aplinkybių visumai prieštaraujančias išvadas, todėl nepagrįstai V. D. bei J. V. išteisino dėl jiems pateiktų kaltinimų.

Dėl V. D. ir J. V. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012). Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, joje surinktus duomenis patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad V. D. ir J. V. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tai nukentėjusiojo R. Š., liudytojų Ž. B., N. A., R. D., L. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, specialisto A. C. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš dalies V. D. ir J. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosiosios instancijos teisme duoti parodymai, 2012 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštuose Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų vagystės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje“, 2010-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. prašymų“, R. Š. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 1 d. prašymuose, R. Š. 2010 m. rugsėjo 14 d. ieškinyje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir grąžinimo jį į jį, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo, užfiksuotos aplinkybės ir kiti byloje surinkti, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Nukentėjusysis R. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad į (duomenys neskelbtini) gimnaziją buvo priimtas dirbti 2008 m. rugsėjo mėnesį. 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo atleistas iš darbo. Kreipėsi į teismą, nes manė, kad buvo atleistas neteisėtai. Jau 2011 m. su (duomenys neskelbtini) gimnazija sudarė taikos sutartį ir buvo grąžintas į darbą, dirba (duomenys neskelbtini) mokytoju. 2010 m. po rugsėjo 1 d. šventės, J. V. asmeniškai jam paskambino ir pakvietė į direkcinį pasitarimą. Direkciniarne pasitarime J. V. siūlė pasirašyti dar kartą terminuotą sutartį, jis nesutiko. Kai baigėsi direkcinis pasitarimas, sekretoriate sėdėjo sekretorė, kitame kabinete sėdėjo buhalterė, jis garsiai pareiškė: „Š. atleisti nuo rugsėjo 1 dienos“. Kai gavo dokumentus, kuriuos prašė pateikti ir gavo įsakymą, kaip originalą, su atšviestais savo parašais, tuomet pamatė, kad J. V. neturėdamas to įsakymo originalo, kurį jis su sekretore bandė jį įtikinti, kad pasirašytų, jie atšvietė parašus ir jį teismui pateikė kaip originalą, įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Vienas buvo iš vis be parašų, o vienas buvo su atšviestu jo parašu, jau su J. V. ir buhalterės parašu. Jam niekada nebuvo žinoma, kad rugpjūčio 25 d. priimtas įsakymas. Visų pirma, rugpjūčio 25 d. jis nebuvo mokykloje. Į mokyklą atėjo tik rugpjūčio 26 d., nes iki 25 d. atostogavo, o tuo metu iki 25 d. 3 valandų nakties buvo (duomenys neskelbtini). Iš 25 d. į 26 d. 3 valandą nakties grįžo iš (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio 26 d. po pietų atėjo į darbą. Jam asmeniškai paskambino J. V., bet telefonu jis nepasakė kokiu klausimu. Kaip direktorius jis pasakė, ateik, svarstysim tavo klausimą. Tame svarstyme pas J. V. kabinete sėdėjo: J. V., pavaduotoja I. B., pavaduotoja R. D., parlamento pirmininkas. R. L. ir posėdžių sekretorė lietuvių kalbos mokytoja R.. Ji rašė posėdžio protokolą. J. V. visus supažindino dėl ko susirinkome ir kaip minėjo, bandė įkalbėti jį pasirašyti terminuotą sutartį. Jis nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis ir pasakė, kad jie susitiks kitoje vietoje, t. y. teisme ir spręs tuos reikalus. Direkcinis ilgai nesitęsė, 10-15 minučių. J. V. jam pasakė „esi laisvas, tu esi atleistas“. Kad 25 dieną yra posėdis jis žinojo, bet nespėjo atvažiuoti. Jis susidarė iš 2 dalių. Asmeniškai į posėdžius nieko nekviečia. Atėję mokytojai į darbą sužino, kad bus posėdis. Iš (duomenys neskelbtini) jis skambino V. D. į mobilų telefoną. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 22 dienos, pirmadienio. V. D. skambino į mobilų ir paklausė iki kada jam yra atostogos. Ji pasakė, kad atostogos jam iki 25 dienos. Pagal įsakymą jam atostogos buvo nuo birželio 28 d. iki rugpjūčio 25 d. imtinai. Atleidimo pagrindas buvo, kaip jam paaiškino, kad baigėsi terminuota sutartis, yra atleistas ir gali neiti į darbą. Bet jis ėjo į darbą, sėdėjo mokytojų susirinkime, buvo darbe 26, 27, 28 dienomis. Jis nebuvo supažindintas su 25 dieną priimtu įsakymu. Jam niekas nesakė apie tai. Atėjęs į raštinę paklausė ar yra direktorius, raštinėje direktoriaus nerado. Raštinės vedėja neinformavo jo apie priimtą įsakymą. Sutarties terminas buvo iki 25 d., bet ir direktoriaus įsakymas buvo, kad jis atostogauja iki 25 dienos. V. D. jam nesakė apie tai, kad yra įsakymas, kad jis pasirašytų įsakymą, nes sutartis baigiasi. Tokios kalbos absoliučiai nebuvo. Su įsakymu išvis nebuvo supažindintas. Jie padarė kopiją nuo kito įsakymo, atšvietė, kad jis susipažino ir pateikė teismui kaip originalą. Originalo nepasirašinėjo, nes kaip minėjo jo niekas nesupažindino. Rugsėjo 1 d. jį atleido iš darbo ir jokio įsakymo jis nepasirašė. Jį atleido nuo rugsėjo 1 dienos, po direkcinio pasitarimo. Vėliau, direktorius po pusės metų kreipėsi į policiją, kai jie paprašė originalo. Direktorius pateikė 2 kopijas su jo atšviestais parašais. Rugsėjo 1 dieną kai išėjo iš direkcinio, mokykloje pasirodė 1 kartą. Pas V. D. užregistravo prašymą, reikėjo civilinėje byloje. Buvo kviečiamas liepos mėnesį, per atostogas paskambino J. V., išsikvietė jį, sėdėjo pas pavaduotojus kabinete, neprisimena kuri tai buvo diena, buvo liepos mėnuo ir pasakė, kad sumažės darbo krūvis iki 7 valandų. Pasakė, kad nesutiks su tokiu krūviu. Buvo iškvietęs jo kolegas į tą susirinkimą-susitikimą. Liepos mėnesį visi ir buvo susitikę pas pavaduotoją L. D. kabinete. J. V. siūlė pasirašyti sutartį, bet jis atsakė, kad per atostogas nieko nepasirašinės. Daugiau mokykloje iki 26 d. po pietų nebuvo. Rugsėjo 1 d. nebuvo užėjęs pas V. D. į kabinetą. Po šventės su kolegomis išvažiavo, sėdint su kolegomis kavinėje, paskambino J. V. ir pasakė, kad ateitų į mokyklą. Byloje reiškia civilinį ieškinį solidariai po 2000 Lt iš abiejų. Ieškinys susidaro iš dvasinių išgyvenimų. Atleido jį iš darbo be reikalo. Dėl to patyrė nepatogumų, buvo kritęs į depresiją, pažemintas kolegų akyse. Be to, negalėjo bendrauti su kolegomis, nes J. V. jam asmeniškai uždraudė ateiti į mokyklą. Mano, kad tas ieškinys yra pagrįstas, nes šioje baudžiamoje byloje nukentėjo dėl to, kad buvo atleistas neteisėtai iš darbo. Civilinėje byloje sudarė taikos sutartį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-10-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tyrimui pateikto kompiuterio sisteminio bloko Nr. 1 (inventorinis Nr. 8492) standžiojo disko (duomenys neskelbtini) kataloge (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini) maketas (duomenys neskelbtini).doc susijęs su tyrimui pateiktais klausimais (dokumento ruošinio turinio sukūrimo ir modifikavimo data 2010-08-31, žr. lentelę Nr. 3). Atspausdintas dokumento ruošinys pateiktas priede. Standžiojo disko (duomenys neskelbtini) kataloguose, bei laisvosiose srityse nėra informacijos, rodančios apie minėto maketo redagavimą (išlikusius ankstesnius ar vėlesnius ruošinius) ir spausdinimą.

Išvados lentelėje Nr. 3 nurodyta:

Failo pavadinimas laikmenoje(duomenys neskelbtini).docFailo dydis baitais21504Failo kontrolinė suma(duomenys neskelbtini)Pirminio failo autoriusSekretoreVartotojas, kuris paskutinis koregavo faile/SekretoreFailo sukūrimo (įkėlimo) j laikmenq data2010.08.25 09:25:01Dokumento ruošinio turinio sukūrimo data2010.08.31 09:29Paskutinio (dokumento ruošinio) koregavimo data2010.08.31 10:17Paskutinio (failo) koregavimo data2010.08.31 10:17:55Data, kada paskutinį karta buvo kreipiasi įjoila201 1.06.16 13:28:23

(1 t. 102-104 b. l.).

2012 m. sausio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) lentelėje Nr. 3 nurodyta, jog dokumento ruošinio (duomenys neskelbtini).doc turinys buvo sukurtas 2010 m. rugpjūčio 31 d. Laikotarpyje nuo failo sukūrimo datos (2010-08-25 09:25:01) iki dokumento ruošinio turinio sukūrimo datos (2010-08-31 09:29) failo turinyje nebuvo jokių įrašų, t. y. dokumentas buvo tuščias. Dokumento turinys tyrimui pateiktame kompiuteryje buvo kuriamas (koreguojamas) laikotarpyje nuo 2010-08-31 09:29 iki 2010-08-31 10:17. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1, yra pateiktas atspausdintas dokumento ruošinys esantis tyrimui pateiktame kompiuteryje „ACER“ (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskutinė koregavimo data 2010-08-31 10:17 (1 t. 107 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, specialistas A. C. parodė, kad ekspertas pagal pateiktą užduotį parodo požymius, kurie rodo, jog dokumentas sukurtas tą dieną ar tą dieną. Ir išvis, kas yra rasta tame diske. Tiriama buvo visuma dokumentų. Peržiūrėjo ir 20 dienos dokumentus. Išvadoje parašyta, kad nėra galimybės nustatyti maketo spausdinimo datos. Failo sukūrimo ir įkėlimo į laikmeną data 2010-08-25 9.25 val. dokumento ruošinio sukūrimo data 31 d. 9.39 val. lentelėje Nr. 3 tas datas paaiškina papildomas raštas. Tikėtina, kad buvo sukurtas 25 dieną tuščias failas, bet jo turinys nesukurtas, kuris rugpjūčio 31 dieną buvo užpildytas. Datos pataisymas, klaidų pataisymas irgi yra korekcija, tai buvo padaryta po valandos. Failo sukūrimo požymiai yra du, ir jie sutampa. 25 dienos failo sukūrimo požymius fiksuoja failinė sistema. Šitos datos saugomos failinės sistemos informacijoje, o turinio keitimo, fiksuojama pačiame faile. Failo sukūrimą rodo, jei sukuriamas pavadinimas, plėtinys ir fiksuojamas, kad jau sukuriamas failas. Jo korekcija, kai užpildomas tekstas. 25 dieną failas buvo be turinio, be teksto. Tikėtina, kad buvo tuščias dokumentas. Kad keli kompiuteriai buvo sujungti į vieną sistemą, tokio požymio nėra, 3 lentelėje pirminio failo autorius ir vartotojas, kuris paskutinis failą koregavo, tikėtina tas pats vartotojas turinį keitė. Darytina išvada, kad to kompiuterio vartotojas tą turinį keitė. Konkrečiau, reikėtų daryti tokį tyrimą, ar buvo sujungti keli kompiuteriai į vieną tinklą. Nenustatė, kad buvo 20 dienos ruošinys kompiuteryje. Nėra spausdinimo laiko požymių, kada jis galėjo būti spausdinamas. Jis galėjo būti spausdinamas, bet nėra išlikę požymių. Tyrė visus failinius dokumentus, 2010-08-20 įsakymo ruošinio nerasta. Dokumentus iš kietojo disko specialistas ištrins taip, kad neliks duomenų. Eilinis vartotojas, kaip rodo praktika, nelabai tai padarytų. Specialistas, atėjęs be prisijungimo duomenų, galėtų prisijungti prie kompiuterio, bet požymių, kad būtų įsilaužta nerasta. Jei specialistas būtų ištrynęs tą informaciją, tai nematys požymių. 2010-08-25 failas buvo sukurtas. Turinio nebuvo. Pavadinimas (duomenys neskelbtini). Jei buvo sukurtas failas, atspausdintas ir neišsaugotas tą dieną, ar failas liks, ar ne, kategoriškai negali atsakyti, reikia atlikti tyrimą, priklauso nuo kompiuterio, to netyrė. Atlikdami tyrimą nerado, kad analogiškas turinys būtų kituose failuose. Taip pat ir ištrintuose failuose. Žiūrėjo viską, kas susiję su pavarde ir tekstu. Per metus galėjo nelikti tų požymių, kurie buvo ištrinti. Čia neprognozuojamas procesas. Mato požymį, kad turinys pradėtas kurti 9.29 val., o baigtas kurti ir išsaugtas 10.17 val. rugpjūčio 31 d. Į šitą failą po to buvo kreiptasi 2011-06-16. Tikrino viską, kietą diską tikrino visą mėnesį.

Pirmosios instancijos teisme V. D. parodė, kad ji pavaldi direktoriui, atostogavo iki 2010 m. rugpjūčio 18 ar 19 d. Nukentėjusysis R. Š. atostogavo nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio 25 d. Įsakymus ji ruošė grįžusi iš atostogų. Nepamena kada ji sukūrė dokumentą dėl R. Š. atleidimo 2010 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.30 val. atėjo R. Š., norėjo susitikti su direktoriumi, bet direktoriaus nebuvo, tai ji jam davė pasirašyti įsakymą dėl jo atleidimo, įsakymas buvo parašytas iš anksto, bet pažymėta 25 diena. R. Š. pyko, nenorėjo pasirašyti, bet pasirašė. Kitą dieną parvažiavo direktorius, ji jam pasakė, kad buvo R. Š., kad pasirašė ant darbo sutarties, jokių dokumentų atšvietimų jos neprašė. 2010 m. rugpjūčio 22 d. direktorius padavė jai R. Š. prašymą rašytą 2010 m. liepos 2 d., kad prašo jį priimti nepilnu darbo krūviu nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Tą dieną ji neparašė įsakymo. Sekančią dieną jai skambino R. Š. iš (duomenys neskelbtini) ir sakė, jog nespėja grįžti 25 dienai, ji pasakė, jog tegul susitaria su direktoriumi ar 26 ar 27 dieną grįžęs ateis. Ji įsakymą parašė, kad atleidimas jau yra ir paliko vietą, nes direktorius padavė prašymą, kad jis bus priimtas toliau dirbti. Buhalterei buvo pasakyta, kad R. Š. dirbs toliau. Daugiau ji R. Š. nematė. Po atostogų grįžusi ji sakė, jog išvartytos jos bylos, jos visai ne taip sutvarkytos. Viską susideda pagal tvarką. Spalio mėnesį gavo raštą, jog R. Š. padavęs į teismą ir reikia atšviesti 240 lapų. Ji švietė tuos lapus, direktorius liepė surinkti visus dokumentus. Surinko, padavė didelę krūvą tų dokumentų, o tikrieji originalai didelėje žalioje byloje dedami viso personalo. Mokytojų atskirai ir mokinių įsakymai toje pačioje byloje. Įsakymą dėl R. Š. ji atšvietė iš asmens bylos, ne iš originalo. Švietimo darbus tuo metu atliko ji, buhalterė paprašė direktoriaus padėti užrašyti, kad kopija tikra, vardas, parašas, data. Ji susiuvo tas bylas ir atidavė direktoriui. Ji mano, jog suklydo atšviesdama dokumentus, darydama kopiją teismui, nevykdė niekieno nurodymų. Apie rugpjūčio 20 d. R. Š. pasirašė ant įsakymo, nors dokumentas buvo parašytas 25 d., jam kopijos nedavė, apie 31 d. ji nieko nežino. 31 d. rugpjūčio ji buvo darbe, jos kompiuteriu galėjo naudotis bet kas, nelabai ji moka naudotis kompiuteriu. Dėl 2011 m. kovo 1 d. kaltinimo nieko negali tvirtinti, ji neturi jokio antspaudo, niekur nepasirašinėjo. 240 kopijų darė spalio mėnesį, kovo mėnesį neruošė jokių dokumentų. Pareigybėse yra nurodyta jai saugoti dokumentus, ji juokingai saugojo, visi dokumentai buvo sudėti lentynose, ten nėra net raktų. Ji sukūrė tuščią failą 2010-08-25, paliko vietą įsakymui dėl priėmimo, nes nežinojo kada R. Š. grįš. Įsakymą buvo įsegusi be parašų į originalų bylą. R. Š. supažindintas su įsakymu be parašų. Nežino su kuo supažindino R. Š. ar su įsakymu, ar su įsakymo projektu. Policijai rašė pareiškimą, kai nerado dokumento originalo, o rado tik kopiją.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. V. parodė, kad jam dirbant gimnazijoje direktoriumi, sekretorė buvo atsakinga už kanceliarijos administravimą. Ji parengia įsakymą todėl, kad tai turėjo būti parengta. Apsitaria komandoje, kurie žmonės atleidžiami, kuriems baigiasi terminuotos darbo sutartys, ji parengia projektą ir ne 2010 m. rugpjūčio 31 d., o 2010 m. rugpjūčio 20 d. Kitą dieną, jam grįžus iš (duomenys neskelbtini) sekretorė jį informavo, kad R. Š. vakar dieną buvo mokykloje ir susipažino su įsakymu ir pasirašė darbo sutartyje nelaukdamas 25 d. Jis iš karto pasakė sekretorei, kad reikės priimti nuo 26 d. R. Š. į darbą. Sekretorė jau 25 dieną parengė failą dėl R. Š. priėmimo vėl į darbą nuo 26 d. kaip atsirado 31 d. įsakymas, galintis teigti, jog tai klastotė. Į civilinę bylą ruošė dokumentus komandoje, R. Š. reikalavo dokumento originalo, o jo nerado ir kreipėsi į policiją. Nebuvo atvykę pareigūnai tirti pareiškimo, buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Sekretorė ruošė įsakymus į priekį, kita data. Prie sekretorės kompiuterio galėjo prieiti pašalinis asmuo. Išankstinio susitarimo, kas išvardyta kaltinime, su sekretore nebuvo. Kopiją, kurią pateikė teismui, vertina kaip klaidą.

Iš liudytojų R. D., Ž. B. ir N. A. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal R. Š. ieškinį duotų parodymų matyti, kad jie 2010 m. rugpjūčio 26 ir 30 dienomis matė R. Š. mokykloje ir su juo bendravo (1 t. 42-69 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš R. Š. 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymo (duomenys neskelbtini) gimnazijai (2 t. 20 b. l.) matyti, kad R. Š. prašo jo 2009-08-20 darbo sutartį pripažinti neterminuota ir dėl to priimti įsakymą bei padaryti atitinkamą pakeitimą 2009-08-20 sutartyje, kadangi nei jis, nei darbdavys neišreiškė valios nutraukti jo darbo sutarties, todėl remiantis DK 111 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 2 dalimi, jo darbo sutartis tapo neterminuota.

Iš R. Š. 2010 m. rugsėjo 1 d. prašymo (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui J. V. (1 t. 21 b. l.) matyti, kad R. Š. prašo jam pateikti 2010 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolo kopiją ir įsakymo apie jo atleidimą iš darbo kopiją, jei toks įsakymas buvo priimtas.

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2010 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. prašymų“ (2 t. 4 b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija informuoja R. Š. apie tai, kad pasibaigus darbo sutarčiai mokytojas R. Š. pagal DK 126 straipsnį atleistas iš mokytojo pareigų 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad mokytojas su šiuo įsakymu susipažinęs.

Iš R. Š. 2010 m. rugsėjo 14 d. ieškinio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir grąžinimo jį į jį, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 10-15 b. l.) matyti, kad R. Š. ieškinyje nurodė, jog jis su 2010-08-25 (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) supažindintas nebuvo.

2011 m. sausio 17 d. įvyksta parengiamasis civilinės bylos pagal R. Š. ieškinį teismo posėdis, kurio metu pareikalaujama pateikti originalų 2010 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

2011 m. vasario 1 d. J. V. kreipiasi į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2010 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės.

Taigi iš šių įrodymų visumos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. V. D. suformuoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ruošinį, 2010 m. rugpjūčio 26 d. R. Š. atvyksta į gimnaziją, tačiau į posėdį nespėja, V. D. jo neinformuoja apie tai, kad yra priimtas įsakymas dėl jo darbo sutarties nepratęsimo, 2010 m. rugpjūčio 30 d. R. Š. dalyvauja mokytojų susirinkime, gimnazijos direktoriui pateikia prašymą jo darbo sutartį pripažinti neterminuota, 2010 m. rugsėjo 1 d. R. Š. dalyvauja direkciniame susirinkime, kuriame atsisako pasirašyti terminuotą darbo sutartį, ir po šio susirinkimo J. V. R. Š. praneša, kad jis yra atleistas nuo 2010 m. rugpjūčio 25 dienos. R. Š. nežinodamas apie tai, kad buvo priimtas 2010-08-25 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikia gimnazijos direktoriui prašymą pateikti įsakymo apie jo atleidimą kopiją. 2010 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštu R. Š. informuojamas apie tai, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo priimtas įsakymas nutraukti jo darbo sutartį pasibaigus jos terminui, su kuriuo jis buvo supažindintas. 2010 m. rugsėjo 14 d. R. Š. nesutikdamas su jo atleidimu iš darbo su ieškiniu kreipiasi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu (duomenys neskelbtini) gimnazija įgijo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus, taip pat papildomai nurodoma: sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; nesutikimo motyvai; įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius J. V. vykdydamas minėtą pareigą pateikti atsiliepimą, organizuoja dokumentų kopijų paruošimą pavesdamas dokumentus kopijuoti V. D., pats patvirtindamas padarytas dokumentų kopijas savo parašu ir herbiniu įstaigos antspaudu, taip pat nurodo V. D. nukopijuoti R. Š. parašą ir žymą „susipažinau“ nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ant 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) averso pusės ir šį dokumentą taip pat patvirtina savo parašu ir herbiniu įstaigos antspaudu ir 2011 m. kovo 1 d. pateikia (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. D., veikdama bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini)“ gimnazijos direktoriumi J. V., t. y. sutikdama vykdyti neteisėtus direktoriaus J. V. nurodymus, 2010 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, (duomenys neskelbtini), J. V. nurodžius parengti įsakymo, kuriuo R. Š. atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje projektą, 2010 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 9.29 val. iki 10.17 val., savo naudojamu darbo kompiuteriu parengė 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo iš darbo“ projektą, atspausdino ir pateikė pasirašyti J. V. šį, atgaline data sukurtą įsakymo projektą, po to, ne vėliau nei 2010 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. V. nurodymu padarė šio dokumento kopiją bei ant jos averso pusės nukopijavo ant 2009-08-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. pareigų“ buvusią susipažinimo žymą su R. Š. parašu, po to šios kopijos tikrumą J. V. patvirtino savo parašu bei herbiniu antspaudu ir 2011 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui. Remiantis šiuo suklastotu dokumentu R. Š. buvo neteisėtai atleistas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojo pareigų. Nagrinėjamu atveju dokumentas buvo suklastotas bendrais V. D. ir J. V. veiksmais, t. y. J. V. organizuojant dokumento sukūrimą, pavedant tai padaryti V. D., ir pačiam J. V. tokį dokumentą pasirašant, taip pat pavedant V. D. padaryti suklastoto dokumento kopiją ant jos averso pusės nukopijuojant R. Š. parašą ir žymą „susipažinau“ nuo 2009-08-20 įsakymo, ir pačiam J. V. šį suklastotą dokumentą patvirtinant savo parašu ir institucijos herbiniu antspaudu, bei pateikiant jį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, tokiais veiksmais J. V. siekė teisiškai pagrįsti ir pateisinti R. Š. atleidimo faktą, tokiais bendrais J. V. ir V. D. veiksmais buvo atlikti visi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma konstatuoja, kad tokiais veiksmais V. D. ir J. V. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Byloje nenustatyta, kad V. D. šiuo suklastotu dokumentu būtų disponavusi, todėl iš kaltinimo V. D. ši aplinkybė šalinintina.

Teismas atmeta V. D. ir J. V. pateiktą versiją, kad 2010-08-25 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paruoštas 2010 m. rugpjūčio 20 d., o R. Š. su juo buvo supažindintas 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir apie tai J. V. buvo informuotas 2010 m. rugpjūčio 21 ar 22 d., kadangi 2010 m. rugpjūčio 21 ir 22 d. buvo nedarbo dienos t. y. šeštadienis ir sekmadienis.

Teisėjų kolegija atmeta, V. D. ir J. V. pateiktą versiją, kad R. Š. parašas ir susipažinimo žyma ant 2010-08-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti per klaidą, kopijuojant didelį kiekį dokumentų. Kadangi nukentėjusys R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis su 2010-08-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) supažindintas nebuvo ir jo nepasirašė, tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 30 d. dalyvauja mokytojų susirinkime, kuriame nagrinėjami ateinančių mokslo metų klausimai, pateikia prašymą dėl 2009-08-20 sutarties pripažinimo neterminuota, 2010 m. rugsėjo 1 d. dieną dalyvauja Naujųjų mokslo metų šventėje, dalyvauja direkciniame susirinkime, kuriame nagrinėjamas darbo sutarties sudarymo su juo klausimas, kas rodo, kad R. Š. eidamas į darbą rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 1 d. nežinojo, kad yra atleistas 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu. V. D., liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad originalūs dokumentai buvo laikomi viename segtuve, o asmenų bylose būdavo laikomos dokumentų kopijos be parašų, tačiau V. D. nurodė, kad dokumentų kopijas darė nuo asmens byloje buvusių dokumentų, kurioje dokumentai turėjo būti be parašų. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pareikalavus pateikti 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, J. V. (duomenys neskelbtini) prokuratūrai praneša apie šio įsakymo vagystę iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tokiu būdu išvengdamas pareigos pateikti šio dokumento originalą. Šių ir kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, kad su 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis R. Š. supažindintas nebuvo ir jo nepasirašė, kas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateiktos 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos originalus dokumentas sukurtas nebuvo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, V. D. ir J. V. pateiktą versiją, kad R. Š. pats galėjo vietoje origalaus 2010-08-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento į saugomų bylų segtuvą įdėti šio dokumento kopiją, kadangi V. D., J. V., L. S. negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kokios bylos buvo sumaišytos, nurodė, kad bylos sumaišytos galėjo būti nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., apie tai, kad buvo rasta 2010-08-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija vietoje originalaus dokumento teisėsaugos institucijai ((duomenys neskelbtini) prokuratūrai) buvo pranešta tik 2011 m. vasario 1 d. Taip pat teismas atmeta pateiktą versiją, kad R. Š. 2010 m. rugpjūčio 31 d. galėjo neteisėtai pasinaudoti V. D. kompiuteriu, kadangi byloje nenustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. kas nors R. Š. būtų matę mokykloje, kad V. D. ar kiti liudytojai kada nors būtų pastebėję R. Š. prie V. D. kompiuterio, taip pat įvertinama ir tai, kad V. D. darbo vieta yra prie J. V. darbo kabineto.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. Š. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs, o tokius jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir civilinės bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme duoti parodymai, bei kiti rašytiniai pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys (R. Š. prašymai, ieškinys ir kt.), taip pat iš dalies juos patvirtina liudytojų Ž. B., N. A., K. M. ir kitų liudytojų parodymai.

V. D. ir J. V. duotais parodymais parodymais teismas remiasis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, kadangi V. D. ir J. V. duoti parodymai yra iš esmės nenuoseklūs, t. y. yra aiškių prieštaravimų, jie nuolat kito nurodant įvykio aplinkybes skirtingu laiku. Be to V. D. ir J. V. duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms dėl dokumento sukūrimo laiko, o jų pateiktų versijų nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Dėl J. V. kaltės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2013).

Iš pirmiau išdėstytų duomenų visumos matyti, kad J. V. žinodamas, kad su 2010 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis R. Š. niekada nebuvo supažindintas ir jo nepasirašė, o ant šio dokumento averso pusės buvo nukopijuotas jo parašas ir žyma „susipažinau“ nuo 2009-08-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui originalaus 2010-08-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento pateikti negali, ir siekdamas užmaskuoti šio dokumento suklastojimo faktą (duomenys neskelbtini) prokuratūrai 2011 m. vasario 1 d. pateikia prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl 2010-08-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tokiu būdu melagingai teisėsaugos institucijai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. padarė BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmių V. D. ir J. V.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas skirdamas bausmę V. D. atsižvelgia į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad veiką padarė vykdydama savo tiesioginio vadovo J. V. nurodymus, nors ši aplinkybė nepaneigia jos nusikalstamų veiksmų, tačiau leidžia daryti išvadą apie mažesnį jos veiksmų pavojingumą, kad yra aukštesniojo išsilavinimo, dirba, praeityje nebuvo teista bei bausta administracine tvarka, kad padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad neatsirado sunkių padarinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Teismas skirdamas bausmę J. V. atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad J. V. organizavo jam inkriminuotų nusikaltimų vykdymą ir pats juose aktyviai dalyvavo, kad J. V. ne tik suklastojo dokumentą, tačiau ir juo disponavo, bei pateikė jį į teisinę apyvartą, dėl ko R. Š. neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleistas iš darbo, kad siekdamas paslėpti padarytą nusikaltimą padarė dar vieną nusikaltimą, kad yra aukštojo išsilavinimo, dirba, praeityje nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka, kad padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kad dėl šių nusikaltimų neatsirado sunkių padarinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (25 MGL dydžio baudos) pridedant dalį švelnesnės bausmės (20 MGL dydžio baudos).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis R. Š. byloje yra pareiškęs 4000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš J. V. ir V. D. (2 t. 62-65 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegijų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga R. Š. patirtai žalai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad dėl nusikalstamų V. D. ir J. V. veiksmų R. Š. buvo neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojo pareigų, dėl to R. Š. patyrė dvasinį sukrėtimą, kadangi darbo praradimas mokslo metų pradžioje sukuria situaciją, kai kitą darbą pagal specialybę mokytojui surasti yra sudėtinga, kad R. Š. buvo priverstas savo neteisėtai pažeistas teises ginti teisinėmis priemonėmis, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisminiame bylos nagrinėjime, kad dėl neteisėto R. Š. atleidimo suprastėjo jo autoritetas kitų mokytojų akivaizdoje. Teismas atsižvelgdamas, į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumą mažina iki 2000 Lt, šią sumą solidariai priteisiant iš V. D. ir J. V..

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punkte nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymai sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo ir proceso išlaidų atlyginimo.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad priimant nuosprendį kiti daiktai grąžintini teisėtiems jų savininkams.

Nagrinėjamoje byloje daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pripažinti kompiuterio procesorius „Gigabytte“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 1; kompiuterio procesorius „Acer“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 2 ir 2011 m. kovo 4 d. kratos metu paimti dokumentai, paketas Nr. 3, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) gimnazijai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu sprendžia, kad prie bylos pridėti daiktai, kurie buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompiuterio procesorius „Gigabytte“, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 1; kompiuterio procesorius „Acer“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 2; 2011 m. kovo 4 d. kratos metu paimti dokumentai, paketas Nr. 3, grąžintini jų teisėtam savininkui – (duomenys neskelbtini) gimnazijai.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo priteisti proceso išlaidas solidariai iš V. D. ir J. V..

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo išlaidoms joje atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis nuostatomis, nagrinėjamoje byloje proceso išlaidomis pripažįsta specialistui A. C., kuris buvo kviečiamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdį Radviliškio rajono apylinkės teisme, išmokėtą sumą – 153,79 Lt ir šią sumą priteisia solidariai iš V. D. ir J. V..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 MGL dydžio (1300 Lt) baudą.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudą.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 25 MGL dydžio (3250 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis J. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (25 MGL dydžio baudos) pridedant dalį švelnesnės bausmės (20 MGL dydžio baudos), ir galutine subendrinta bausme skirti – 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą.

Iš kaltinimo V. D. pašalinti aplinkybę, kad ji disponavo suklastotu dokumentu.

Pripažinti proceso išlaidomis specialistui A. C. apmokėtas kelionės išlaidas – 153,79 Lt ir jas solidariai priteisti iš nuteistųjų V. D. ir J. V. valstybės naudai.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį ir solidariai iš nuteistųjų V. D. ir J. V. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. Š..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, esančius prie bylos: kompiuterio procesorių „Gigabytte“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 1; kompiuterio procesorių „Acer“ inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. 2 ir 2011 m. kovo 4 d. kratos metu paimtus dokumentus, paketas Nr. 3, grąžinti (duomenys neskelbtini) gimnazijai.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė