- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-472-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01294-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. Š., N. Š., V. B.
- Atsakovas
- K. A. A.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š., N. Š. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š., N. Š. ir V. B. ieškinį atsakovui K. A. A. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė J. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. Š., N. Š. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2020 m. rugsėjo 17 d. (toliau – ir Sutartis), ir taikyti restituciją natūra; 2) priteisti ieškovams iš atsakovo 116 753,82 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 100 000 Eur žemės sklypo kaina, 242,82 Eur notaro išlaidos, 1 511 Eur išlaidos, patirtos bylinėjantis administraciniame procese, 15 000 Eur negautos pajamos bei netiesioginės išlaidos; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai planavo statyti gyvenamąjį namą ir ieškojo tam tinkamo žemės sklypo. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarp šalių (ieškovų ir atsakovo) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
3. Vilniaus miesto 22-o notaro biuro notarė J. S. 2020 m. rugsėjo 17 d. patvirtino ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
4. Sutartimi pardavėjas (atsakovas) garantavo, kad Sutarties sudarymo momentu nėra jam žinomų žemės sklypo trūkumų, dėl kurių šio daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, nebūtų jo pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėjas įsipareigojo nustatyta tvarka atsakyti už daikto trūkumus (Sutarties 6.1.3 papunktis). Pagal Sutarties 6.1.6 papunktį pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo užbaigti visus procesus, susijusius su ginčo žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, iš „atskirųjų želdynų teritorijos“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“.
Šalies argumentai
5. Ieškovai nurodė, kad po Sutarties sudarymo paaiškėjo, jog pardavėjo pareiškimai ir garantijos yra melagingi, suklaidinę ieškovus. Tai sudaro pagrindą pripažinti Sutartį negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį.
6. Ieškovai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-737-821/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2020-3) (toliau – ir LVAT sprendimas) panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. KADI-51 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. KADI-84 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. KADI-51). Tokiu būdu po Sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas ir gyvenamojo namo statyba šiame sklype yra negalimi.
7. Ieškovų teigimu, žemės sklypas buvo perkamas pagal tikslinę paskirtį, kurios įgyvendinimo galimybė buvo užkirsta po LVAT sprendimo priėmimo. Į administracinės bylos teismo procesą atsakovas buvo įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl bylos aplinkybės, o ir galimos bylos teisinės pasekmės jam buvo žinomos. Atsakovas turėjo visą reikšmingą informaciją apie parduodamą daiktą pateikti ieškovams, tačiau to nepadarė. Ieškovų suklydimas buvo nulemtas ne pačių ieškovų neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, o tos aplinkybės, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą tinkamai atskleisti visą su sandorio sudarymu susijusią ieškovams svarbią ir aktualią informaciją. Pasak ieškovų, jų išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad, sudarydami Sutartį, ieškovai buvo suklaidinti, jie sąžiningai suklydo dėl galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą. Dėl suklydimo įvykio ieškovai prašė pripažinti Sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją.
8. Atsakovas K. A. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovai J. Š. ir N. Š. yra A. Š. tėvai. Ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo klausimai buvo derinami tik su A. Š.. Atsakovas ir A. Š. buvo pažįstami, nes A. Š. visą laiką užsiėmė žemės sklypų pirkimu–pardavimu, puikiai žinojo ir apie ginčo žemės sklypą. Atsakovo teigimu, visi žemės sklypo išsamūs duomenys buvo nurodyti Sutartyje, įskaitant žemės paskirtį ir naudojimo būdą.
9. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu Sutarties 6.1.6 papunktį. Šiame Sutarties papunktyje nurodyta, kad: „Pardavėjas, vadovaudamasis 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-181 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. KADI-84, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“ įsipareigoja užbaigti visus procesus, susijusius su šia Sutartimi parduodamo kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimu iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“.
Atsiliepimas
10. Atsakovo teigimu, pagrindinė ir atsakovui siurprizinė Sutarties sąlyga (jo tariamai prisiimtas įsipareigojimas pakeisti ginčo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį), dėl kurios nebuvo tartasi, atsakovui tapo žinoma išsamiai pradėjus gilintis į Sutarties turinį po to, kai atsakovas gavo ieškovų 2023 m. liepos 27 d. pretenziją. Tokia Sutarties sąlyga nebuvo iš anksto suderinta ir ji nelaikytina esmine, o tą patvirtina faktas, kad daugiau kaip trejus metus ieškovai nekėlė pastabų ar pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Ieškovai jokių darbų žemės sklype neatliko, jų atstovas A. Š. teigė, kad su visais reikiamais darbais dėl žemės sklypo jis susitvarkys pats, kaip faktinis bendraturtis ir įgaliotas asmuo. Tą, kad dėl Sutarties 6.1.6 papunktyje įrašyto atsakovo įsipareigojimo nebuvo tartasi, patvirtina ir aplinkybė, jog toks įsipareigojimas nebuvo įrašytas į preliminariąją sutartį.
11. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė priešieškinį atmesti. Jie nurodė, kad atsakovas yra patyręs nekilnojamojo turto prekybos rinkos dalyvis, todėl mažai tikėtina, jog bet kokius susitarimus ar sutartis pasirašydavo jų neskaitęs. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu ginčija Sutarties 6.1.6 papunktį, nors savo atsakyme į ieškovų 2023 m. liepos 27 d. pretenziją ginčo dėl to nekėlė. Priešingai – atsakovas prašė suteikti jam įgaliojimą veikti ieškovų vardu, siekiant pilnai įvykdyti sutartinį įsipareigojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
13. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nustatė, kad nors ieškovai ir teigia, jog suklydo dėl galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą, tačiau ginčijamos Sutarties turinys byloja priešingai. Vertinant šalių pasirašytą Sutartį sisteminiu ir pažodiniu teksto aiškinimo metodais, matyti, kad Sutarties sudarymo metu šalys suvokė, jog perkamas žemės sklypas yra „kitos“ paskirties, jo naudojimo būdas – „atskirųjų želdynų teritorijos“. Šie perkamą daiktą charakterizuojantys požymiai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti Sutarties 2.2. punkte, todėl, teismo vertinimu, vien iš šių sutartinių nuostatų ieškovai turėjo suvokti apie statybos ribojimus ginčo sklype.
14. Remdamasis bylos medžiaga (be kita ko, A. Š. paaiškinimais apie 2014 metais vieno sklypo įsigijimą iš atsakovo savo dukteriai bei suradimą pirkėjų kitiems atsakovo sklypams; LVAT sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis), teismas padarė išvadą, kad ieškovams buvo žinoma, jog ginčo žemės sklypas yra paskutinis iš padalijimo būdu suformuotų septynių sklypų, kuris, vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai) 10 punktu, buvo išskirtas kaip kitos paskirties žemė – atskirųjų želdynų teritorija.
15. Teismas nustatė, kad ieškovai pirko tokį daiktą, koks buvo sandorio sudarymo metu. Jų lūkesčiai dėl galimybės sklype statyti namą nepasiteisino ne dėl to, kad atsakovas neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą, o todėl, jog 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. KADI-51, kurio pagrindu buvo pradėtas žemės sklypo paskirties pakeitimo procesas, buvo panaikintas teismine tvarka. Nenustatęs ieškovų suklydimo dėl esminių Sutarties sąlygų fakto, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo priešieškinį. Teismas nusprendė, kad atsakovo teiginiai dėl Sutarties pasirašymo neperskaičius teksto, dėl Sutarties 6.1.6. papunkčio nuostatų nežinojimo, yra tik atsakovo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina šalių paaiškinimai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai
17. Ieškovai J. Š., N. Š. ir V. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) Sutartį pripažinti negaliojančia; 2) priteisti ieškovams iš atsakovo 116 753,82 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliaciniame skunde akcentuojamas argumentas, kad, priešingai nei nusprendė teismas, byloje pateiktų įrodymų bei paaiškinimų visuma pagrindžia, jog, kilus teisiniam ginčui dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo, atsakovas nuslėpė nuo ieškovų šio ginčo iškilimo faktą. Atsakovas taip pat neatskleidė ieškovams aplinkybės, kad buvo įsipareigojęs nekeisti žemės sklypo paskirties. Tokiu būdu atsakovas suklaidino ieškovus dėl perkamo žemės sklypo savybių, o tai sudaro pagrindą Sutartį pripažinti negaliojančia.
Atsiliepimas
19. Atsakovas K. A. A. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pateikia esminį argumentą, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus bei ieškovų ir jų įgalioto asmens paaiškinimus, vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktikos išaiškinimais dėl sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu sąlygų, pritartina skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, jog ieškovai nebuvo suklaidinti, jie suprato galimas sandorio rizikas ir sudaromu sandoriu prisiimamas teises bei pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovų apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
Dėl atsakovo pateikto rašytinio pareiškimo
22. 2024 m. spalio 23 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išvakarėse, gautas atsakovo K. A. A. pareiškimas, kuriame prašoma bylą perduoti prokuratūrai, spręsti dėl baudžiamosios bylos pradėjimo; priteisti atsakovui 6 000 Eur materialinę žalą (sumą, sumokėtą advokatui už suteiktas teisines paslaugas) bei 40 000 Eur moralinę žalą, nes bylos nagrinėjimas sukėlė atsakovui sveikatos pablogėjimą.
23. Susipažinusi su pateiktu pareiškimu, teisėjų kolegija nustatė, kad juo iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinį, taip pat reiškiami nauji reikalavimai, kurie nenagrinėti pirmosios instancijos teisme.
24. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal vieną, t. y. ieškovų pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys. Atsakovas per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą įstatymo reikalavimus atitinkančio savarankiško procesinio dokumento (apeliacinio skundo), kuriuo būtų prašoma įvertinti 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo (jo dalies), teisėtumą ir pagrįstumą, per bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą (jo kompetencijai priklauso spręsti apeliacinių skundų priėmimo klausimą) nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstytu, laikytina, kad 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis buvo atmestas, nėra apeliacijos objektas, ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl 2024 m. spalio 23 d. teisme gautą atsakovo pareiškimą atsisakoma priimti.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu
25. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kaip suklydimo įtakoje sudaryto sandorio, pripažinimo negaliojančia.
26. 2020 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 17-24) atsakovas K. A. A. (pardavėjas) pardavė, o ieškovai (pirkėjai) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sutartimi perleisto žemės sklypo paskirtis buvo „kita“, naudojimo būdas – „atskirųjų želdynų teritorijos“ (Sutarties 2.2 punktas).
27. Ieškovai neneigia, kad jiems buvo žinoma ir suprantama apie tai, jog nustatytas perkamo žemės sklypo naudojimo būdas neatitiko jų poreikių (ieškovai paaiškino, kad ginčo žemės sklypą jie pirko turėdami konkretų tikslą – statyti jame gyvenamąjį namą). Jie pažymėjo, kad sklypo pardavėjas (atsakovas) pagal Sutarties 6.1.6 papunktį įsipareigojo, vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. KAD1-181 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“, užbaigti visus procesus, susijusius su šia Sutartimi parduodamo kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimu iš „atskirųjų želdynų teritorijos“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“.
28. Ieškinyje nurodyta, kad esant tokiam pardavėjo įsipareigojimui bei patvirtinus, jog Sutarties sudarymo metu nėra jam žinomų paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių šio daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, nebūtų jo visai pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję, taip pat pardavėjui įsipareigojus atsakyti už minėtus trūkumus (Sutarties 6.1.3 punktas), ieškovai sudarė ginčo Sutartį.
29. Ieškovų teigimu, po Sutarties sudarymo jiems tapo žinoma, kad gretimo žemės sklypo savininkai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, reikalaudami nutraukti ginčo sklypo detaliojo plano koregavimo darbus, vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu panaikino 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. KADI-51. Po LVAT sprendimo priėmimo išnyko galimybė pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį, taigi ir įgyvendinti ieškovų tikslą, kurio siekiant buvo įsigytas šis žemės sklypas. Pasak ieškovų, atsakovas neatskleidė pirkėjams duomenų apie tai, kad dėl planuojamo ginčo žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimo yra pradėtas teisinis ginčas, atsakovas nuslėpė informaciją apie tai, jog dar 2014 metais jis įsipareigojo nekeisti nustatytos ginčo žemės sklypo paskirties. Ieškovų aiškinimu, šie sąmoningi atsakovo veiksmai (informacijos neatskleidimas) lėmė ieškovų suklydimą dėl perkamo daikto savybių, o tai sudaro pagrindą Sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnio normas.
30. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
31. Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai (pirkėjai): žinojo, jog perka žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – „atskirųjų želdynų teritorijos“; suprato, kad yra pradėtos, bet dar nebaigtos procedūros dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo; dalyvavo administracinės bylos Nr. eA-737-821/2023 nagrinėjime. Nustatęs tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti apie tai, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl perkamo žemės sklypo naudojimo būdo ar paskirties, tuo labiau, jog tai esą įvyko dėl atsakovo kaltės.
34. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes nei bylos medžiagos duomenys, nei ieškovų apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.
35. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84 (toliau – ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. KADI-84) patvirtino 1,0840 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo šis žemės sklypas buvo suskirstytas į septynis žemės sklypus, įskaitant penkis kitos paskirties žemės sklypus, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vieną kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat vieną žemės sklypą Nr. 6 – 0,2912 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos (tai – ginčo žemės sklypas).
36. 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. KADI-84 2.2 punkte žemės sklypo savininkas (-ai) buvo įpareigotas (-i), „...vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, nekeisti žemės sklypo Nr. 6 naudojimo būdo“. Vadinasi, atsakovui, kaip ginčo žemės sklypo (sklypo Nr. 6) savininkui, administraciniu aktu, kurio pagrindu buvo suformuotas šis žemės sklypas, buvo nustatytas įpareigojimas nekeisti sklypo paskirties ir naudojimo būdo.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai neabejotinai žinojo apie 2014 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. KADI-84, kadangi atsakovas pagal Sutarties 6.1.6 papunktį įsipareigojo užbaigti procesus, susijusius su ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimu. Vadinasi, prieš sudarydami Sutartį, ieškovai galėjo ir turėjo susipažinti su ketinamo įsigyti žemės sklypo atžvilgiu taikomo naudojimo režimo ribojimais bei su administraciniais aktais, kuriais jie (naudojimo ribojimai) buvo nustatyti.
38. Atsakovas 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. KADI-84, koregavimą. Pateiktame prašyme buvo prašoma keisti kitos paskirties žemės sklypo Nr. 6 (ginčo žemės sklypo) naudojimo būdą iš „atskirųjų želdynų teritorijos“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, padalinti sklypą į du atskirus sklypus, keisti ribas ir plotus, nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamentus vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (LVAT sprendimo 24 punktas).
39. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. KADI-51 nutarė pakeisti 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. KADI-84 2.2 punktą, jį išdėstant taip: „vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, turi būti formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias šiuo atveju gali sudaryti priklausomieji želdynai, kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji želdynai“.
40. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. KADI-181 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto 2014 m. kovo 25 d. įsakymu, koregavimo inicijavimo anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje“ (toliau – 2020 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. KADI-181) 3 punkte nustatė žemės sklypo Nr. 6 (ginčo žemės sklypas ) detaliojo plano koregavimo tikslą – „keisti detaliuoju planu suformuoto kitos paskirties – atskirųjų želdynų teritorijos žemės sklypo Nr. 6 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, sujungti ją su kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypu Nr. 5 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), keisti ribas ir plotus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais (taikant GV teritorijos naudojimo tipo reglamentus).
41. Ginčo sklypui gretimo žemės sklypo (sklypo Nr. 5) savininkai nesutiko su 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. KADI-51, kuriuo buvo leista pradėti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo procedūras (pagal 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. KADI-84 2.2. punkto pakeitimą). Gretimo žemės sklypo savininkai 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. spalio 7 d. pareiškimais (skundais) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nepagrįsto įtraukimo į ginčo žemės sklypo detaliojo plano koregavimo procedūras. Negavę juos tenkinančio (palankaus) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo, gretimo žemės sklypo savininkai dėl 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. KADI-51 panaikinimo 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, buvo inicijuotas teisminis administracinės bylos procesas Nr. 3-61-3-04110-2020-3).
42. Atsakovas K. A. A. į nurodytos administracinės bylos nagrinėjimą pareiškėjų prašymu buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu tik 2021 m. kovo 30 d. (2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio informacinė pažyma), ieškovai į administracinės bylos procesą įtraukti 2021 m. balandžio 27 d. (Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-501-764/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04110-2020-3, duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
43. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu teisminiuose ginčuose dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priimtų įsakymų, kurių pagrindu turėjo būti atliekami ieškovų įsigyto žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimai, nedalyvavo (Sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 17 d., o atsakovas K. A. A. į teismo procesą buvo įtrauktas 2021 m. kovo 30 d., t. y. jau po Sutarties sudarymo). Taigi, ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas esą nutylėjo esminę informaciją apie vykstančius teisminius procesus, galėjusius nulemti ieškovų apsisprendimą dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo.
44. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dar 2020 m. sausio 7 d., t. y. gerokai iki Sutarties sudarymo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti ginčo žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, ši aplinkybė ieškovams buvo atskleista (Sutarties 6.1.6 papunkčio turinys). Sutarties sudarymo metu vyko ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendinių derinimo etapas Vilniaus rajono savivaldybėje, teisminiai ginčai dėl jų buvo pradėti tik 2020 m. gruodžio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad tiek iki Sutarties sudarymo, tiek tuoj po jo atsakovui būtų žinoma apie gretimo sklypo savininkų ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos susirašinėjimą dėl tų savininkų teiktų pareiškimų (skundų) (žr. šios nutarties 41 punktą).
45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, priešingai nei nurodo ieškovai, Sutarties sudarymo metu jiems buvo atskleistos (jiems žinomos ir suprantamos) visos tuo metu buvusios su ginčo žemės sklypu susijusios aplinkybės (kad sklypo naudojimo paskirtis – atskirųjų želdynų teritorijos; jog yra pradėta žemės sklypo naudojimo būdo keitimo procedūra). Nepaisydami to, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdo keitimo procedūra nėra baigta, ieškovai prisiėmė riziką ir įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis neatitiko jų lūkesčių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovų lūkesčiai liko nepateisinti ne dėl to, jog atsakovas neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą, o dėl to, kad 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. KADI-51, kurio pagrindu buvo pradėtos žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo procedūros, buvo panaikintas teismine tvarka. Nenustačius ieškovų suklydimo dėl sudaryto sandorio esmės (įsigyjamo žemės sklypo savybių), teismo sprendimas atmesti ieškovų ieškinį, grindžiamą CK 1.90 straipsnio normomis, pripažįstamas teisingu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, teisingai taikė nagrinėjamą ginčą reguliuojančias teisės normas, atsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą aktualią teismų praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
49. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 3 819,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 5 829,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.
50. Teisėjų kolegija išaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos baigtį pirmojoje instancijoje (ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti), nusprendė šalims neatlyginti pirmosios instancijos teisme jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo yra išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra kviestionuojama (atskirai dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas), todėl teisėjų kolegija atsakovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nesprendžia.
51. Teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kaip jau nurodyta, atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 3 819,24 Eur išlaidas, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą.
52. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nenustačiusi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomenduojamą maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija nutaria sumažinti prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, t. y. iki 2 809,30 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui K.A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (po 936,43 Eur iš kiekvieno ieškovo).