- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-906-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00265-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir nubaudė 40 Lt bauda, pagal ATPK 129 str. – 25 paromis administracinio arešto su transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos M. G. A. vardu, konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta 25 paros administracinio arešto su transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos M. G. A. vardu, konfiskavimu. A. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 12 d. 0.36 val. Druskininkų m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo M. G. A. priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės ± 5 %), ir nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, techninės apžiūros ataskaitos, transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarimą ir paskirtas 25 paras administracinio arešto pakeisti į viešuosius darbus ar baudą, ir netaikyti automobilio, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. G. A., konfiskavimo. Apelianto vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, pažymi, kad jau metus laiko nėra baustas administracine tvarka. Skunde teigiama, kad jis nežinojo, jog automobilis priklauso M. G. A., nes apeliantui jį davė A. A.. Skunde nurodo, kad gyvena su neįgalia motina, kuriai reikalinga jo pagalba.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, pažymi, kad administracinė nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į pažeidėjo padarytą pažeidimą, jo asmenybę.
A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas prašo paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su administraciniu areštu, netaikyti automobilio konfiskavimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.).
Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ATPK 129 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Įstatymas nereglamentuoja konkrečių administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant dviems alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo paskirtos baudos, tačiau asmuo jų nemoka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. administracinėmis nuobaudomis nuo 2003 metų iš viso baustas 12 kartų, tame tarpe už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus – 5 kartus. Už šiuos pažeidimus jam buvo skirtos piniginės baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, taip pat pažeidėjui buvo skirtas ir administracinis areštas. Šios aplinkybės apibūdina apeliantą kaip piktybišką teisės pažeidėją, kuris ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas, įžūliai pažeidinėja įstatymus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo noro pasitaisyti. Pažymėtina, kad A. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. A. V. transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, buvo neblaivus, jam nustatytas 1,45 promilės girtumas, už analogiškus administracinius teisės pažeidimus jis buvo baustas praeityje, todėl žinojo gręsiančias tokių pažeidimų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl padarė analogišką teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
A. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, turėdamas atlikti administracinį areštą, negalės padėti neįgaliai motinai, kad paskutinis jo administracinis teisės pažeidimas padarytas daugiau nei prieš metus (2013 m. gegužės 4 d.) nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą. Apelianto prašymas paskirtą administracinį areštą pakeisti į viešuosius darbus negali būti tenkinamas, nes ATPK nenumato tokios galimybės. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinis areštas A. V. paskirtas pagrįstai.
Skiriant administracinį areštą transporto priemonės konfiskavimas padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui (ATPK 26 str.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo neteisėtai. Priešingu atveju, turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis, kuriuo A. V. padarė ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas prieš jo savininkės M. G. A., valią. Pažeidėjas teigia, kad transporto priemonę jam davė M. G. A. sūnus A. A.. Pažymėtina, kad automobilio savininkė nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau apie posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 20), jokių prašymų ji nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-745-290/2012, ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad M. G. A., nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.