Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-23 · Administracinė byla Nr. I3-5579-342/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-23Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
I3-5579-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00634-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
E. A. P.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-5579-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00634-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. P.skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2020-05-04 sprendimą atsiakyti pratęsti terminą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir klausimą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti perduoti spręsti atsakovei iš naujo.

Nurodo, jog 2020-04-03 pateikė prašymą atsakovei dėl termino įvykdyti 2018-01-12 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180112-00006 pratęsimo, nes įstatymai numato galimybę gauti statybos leidimą ir įteisinti nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį, II grupės nesudėtingąjį statinį. Nesutinka su atsakovės sprendimu, mano, jog toks sprendimas nepagrįstas.

Paaiškina, jog savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-12-28 sprendimu Nr. T2-358, 2016-10-27 sprendimu Nr. T2-265 patvirtintu „Gamtinio karkaso teritorijų specialiuoju planu”, kuriame yra visi detaliajam planui reikalingi reglamentai, pasirengė projektą ir 2016 metų gruodžio mėn. pastatė medinį, mažiau kaip iki 50 kv.m, namelį, pagal plotą atitinkantį I grupės nesudėtingąjį statinį (toliau –ir statinys). Nurodo, kad 2018-01-12 gavo atsakovės privalomąjį nurodymą, jog statinys laikomas II grupės nesudėtingu statiniu jam reikalingas statybos leidimas. Teigia, kad vykdydamas privalomąjį nurodymą ir siekdamas įteisinti statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų - parengė reikalingą techninę dokumentaciją, padarė sklypo naują topografinę nuotrauką, užsakė statinio ekspertizę, kurią atliko UAB „Statybų ekspertų” biuras ir nustatė statinio vertę, sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kompetentingai institucijai pateikė prašymą gauti statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, jog statinio įteisinimo procedūros metu buvo konstatuota, jog būtina rengti sklypo, kuriame yra statinys, atskirą detalųjį planą, todėl 2018-06-29 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-851 pradėjo rengti sklypo detalųjį planą, o 2020-04-02 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikta pritarimui detaliojo plano koncepcija.

Argumentuoja, kad iki šiol užbaigti statinio įteisinimo procedūros nebuvo galima dėl neužbaigtos detaliojo plano rengimo procedūros. Suprato, kad tam reikalingas labai ilgas laiko tarpas ir kad aš negalėsiu juos skubiai įvykdyti, todėl prašė atsakovės pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Pažymi, kad nors terminas buvo pratęstas, tačiau jis pratęstas labai trumpam terminui, per kurį nėra jokių realių galimybių užbaigti ilgas ir sudėtingas teritorijų planavimo sprendinių rengimo ir derinimo procedūras, be to paskelbtas karantinas, kuris apsunkina procedūrų vykdymą, todėl 2020-04-03 prašymu dar paprašė terminą pratęsti. Pažymi, jog visi dokumentai, kurie pagrindžia galimybę įteisinti statinį ir vykdomas įteisinimo procedūras yra pateikti atsakovei.

Paaiškina, kad statinio įteisinimo veiksmų atlikimas užtruko dėl procedūrų sudėtingumo, todėl yra nerealu įteisinti savavališkos statybos per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, ir to negali padaryti ne nuo dėl pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, todėl būtina tai įvertinti ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bent iki 2020 m. pabaigos.

Mano, jog kreipimasis į atsakovę po nustatyto termino pabaigos neturėtų būti laikomas kliūtimi spręsti klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo (nustatymo). Argumentuoja, kad griežtas terminų skaičiavimo taikymas yra nepalankus ne tik statytojams, bet ir tam tikra prasme prieštarauja pačiai įstatymų leidėjo pozicijai sudaryti iš pradžių galimybę statytojams įteisinti savavališkas statybas, o tik po to taikyti neigiamus padarinius. Teigia, kad šiuo atveju nepratęsus termino savavališkos statybos įteisinimui, reikės vykdyti atsakovės nurodymą statinį nugriauti, nors iš atsakovei pateiktų dokumentų matyti, kad galimybė įteisinti statybą egzistuoja. Daro išvadą, kad šiuo atveju susiduriama su dviejų esminių aplinkybių konkurencija: pirma aplinkybė sako, kad galima statybą įteisinti, antra aplinkybė sako priešingai, kad yra praleistas terminas. Mano, jog turi būti atsakyta ar nustatytam terminui įteisinti savavališką statybą turėtų būti suteiktas prioritetas prieš pačią įteisinimo galimybę. Pažymi, jog paprastai pati materialinė teisė visada yra svarbesnė už jos įgyvendinimo terminą ir vyraujančios teisinės nuostatos beveik visada numato galimybę pratęsti arba atnaujinti praleistą terminą, todėl kyla klausimas, kodėl tokia galimybė negali egzistuoti, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą atsakovei. Daro išvadą, kad draudimas pratęsti arba atnaujinti tokį terminą iškrenta iš tokio pobūdžio klausimų reglamentavimo bei taikymo teisės aktuose ir teismų praktikoje konteksto ir vargu, ar derinasi su teisingumo bei protingumo principais. Tvirtina, kad deda visas įmanomas pastangas, kad pagal Palangos savivaldybės administracijos ir kitų instancijų reikalavimus įteisintų savo mažą vienintelį gyvenamąjį būstą (jame nuolat gyvena ir yra registruotas), visi planavimo, aptarimo ir derinimo darbai jau tęsiasi 8 metus nuo mano sklypelio pirkimo, todėl turėtų būti sudaryta galimybė šias procedūras užbaigti ir statinį įteisinti, o ne jį nugriauti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal skundą atliko žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių statinių patikrinimą, ir 2017-12-11 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640. Paaiškina, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė statinį, priskirtiną II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pažymi, kad pareiškėjui 2018-01-10 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180110-00001 (toliau – ir Aktas) ir 2018-01-12 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Nurodo, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2018-07-10 nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas Aktas ir sutvarkyti statybvietę.

Atkreipia dėmesį, kad 2018-05-25 užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. PRE-139(16.51) pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; Inspekcija pareiškėjo prašymą patenkino ir 2018-06-04 sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018-10-10. Paaiškina, kad pareiškėjas 2018-10-15 pateikė prašymą teismui pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019 prašymo netenkino, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, pasibaigus Inspekcijos 2018-06-04 sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 nustatytam terminui įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pažymi, kad 2018-10-31 pateikė prašymą antstolei dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo ir prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl 2018-06-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo. Nurodo, kad 2019-11-23 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė ieškinį dėl 2018-06-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) galiojimo panaikinimo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 Inspekcijos ieškinį patenkino ir panaikino Deklaracijos galiojimą bei panaikino nekilnojamojo daikto – statinio, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Pažymi, kad minima nutartis įsiteisėjo 2019-11-18, Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2019-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 panaikinimo.

Nurodo, kad 2020-04-03 užregistruotas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymą iki 2021 metų antro ketvirčio pabaigos; ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, nurodant, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje Inspekcijai nesuteikta teisė antrą kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Nurodo Priežiūros įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2018-10-10. Pažymi, jog ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. I-930-609/2019. Pakartotinį prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2020-04-03, t.y. pasibaigus nustatytam terminui įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, pagrįstai pareiškėjo Prašymo netenkino. Argumentuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, sąlygojusios Privalomojo nurodymo neįvykdymą, nagrinėjamu atveju nebėra teisiškai reikšmingos, kadangi terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui galima pratęsti tik jam nepasibaigus. Teigia, kad sutinkamai su Priežiūros įstatymu, pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi teisinis pagrindas prašymo patenkinimui nenustatytas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Akcentuoja, kad Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas) 143 punkte nustatyta, kad „<.....>Nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą vykdyti antstoliui”. Pažymi, kad Privalomąjį nurodymą 2019-10-31 yra pateikusi antstolei vykdyti priverstinai.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos valstybinės priežiūros departamento 2020-05-04 sprendimo „Dėl prašymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006 (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę klausimą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatė, jog Inspekcija 2018-01-10 surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180110-00001, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2014 m. rugsėjo mėnesį, nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pradėjo II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtino poilsio pastato statybą, kurią 2016 m. gruodžio mėnesį baigė. Vadovaujantis Inspekcijos 2018-01-10 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-180110-00001, buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2018-07-10 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyta, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-06-04 sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018-10-10. Pareiškėjas 2018-10-15 kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006 įvykdymo terminą iki 2019-06-30. Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2019-02-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019 pareiškėjo prašymas netenkintas. Nustatyta, kad Inspekcija 2018-10-31 pateikė prašymą antstolei dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo ir vykdymo veiksmų sustabdymo iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl 2018-06-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo. Iš įsiteisėjusio Plungės apylinkės teismo 2019-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 matyti, kad buvo tenkintas Inspekcijos ieškinys ir panaikintas Deklaracijos galiojimas, nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020-04-03 prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymą iki 2021 metų antro ketvirčio pabaigos. Ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, nurodant, kad atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą ir tai, jog suėjo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, Inspekcijai nesuteikta teisė antrą kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo pasibaigusį terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas) 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, prašymą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę ir gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (žr., pvz., LVAT 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Be kita ko, LVAT formuodamas teisminę praktiką dėl Įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. LVAT 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019, 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2020-04-03, t. y. jau pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam ir 2018-06-04 sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 pratęstam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (iki 2018-10-10). Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo į Inspekciją. Be kita ko, bylos duomenys - Regionų apygardos administracinio teismo 2019-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019, patvirtina, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kokia tvarka vykdomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nes šiuo sprendimu pareiškėjo prašymas teismui pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo netenkintas.

Pareiškėjas į bylą neteikia jokių objektyvių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl kitų nei nuo jo paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių. Dėl pareiškėjo paaiškinimų, kad statinio įteisinimo veiksmų atlikimas užtruko dėl procedūrų sudėtingumo, todėl yra nerealu įteisinti savavališkos statybos per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, todėl būtina tai įvertinti ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bent iki 2020 m. pabaigos, pažymėtina, jog nagrinėjama administracinė byla išnagrinėta 2020-12-10 teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas iki teismo posėdžio nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iki prašyme nurodyto termino – 2020 m. gruodžio pabaigos, buvo (bus) atliktos tam tikros procedūros įteisinant savavališką statybą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 panaikintas Deklaracijos galiojimas ir nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Pareiškėjo argumentai apie karantino laikotarpį taip pat yra nepagrįsti, nes visą karantino laikotarpį dokumentus viešojo administravimo subjektams buvo galimybė teikti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas neteikia argumentų, kodėl tokia galimybe nepasinaudojo. Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo pareiga. Kadangi pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam terminui (2018-10-10), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Inspekcija priėmė teisėtą pagrįstą sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti.

Nustačius, kad ginčijamo sprendimo nėra teisinio pagrindo naikinti, pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestinas.

Vadovaujantis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E.A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė