- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-316-549/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00722-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Ieškovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- E. A. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Linai Lemežytei-Girčienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui E. A. P., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Registrų centras“, dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, prašo 1) panaikinti surašytos 2018-06-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto - statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas, pagal 2017-11-22 iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštą Nr. 3D-3835, patikrino žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinis Nr. 2501/0033:342, esančius statinius ir 2017-12-11 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640, kuriame nustatyta, jog aukščiau nurodytame žemės sklype pastatyti du statiniai: pastatas ir malkinė. Pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,60 m, plotis apie 5,60 m, ilgis apie 6,80 m. Malkinės plotis apie 3,10 m, ilgis apie 4,10 m, aukštis žemiausioje vietoje nuo žemės paviršiaus apie 2 m, aukščiausioje vietoje apie 3 m. Atsakovas E. A. P. 2017-12-13 pateikė paaiškinimą, kuriame patvirtino, jog pastato aukštis – 6,5 m bei kad statybos leidimas nebuvo gautas. Projekte aiškiai įvardijama „Nauja statyba, II gr. nesudėtingas statinys (sklypo kad. Nr. 2501/0033:342). Be to, Projekto dalyje Fasadai Nr. 148.1-PP-A-02, statinio aukštis nurodomas 6,65 m. Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2018-01-10 statytojui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180110-00001, kuriame nurodė, jog atsakovo pastatytas statinys, priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Taip pat atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje ir sutvarkyti statybvietę. Statytojas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šiuo atveju atsakovas vienašališkai nusprendė įregistruoti I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį, pateikdamas 2018-06-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 VĮ Registrų centras be statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas, pateikdamas Projektą, pats nurodė, jog statybą leidžiančio dokumento neturi. Be to, Projekte Pjūvis 1-1 Nr. 148.1-PP-A-03 ir Fasadai Nr. 148.1-PP-A-02 numatytas statinio aukštis gerokai viršija 5 m, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, nepaisant statinio ploto. Atsakovo pateiktame 2018-03-12 ekspertizės akte Nr. 60/18 „Dėl Poilsio paskirties namelio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto“ nurodyta: Poilsio paskirties pastatas, II grupės nesudėtingas statinys; statinio plotas su mansarda 49,35 m²; aukštis 6,6 m, plotis 5,6 m, ilgis 6,8 m. Šie konkretūs faktiniai duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog statinys priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Deklaracijoje nurodyta poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Atsižvelgus į faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytas faktus, paties Statytojo pateiktus dokumentus bei remiantis teisiniu reglamentavimu, pateikta ir įregistruota Deklaracija yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos teisės aktus. Inspekcijoje aukščiau nurodyta Deklaracija nebuvo tvirtinama ir/ar registruojama, todėl ieškovė prašo panaikinti Deklaraciją kaip vienašalį sandorį. Neteisėtas, naikintinas dokumentas, kaip šiuo atveju Deklaracija, neturi suteikti jokių turtinių teisių atsakovui, todėl nurodyto statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas E. A. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad savo žemės sklype Palangos m. sav., Palangos m, (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis 2016-10-27 Palangos m. sav. tarybos sprendimu Nr. T2-265 patvirtintu „Gamtinio karkaso teritorijų specialiuoju planu“, parengė projektą ir 2016 metų gale pastatė poilsio paskirties namelį, atitinkantį specialiojo plano reikalavimus (aukštis iki 6,5 m, plotas iki 80 m²). Gavęs Inspekcijos privalomąjį nurodymą, įvykdė visas procedūras, kad gauti leidimą statyti II grupės nesudėtingąjį poilsio paskirties namelį. Tačiau vykdant visas statybos leidimo gavimo procedūras išaiškėjo, kad poilsio paskirties, nuosavam, skirtam tik asmeniniam naudojimui, nameliui keliami visi dideliems (viešbučiams, kultūros statiniams ir t.t) statiniams taikomi reikalavimai, kurių įvykdyti rekreacinėje teritorijoje, kur yra virš 300 m gruntinis privažiavimas, neįmanoma. Atsakovo nuomone ieškovė tik pagal siaurą savo supratimą poilsio pastatėlį priskiria kitiems negyvenamiesiems pastatams, tačiau ne sodo namams, kurie priklauso I grupės nesudėtingiesiems pastatams ir taip pat yra skirti poilsiui. Savo statytame namelyje atsakovas taip pat gyvena savaitgaliais, atostogaudamas. Statybos techninis reglamentas nėra įvardijęs atskirai poilsio paskirties pastatų, todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu taikyti STR 1.01.03:2017, 2 lent. p.5., nes tuo atveju namelį, kuris visais reglamentais atitinka patvirtintus Palangos miesto šios teritorijos specialųjį planą, reikėtų nugriauti. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 metais atliko kadastrinius matavimus ir pagal juos jis surašytoje deklaracijoje namelį priskyrė I grupės nesudėtingiesiems namams (STR 1.01.03:2017, 2 lentelės 4 p.), kuriems statybos leidimo nereikėjo, o VĮ „Registrų centras“ įregistravo kaip I grupės nesudėtingąjį statinį. Mano, kad reikalavimas poilsio pastatėlį perstatyti arba nugriauti, yra kėsinimasis į jo asmens privatumą ir turto neliečiamumą
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškinio reikalavimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis. 2017 m. gruodžio mėnesį atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašytas aktas. Buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra savavališkai pastatytas nesudėtingosios kategorijos II gr. statybos statinys. Buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas, kuriuo reikalauta statinį nugriauti. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas negali įsiteisinti statinį. Atsakovas teikė paaiškinimus, kuriais pripažįsta, jog tai yra nesudėtingos kategorijos statinys ir kad nėra visų reikalingų dokumentų. Atsakovas nurodė, kad visą projektinę dokumentaciją turėtų susitvarkyti 2019 m. vasario mėn., tačiau priėmė sprendimą, neva pašalino savavališkos statybos padarinius 2018 m. birželio mėn. surašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą I gr. nesudėtingu statiniu ir pateikdamas VĮ Registrų centrui ją užregistruoti. Atsakovas paaiškinime nurodė, kad tokiu būdu šalina savavališkos statybos padarinius. Atsakovo užsakymu atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, jog tai II gr. nesudėtingas statinys. Inspekcija pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog statinio aukštis viršija 5 m, todėl nepaisant pastato ploto, statinys turi būti priskirtas antros grupės nesudėtingiems statiniams. Deklaracija yra neteisėta. Atsakovas dėl deklaracijos į instituciją nesikreipė, institucija jos netvirtino ir neregistravo. Dėl specialiojo plano neturi priekaištų. Statinio paskirtis yra poilsio, bet reikalavimų, taikytinų sodo nameliams negalima taikyti, nes namas stovi ne sodo bendrijoje, o rekreacinėje teritorijoje, jiems taikomi kiti parametrai. Inspekcija prašo panaikinti deklaraciją, nes ji yra neteisėta, ieškinį prašo tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Jis siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą ir susitvarkyti dokumentaciją, tačiau dėl keliamų reikalavimų namui, jo įteisinti neįmanoma, nes būtina pritaikyti naudotis neįgaliesiems. Toks reikalavimas yra absurdiškas. Namelio negalės įteisinti kitaip, lieka tik jį nugriauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui E.A. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikrino žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančius statinius ir 2017-12-11 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640, kuriame nurodė, jog šiame žemės sklype pastatyti du statiniai: pastatas ir malkinė. Pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,60 m, plotis apie 5,60 m, ilgis apie 6,80 m. Malkinės plotis apie 3,10 m, ilgis apie 4,10 m, aukštis žemiausioje vietoje nuo žemės paviršiaus apie 2 m, aukščiausioje vietoje apie 3 m. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose. Atsakovas E. A. P. 2017-12-13 paaiškinime nurodė, kad 2016 metais savo sklype, esančiame rekreacinėje zonoje, pradėjo statyti 32,24 m² ploto, 6,5 m. aukščio poilsio paskirties nesudėtingą statinį, atitinkantį Specialiojo plano reikalavimus, tačiau neturėdamas statybos leidimo. Iš Poilsio namų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto matytis, kad statinys yra poilsio namai II gr. Nesudėtingas statinys/nauja statyba. Projekto dalyse „Pjūvis 1-1“ ir „projekto fasadai“ statinio aukštis nurodomas 6,65 m. Dėl pastatyto statinio, priskiriamo II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, statybos, neturint statybą leidžiančio dokumento, atsakovui 2018-01-10 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180110-00001. Taip pat atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2018-07-10 pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje ir sutvarkyti statybvietę. 2018-06-04 Inspekcijos sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018-10-10. Atsakovo užsakymu atliktos ekspertizės 2018-03-12 akto Nr. 60/18 „Dėl Poilsio paskirties namelio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto“ 3 p. nurodoma, kad ekspertizei pateikta medžiaga dėl Poilsio paskirties pastato, II grupės nesudėtingas statinys; 5 p. nurodoma, kad statinio plotas su mansarda 49,35 m²; aukštis 6,6 m, plotis 5,6 m, ilgis 6,8 m., pagal plotą statinys atitinka I grupės nesudėtingą statinį. Ekspertizės aktu apskaičiuota, kad už savavališkos statybos įteisinimą įmokos dydis yra 1420,27 eurų, kurią atsakovas sumokėjo 2018-03-21 ir 2018-03-22 mokėjimo pavedimais. 2018-06-01 atsakovas surašė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 apie naujo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatymą, deklaruodamas, kad pastatytas poilsio paskirties I gr. nesudėtingos kategorijos poilsio pastatas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad 2018-06-01 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, įregistruotas poilsio paskirties I gr. nesudėtingas pastatas.
Byloje ginčas kilęs dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo bei pastato teisinės registracijos panaikinimo.
Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimo panaikinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naują daiktą. Tam, kad daiktas galėtų tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jis turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu, priešingu atveju yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos rekvizitai patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu (Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 10.3 p.).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva.
Ieškovė prašo panaikinti 2018-06-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą tuo pagrindu, kad atsakovas, privalėdamas šalinti savavališkos statybos padarinius pagal Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180112-00006, vienašališkai nusprendė pastatą įregistruoti kaip I grupės nesudėtingosios kategorijos statinį, pateikdamas 2018-06-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 VĮ Registrų centras be statybą leidžiančio dokumento, nors pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams. Taigi byloje kilo ginčas ir dėl to, kuriai nesudėtingų statinių grupei priskirtinas ginčo statinys.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte išaiškinta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I grupės ir II grupės nesudėtinguosius pastatus (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 15 punktas).
Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad poilsio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskirtinas II grupės nesudėtingiesiems statiniams vien dėl to, kad pastato aukštis yra 6,6 m, nes bendras pastato plotas yra tik 49,35 m². Tačiau iš STR 1.01.03:2017 antrajame skirsnyje 2 lentelėje Nesudėtingų statinių sąraše įtvirtintų Pastatų požymių ir techninių parametrų, kuriais vadovaujantis pastatai ir skirstomi į grupes, nurodoma, kad negyvenamieji pastatai, nepriskirti pagalbinio ūkio paskirties pastatams – be gyvenamųjų patalpų, kitos (šiltnamių) paskirties, pastatams ir sodo namams, I grupės pastato didžiausias aukštis yra 5 m, plotas 50 m², o II grupės pastato didžiausias aukštis – 8,5 m, plotas – 80 m². O pagal šio Reglamento 22.7 punktą, jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės.
Ginčo, kad pastato aukštis yra 6,6 m nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Poilsio namų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto dalis „Pjūvis 1-1“ ir „projekto fasadai“, bei surašant 2017-12-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640, darytos pastatų fotonuotraukos su atliktais matavimais. Taigi, akivaizdu, jog pastato aukštis žymiai viršija I grupės pastatui leidžiamą didžiausią aukštį, todėl, vadovaujantis Reglamento 22.7 punktu, nepaisant to, kad pastato plotas nesiekia šios grupės pastatui didžiausio leidžiamo ploto, jis priskirtinas II nesudėtingų statinių grupei. Tai, beje, patvirtina ir Poilsio namų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas, kuriame nurodoma, kad statinys yra poilsio namai II gr. nesudėtingas statinys/nauja statyba.
Ginčo pastatui negali būti taikomi sodo namams taikytini parametrai, nes pagal STR 1.01.03:2017 7.21. punktą, sodų paskirties pastatai yra sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita), o šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra rekreacinėje teritorijoje, jo naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos.
Viena iš būtinų sąlygų įgyvendinti statytojo teisę yra reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 1.2 punktu, statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) privalomas leidimas statyti naują statinį. Analogišką nuostata buvo įtvirtinta ir statybos metu galiojusiame teisiniame reglamentavime, t. y. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu, 6 priedo 2.2 punkte, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Taigi, statant II gr. nesudėtingą statinį mieste, rekreacinėje teritorijoje, atsakovas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau kaip pripažino pats atsakovas, jis tokio leidimo neturi ir nesiekė jo gauti dėl reikalavimų pastatui sudėtingumo.
Atsakovui E. A. P. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, kuriame nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovui E. A. P. buvo suteikta galimybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, siekiant teisėtai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau atsakovas, šalindamas savavališkos statybos padarinius, įvykdė tik du įstatymo nustatytus reikalavimus – parengė statinio projektą ir sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, tačiau statybą leidžiančio dokumento negavo, vietoj to 2018 m. birželio 1 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, jog statinio kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys ir ją pateikė VĮ Registrų centrui nuosavybės teisei į statinį įregistruoti.
Jei statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai (jei privalomi), kaip nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį. Šiuo atveju, atsakovas, surašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, statybą leidžiančio dokumento nepateikė, ir siekdamas šio reikalavimo išvengti, nepagrįstai nurodė, kad statinio kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys. Apie savo veiksmus atsakovas 2018-10-03 informavo ieškovę, laikydamas, kad yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą. Tačiau toks atsakovo subjektyvus aplinkybių vertinimas ir pasirinktas būdas savavališkos statybos įteisinimui neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl negali būti pripažintas tinkamu.
Teismas konstatuoja, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems pastatams, todėl neturėjo būti teikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, deklaruojant, kad užbaigta poilsio pastato statybą pagal supaprastintą statybos projektą kaip I grupės nesudėtingasis pastatas ir jos pagrindu pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas savo parašu deklaracijoje patvirtino, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei žinoma.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovo deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 dėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, surašyta neteisėtai, todėl jos galiojimas naikintinas.
Dėl teisinė registracijos panaikinimo
Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tarp jų – naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Nekilnojamasis daiktas įregistruojamas pagal daikto buvimo vietą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 52 p.).
Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2009 m. spalio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, be kita ko, reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą tvarką. Pagal šių Nuostatų 841.2.2. punktą, įrašant naują nekilnojamąjį daiktą, be kitų dokumentų, privaloma pateikti ir deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri yra vienas iš svarbiausių pagrindų naujo nekilnojamojo daikto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad atsakovas neturėjo teisės teikti deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė poilsio pastato statybą pagal supaprastintą statybos projektą kaip I grupės nesudėtingąjį pastatą, kai jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems pastatams) ir jos pagrindu įregistruoti šio pastato Nekilnojamojo turto registre, pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, teisinė registracija naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, šis klausimas nesprendžiamas.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, pagrindu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti.
Panaikinti E. A. P. 2018-06-01 surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, galiojimą.
Panaikinti nekilnojamojo daikto – statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, teisinę registraciją.
Priteisti iš atsakovo E. A. P. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.