- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1-204-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03550-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- Ž. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. vasario 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - 18 parų arešto. 2015 m. gegužės 15 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikęs arešto bausmę;
2. 2016 m. gegužės 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėn., įpareigojant 2 mėn. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. F. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2022 m. sausio 29 d. apie 20.07 val. Šventosios g. ir Kalno g. sankryžoje, Kretingoje, vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, padarė eismo įvykį, tai yra sankryžoje užvažiavęs ant skiriamosios juostos nulaužė kelio ženklus „pėsčiųjų perėja“, pėsčiųjų šviesoforą, kelio apšvietimo stulpą, ir išlaužęs skiriamosios juostos bortelius, atsitrenkė į eismo reguliavimo šviesoforą, po ko, palikęs įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2022 m. sausio 29 d. 20.41 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,69 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamasis Ž. F. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 29 d. su pažįstamais išgėrė daugiau negu puse litro degtinės. Tai buvo apie 10 val. ryto. Po to sugalvojo nuvažiuoti pas draugą į Kęstučio gatvę, nusipirko butelį likerio „Moka“. Pas draugą nuvažiavo, bet alkoholio nevartojo. Grįždamas namo, prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui, norėjo greičiau pravažiuoti sankryžą, bet buvo slidu, pasnigę, mašiną sumėtė ir atsitrenkė į kelio ženklus, pėsčiųjų šviesoforą. Paskambino pagalbos telefonu, pranešė apie eismo įvykį. Belaukiant pareigūnų, nutarė parvesti namo šuniuką, nes namai buvo netoli. Parvedęs šunį, namuose išgėrė stiklinę likerio ir iškart atvyko policijos pareigūnai. Paskambinus pagalbos telefonu, jam buvo pasakyta laukti policijos pareigūnų, bet šuo pradėjo cypti ir nusprendė jį parvesti į namus. Niekam iš draugų neskambino, kad ateitų ir paimtų šunį, nes neturėjo telefono. Apie įvykį pranešė iš automobilyje esančio telefono, kuriuo galima iškviesti pagalbą. Pareigūnai pas jį į namus atėjo gal po 15 minučių, viskas vyko labai greitai. Iki eismo įvykio alkoholio nevartojo, vartojo po įvykio. Anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Žino, kad atsitikus eismo įvykiui, reikia laukti policijos, nevartoti alkoholio, kol bus nustatytos aplinkybės. Namuose išgėrė alkoholio iš streso. Už automobilio nuvežimą ir saugojimą aikštelėje sumokėjo. Neginčija ir paskaičiuotos padarytos žalos kelininkams. Jis turi du nepilnamečius vaikus, moka jiems išlaikymą 300 Eur, moka banko paskolą už butą, jam lieka pragyvenimui 200 Eur. Gailisi dėl įvykio. Bendrovėje dirba statybininku, yra dirbęs statybose Norvegijoje. Jo stažas statybose 20 metų.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be Ž. F. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Iš 2022 m. sausio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. L. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, jog 2022 m. sausio 29 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu I. K., apie 20.11 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvažiavus į PC „Norfa“ teritoriją, pranešėjas su automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuslydo nuo kelio, kliudė stulpą, pasitiks prie automobilio. Atvykus patikrinti gautos informacijos, Šventosios ir Kalno gatvių sankryžoje, pastebėjo į skiriamojoje juostoje esantį šviesoforą atsitrenkusį, pranešime nurodytą automobilį, aplink kurį asmenų nebuvo. Netrukus prie jų priėjo vyriškis, kuris nurodė, jog jis pačio eismo įvykio nematė, tik matė, kaip asmuo su šuniuku nuo automobilio išėjo Palangos gatvės link. Kadangi apie įvykį pranešęs asmuo prisistatė Ž. F. vardu ir buvo žinomas iš ankstesnių įvykių, jie nuvyko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ž. F. rastas namuose paaiškino, kad Šventosios gatve, vairuodamas automobilį, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko norėdamas sankryžoje apsisukti, jo nesuvaldė, užvažiavo ant skiriamosios juostos, nulaužė pėsčiųjų šviesoforą, kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ bei gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo tik atsitrenkęs į transporto priemonių eismą reguliuojantį šviesoforą. Paklaustas, kodėl paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir pranešęs apie įvykį nepasiliko vietoje, Ž. F. teigė, jog išėjo iki namų, nes norėjo parvesti kartu buvusį šunį ir po to būtų grįžęs atgal prie automobilio. Ž. F. pripažino, jog eismo įvykį padarė, būdamas neblaivus, bet pridūrė, kad po eismo įvykio, vesdamas namo šunį, gėrė su savimi turėtą degtinę. Ž. F. buvo patikrintas alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 (patikra Nr. 1541837), po ko jam pirmu tikrinimu - 2021-01-29 20.25 val. nustatytas 1,79 promilės girtumas, antru tikrinimu - 2021-01-29 20.41 val. - 1,69 promilės girtumas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, Ž. F. kaltę pripažino, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).
Iš 2022 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kretingoje, Šventosios ir Kalno gatvių sankryžoje. Apžiūrimas automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu šiaurės kryptimi, po automobilio priekine dalimi matomi išlaužti gatvės skiriamosios juostos borteliai bei nulaužtas gatvės apšvietimo stulpas, kuris guli ant gatvės skiriamosios juostos ir važiuojamosios dalies. Šalia gulinčio gatvės apšvietimo stulpo matoma apgadinta atitvaro dalis. Automobilio priekinė dalis atsirėmusi į transporto priemonių eismą reguliuojantį šviesoforą. Priekiniai ratai užvažiavę ant skiriamosios juostos, galiniai - ant važiuojamosios dalies. Nuo automobilio galinio rato pietų kryptimi, 16,5 metro atstumu nutolęs, ant žemės guli nulaužtas kelio ženklas Nr. 533 “Pėsčiųjų perėja“, nuo kurio taip pat pietų krytimi, 3 m atstumu nutolęs, ant žemės guli nulaužtas pėsčiųjų šviesoforas. Apžiūrint automobilį matosi, kad apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, išdaužti abu priekiniai žibintai bei išdaužtas priekinis stiklas. Kairėje pusėje abiejų ratų padangos nuleistos, iš po automobilio galinės dalies kyšo priekinio bamperio nuolaužos. Automobilio viduje matomosi išsiskleidusios vairuotojo ir priekinės keleivio vietos saugos pagalvės. Automobilio gale, kairėje pusėje, ant sėdynės padėta vaikiška saugos kėdutė. Automobilio bagažinėje sudėtos tuščios stiklų ploviklio plastmasinės talpos, miegmaišis ir kiti asmeniniai daiktai. Įvykio vietoje įvairiais atstumais pasklidusios šviesoforų, kelio ženklų ir automobilio dalių nuolaužos (b. l. 10-21).
Iš 2022 m. sausio 29 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio parodymų žurnalo kopijos matyti, kad matavimo prietaisu Alkotest 6810, Nr. ARFM- 0393, Ž. F. 20.25 val. nustatytas 1,79 ‰ neblaivumas, 20.41 val. – 1,69 ‰ neblaivumas (b. l. 26, 28, 30, 32). Iš patikros sertifikato Nr. 1541837 matyti, kad alkotesteris Alkotest 6810, Nr. ARFM-0393 patikrintas 2021 m. gruodžio 7 d. ir jo patikra galioja iki 2022 m. birželio 7 d. (b.l. 29).
Iš 2022 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobiliaisiais vaizdo registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos 2022 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadintas "2022_0129_201527_002", įrašo trukmė 05.02 min. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Matomas į šviesoforą atsitrenkęs lengvasis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, išvartyti kelio ženklai, įrenginiai. Automobilio vairuotojo nėra. Praeinantis vyriškis nurodo, jog "su šuniu nuėjo ten, į tą pusę"- rodo Klaipėdos kryptimi. Pareigūnas klausia, ar jis matė ką nors, vyriškis atsako, kad ne, tik girdėjo. Pareigūnai privažiuoja daugiabutį, ant namo matosi Nr. (duomenys neskelbtini). Nueina prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Duris atidaro du nepilnamečiai vaikai. Prie durų ateina ir Ž. F., apsivilkęs striuke, šlapias, kalba mobiliuoju telefonu. Pareigūnai klausia, kodėl jis nesulaukė pareigūnų, Ž. F. atsako, jog šunį parvedė. Ž. F. pasakoja, kad važiavo ir nuslydo. Į pareigūno klausimą, ar vartojo alkoholį, Ž. F. atsako teigiamai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadintas "2022_0129_202027_003", įrašo trukmė 5 min. Ž. F. sodinamas į policijos automobilį. Pareigūnas klausia, prieš kiek laiko jis vartojo, Ž. F. atsako, kad neseniai, po to patikslina, kad ir prieš avariją ir po jos gėrė. Pareigūnai važiuoja į įvykio vietą. Atvykus į vietą, pareigūnas tikslina, ar Ž. F. važiavo namo ir padarė avariją. Jis patvirtina, kad taip. Pareigūnas dar kartą klausia, kada jis vartojo alkoholį, Ž. F. atsako, kad po avarijos išgėrė iš nervų eidamas, nes turėjo mašinoje. Pareigūnas klausia, kiek išgėrė, Ž. F. parodo pirštais nedidelį kiekį. Paklaustas, kiek prieš tai vartojo, atsako, jog buvo nuvažiavęs pas „ukrainiečio“ ir išgėrė 100, gal 200, gal 300 - „litrą ant keturių“. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadintas "2022_0129_202526_004", įrašo trukmė 5 min. Ž. F. tikrinamas alkoholio matuokliu, nustatomas 1,79 promilių neblaivumas. Atliekamas neblaivumo nustatymo testas. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadintas "2022_0129_204153_006", įrašo trukmė 1.38 min. Pakartotinai Ž. F. tikrinamas alkoholio matuokliu, nustatomas 1,69 promilių neblaivumas (b.l. 58-60).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Ž. F. pranešė apie padarytą eismo įvykį 2022 m.sausio 29 d. 20.07 val. Pajėgos į įvykio vietą atvyko 20.15 val. (b.l. 62).
Iš liudytojo Dariaus Drungilo 2022 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. sausio 29 d. apie 17 ar 17.30 pas jį į namus atėjo Ž. F., kuris su savimi turėjo šuniuką. Jie atsigėrė kavos ir po 19 val. Ž. F. išvyko. Būdami kartu jie alkoholio nevartojo. Iš pažiūros jam Ž. F. neatrodė neblaivus. Kitą dieną iš Ž. F. sužinojo, kad jis padarė avariją. Ž. jam pasakojo, kad padaręs eismo įvykį, parnešė šunį ir iš streso išgėrė stiklinę alkoholio (b.l. 35-36).
Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Signum“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra M. J.. 2020 m. liepos 19 d. pranešta apie automobilio pardavimą, laikinai įregistruotas transporto priemonės išregistravimas, naujas savininkas nuo 2020 m. sausio 15 d. Ž. F. (b. l. 39).
Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2022 m. vasario mėnesio duomenimis automobilio „Opel Signum“ (pasirinkti 2004 metai) kaina su PVM yra 2 350 Eur (b. l. 40).
Iš vairuotojų registro įrašo peržiūros matyti, kad Ž. F. turi vairuotojo pažymėjimą (b.l. 74).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog Ž. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, padarė eismo įvykį, apie jį pranešė policijai ir iki atvykstant pareigūnams, vartojo alkoholį ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Pats kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, padarė eismo įvykį. Apie įvykį jis pats pranešė policijai ir nesulaukęs policijos, pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai jį surado ne įvykio vietoje, o namuose ir nustatė jo neblaivumą. Ž. F. pripažino, jog vartojo alkoholį ir tai padarė iš streso, taip pat pripažino, kad tą dieną, iš ryto, irgi vartojo alkoholį su pažįstamais.
Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis Ž. F. padaręs eismo įvykį ir apie tai pranešęs policijai, iki jai atvykstant ir nustatant eismo įvykio aplinkybes, vartojo allkoholį, nors žinojo, kad to negalima daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl Ž. F. skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo Ž. F. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Ž. F. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Jis yra 46 metų amžiaus, dirba (b. l. 73), anksčiau 3 kartus teistas (išnykę teistumai neimami domėn, priešingai nei nurodė prokurorė), (b. l. 88-95), per paskutinius 5 metus 12 kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už kelių eismo taisyklių pažeidimus, didžioji dalis baudų, ypač didesnės, nesumokėtos (b. l. 75-86). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. F. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, tačiau jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors prokurorė neprašė skirti arešto bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau teismas mano, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus. Skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę – baudą, kaip prašė kaltinamojo gynėja, teismas nemato nei pagrindo, nei tikslo, nes kaltinamasis turi paskirtų jam administracinių nuobaudų, kurių nemoka, taip pat, kaip pats parodė turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, mokėti paskolą bankui už būstą ir jam pačiam pragyvenimui lieka tik 200 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad esamomis aplinkybės baudos paskyrimas kaltinamajam bausmės tikslų neįgyvendins.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpinto įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, Ž. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, skiriama, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis Ž. F. 2022 m. sausio 29 d. apie 20 val., Kretingos m., vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, tačiau jo neblaivumas iš karto po eismo įvykio nustatytas nebuvo, nes kaltinamasis iš įvykio vietos po eismo įvykio pasišalino ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, išgėrė stiklinę likerio „Moka“, po ko jam 2022 m. sausio 29 d. apie 20.41 val. alkotesteriu buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 1,69 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, šiais veiksmais Ž. F. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nevykdė eismo dalyviams KET 221 punkte nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, tai yra iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
Ž. F. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, dirba, teistas, administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas, eismo įvykio metu padarytos žalos neatlygino, bet ją pripažįsta, todėl jam nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, artimas uždraudimo termino vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
2022 m. sausio 31 d. nutarimu kaltinamajam Ž. F. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustbadymas (b. l. 118-119) ir nuo šios datos kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise termino pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. sausio 31 d.
Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Opel Signum“, kurį vairavo kaltinamasis Ž. F. šiuo atveju yra jo padarytos nusikalstamos veikos priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal iš byloje esančių duomenų iš VĮ „Regitra“ darytina išvada, kad automobilio savininkas nuo 2020 m. sausio 15 d. yra kaltinamasis Ž. F..
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį pirmiausia sprendžiamas kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtą konfiskuoti yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamajam priklausantis automobilis „Opel Signum“ po eismo įvykio yra apgadintas ir šiuo metu netinkamas naudoti pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad suniokotą automobilį konfiskuoti netikslinga, iš Ž. F. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, ko prašė ir prokurorė bei nurodė, kad automobilio vertė yra 2350 Eur, vadovaujantis VšĮ “Emprekis” pažyma (b.l. 40).
Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio, neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į automobilio pagamino metus (automobilis 18 m. senumo), realias rinkos kainas (matomas iš viešai prieinamų skelbimų apie automobilių pardavimus), į realią jo įsigijimo vertę (kaltinamojo gynėja nurodė, kad už automobilį kaltinamasis mokėjo 900 Eur) bei tai, kad jis sugadintas ir netikslinga nustatinėti nedidelės vertės automobilio vertę, kai jis dar ir sugadintas, šiuo atveju protinga ir proporcinga nustatyti 450 Eur konfiskuotino turto vertę ir ją išieškoti iš kaltinamojo Ž. F.. Taip klausimą dėl konfiskuojamo turto, kuris sugadintas eismo įvykio metu, vertės išieškojimo taiko ir aukštesnysis teismas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojo byloje Nr. 1A-270-654/2019). Be to, tai atitinka ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo paskirtį šiuo atveju, nes visų pirmiausia ja siekiama atimti galimybę kaltinamajam dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Kaltinamajam Ž. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 118-119) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.
2022 m. sausio 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. F. į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-51), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, automobilis grąžintinas Ž. F..
Kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, Ž. F. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Ž. F. turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 31 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš Ž. F. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą — 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų).
Ž. F. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. F. į jam priklausantį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir automobilį grąžinti Ž. F..
Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.