Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A. ir O. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžio, kuriuo:

T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, T. A. prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-03-02 nuosprendžiu paskirtos neatliktos subendrintos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir T. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. A. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) šioje byloje laikas nuo 2021-06-20 iki bausmės vykdymo pradžios.

O. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į O. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-06-19 16.25 val. iki 2021-06-21 15.45 val. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, O. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant 6 (šešių) mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat 2 (dvejų) metų likusios neatliktos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Paskirtos nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo O. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5–7 punktais, 10 punktu, O. K. likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

1) pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu taip pat nuteistas V. M., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. A. ir O. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2021-06-19, apie 16.15 val., prekybos centre „Norfa“, esančiame Taikos pr. 5, Klaipėdoje, pasikėsino pagrobti 202,46 Eur vertės uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norfos Mažmena“ priklausantį turtą, tai yra: 24,99 Eur vertės kuprinę „Cool Pack MTV“, 6 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Absolut“ butelių, kurio vieneto vertė 8,90 Eur, bendros 53,40 Eur vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos brendžio „Renaissance XO“ butelių, kurio vieneto vertė 14,79 Eur, bendros 44,37 Eur vertės, 2 vnt. 1 l talpos brendžio „Romate Solera Reserva“ butelių, kurio vieneto vertė 17,99 Eur, bendros 35,98 Eur vertės, 3 vnt. vyriškų kvepalų „Homerun sports“, kurių vieneto vertė 9,99 Eur, bendros 29,97 Eur vertės, 2 vnt. dezodorantų „Old spice“, kurio vieneto vertė 3,59 Eur, bendros 7,18 Eur vertės, 2 vnt. dezodorantų „Mss Alpine“, kurio vieneto vertė 1,39 Eur, bendros 2,78 Eur vertės, 1 rutulinį dezodorantą „Old spice strong slugger“, kurio vertė 3,79 Eur. O. K. su į kuprinę sudėtomis prekėmis išėjus už parduotuvės kasų, parduotuvės apsaugos darbuotojai Ž. S. sulaikius O. K., T. A., siekdamas, kad apsaugos darbuotoja paleistų sulaikytą su prekėmis O. K., pagrasino jai rankoje laikomu 50 kalibro pneumatiniu revolveriu „T4E HDR50“, griebė O. K. laikomą kuprinę su prekėmis, bėgo iš parduotuvės, tačiau prie parduotuvės durų Ž. S. buvo sulaikytas, jai bandant atimti iš T. A. laikomą kuprinę su prekėmis, sudužo kuprinėje buvę 2 1 l talpos brendžio buteliai „Romate“ ir 0,7 l talpos butelis brendžio „Reinessance XO“, o tuo pačiu metu O. K., norėdama padėti T. A. pabėgti, viena ranka sugriebė Ž. S. už rankos ir, tempdama ją nuo T. A., kita ranka keturis kartus sudavė Ž. S. į galvą, taip jai sukeldama fizinį skausmą, tuo metu T. A., paleidęs kuprinę su prekėmis, pabėgo, o O. K. buvo sulaikyta įvykio vietoje. Tokiu būdu T. A. su O. K., veikdami bendrai, panaudodami nešaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją Ž. S., pasikėsino pagrobti UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 202,46 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu T. A. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu jam paskirta bausme nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam trumpesnę bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki suėmimo augino dukrą, kuri po jo sulaikymo gyvena su jo motina. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iki sulaikymo T. A. užsiėmė individualia veikla. Dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino, dėl jos gailisi. Padarytą žalą atlygino. Policijos pareigūnams savo iniciatyva pateikė ginklą, kuris buvo panaudotas nusikalstamos veikos vykdymo metu.

3. Apeliaciniu skundu O. K. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – jos padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio l dalies, 180 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio l dalį, 180 straipsnio l dalį ir paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, atidedant visos bausmės vykdymą, arba skirti arešto bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp O. K. ir T. A. nebuvo susitarimo pagrobti prekių iš parduotuvės. O. K. žinojo, kad T. A. turi pinigų norimoms prekėms įsigyti. O. K. nežinojo, kad T. A. nešis su savimi ginklą. Dėl prieštaravimų parodymuose O. K. nurodo, kad dėl girtumo gali neatsiminti visų aplinkybių. Teigia, kad kuprinę iš T. A. paėmė manydama, kad tai jų namuose turima kuprinė. O. K. pati ją pateikė tyrėjai apžiūrėti. O. K. pripažįsta, kad smurtavo prieš parduotuvės apsaugos darbuotoją, taip norėdama padėti T. A. ištrūkti iš apsaugos darbuotojos. Analogiškai elgėsi ir T. A., norėdamas padėti ištrūkti O. K.. Tik dėl to, kad padėtų ištrūkti O. K. iš apsaugos darbuotojos, T. A. išsitraukė ir ginklą. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad ginklas buvo panaudotas siekiant įvykdyti plėšimą. Ginklas buvo panaudotas tam, kad pavyktų ištrūkti iš apsaugos darbuotojos, o ne tam, kad palengvintų prekių pagrobimą. T. A. ginklo panaudojimas buvo spontaniškas, o ne planuotas ir iš anksto aptartas veiksmas. O. K. nuomone, nagrinėjamu atveju yra vykdytojo eksceso pagrindai. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, O. K. mano, kad jos nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbanti, turi du mažamečius vaikus, stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant visos jai paskirtos bausmės vykdymą arba laisvės atėmimo bausmę pakeičiant arešto bausme. Dėl nusikalstamos veikos padarymo ji savo kaltę visiškai pripažino, dėl jos gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes neatsižvelgė. O. K. nuomone, teismas neatsižvelgė į jos asmenybę. Įstatymų leidėjas teismui, sprendžiančiam bausmės skyrimo klausimą, suteikia galimybę skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, tačiau O. K. nesutinka su jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, mano, kad jos padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1, o ne 2 dalį, nes ji nežinojo, kad T. A. turi ginklą, nesitarė dėl apiplėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą, todėl ginklo panaudojimas turėtų būti vertinamas kaip vykdytojo ekscesas, dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, jai turėtų būti paskirta ir švelnesnė bausmė. T. A. neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

Dėl T. A. skundo

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka ir sudaro bendrą bausmės paskirtį, visumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo T. A. skunde ir prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomus argumentus, konstatuoja, kad, spręsdamas bausmės T. A. klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir BK numatytus bausmės skyrimui aktualius kriterijus, t. y. įvertino T. A. asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, net tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir paskyrė T. A. adekvačią ir proporcingą bausmę.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

10. T. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik vienintelė – laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Veika tyčinė, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių. Nusikaltimą jis padarė būdamas net 11 kartų teistas. Visi T. A. ankstesni nusikaltimai taip pat nukreipti į nuosavybę, t. y. T. A. anksčiau daug kartų teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 162–176). Be to, nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 154–160).

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis T. A. nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas tik 15 metų), taigi nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nuteistojo teistumų skaičius rodo, kad jam priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, T. A. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu T. A. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga jo paties asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinka nuteistojo asmenybės bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

12. Nors apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliuoja į tai, kad jis siekia iš laikinai jo mažametę dukrą globojančios mamos susigrąžinti dukrą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. siekis susigrąžinti iš mamos vaiko globą negali būti vertinamas kaip apsauginis T. A. nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys ir nesudaro pagrindo švelninti už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu T. A. paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-03-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinka nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą, paskirta bausmė nėra per griežta ar neadekvati, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės T. A. skyrimo paliktina nepakeista, o T. A. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl O. K. skundo

14. Nors O. K. neigia tarusi su T. A. dėl parduotuvės apiplėšimo, taip pat mano, kad jos nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, nes ji nežinojo apie T. A. turimą ginklą, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistosios O. K. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į nenuoseklius ir nuolat kintančius O. K. parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos tariamą nesitarimą su T. A. apiplėšti parduotuvę, jos tariamą nežinojimą apie tai, kad T. A. planuoja parduotuvę apiplėšti. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje O. K. nurodė, kad vogti neketino, nes turėjo pinigų (2021-06-20 Įtariamojo apklausos protokolas, 2 t., b. l. 119–120). 2021-08-24 apklausiama kaip įtariamoji O. K. parodė, kad su T. A. susitarusi vogti prekių iš parduotuvės nebuvo (Įtariamojo apklausos protokolas, 2 t., b. l. 128–129). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu O. K. jau nurodė, kad ji pinigų neturėjo (2022-01-31 teisiamojo posėdžio protokolas, t. 5, b. l. 75). Be to, neįtikima ir O. K. nurodyta aplinkybė, kad ji tariamai maniusi, jog T. A. parduotuvėje jai perduoda jų kuprinę su joje esančiais jų asmeniniais daiktais. Pastebėtina, kad nusikalstama veika, kurią pasikėsino padaryti, be kita ko, ir O. K., buvo padaryta 2021-06-19. Iš prie baudžiamosios bylos pridėtų vaizdo įrašų matyti, kad T. A. apsirengęs šortais ir marškinėliais. Teisėjų vertinimu, O. K., kartu su T. A. važiuodama į parduotuvę, matė, kad jis su savimi iš namų nepasiėmė jokios kurpinės, todėl, kai parduotuvėje T. A. buvo jau su pilna daiktų kuprine, O. K. turėjo kilti abejonių dėl kuprinės priklausomumo (minėta, T. A. iš namų išėjo apsirengęs vasariniais rūbais – marškinėliais ir šortais, su savimi kuprinės neturėjo, O. K. iš namų išeidama kartu su T. A. negalėjo nematyti, kad jis išėjo be kuprinės). T. A. parodė, kad kuprinę taip pat paėmė iš parduotuvės (2021-08-19 Įtariamojo apklausos protokolas, 3 t., b. l. 30). Kita vertus, teisėjų kolegijai abejonių kelia ir kuprinės bandymo paimti iš parduotuvės aplinkybės – O. K. pati priėjo prie nedirbančios kasos, prie kurios su prekių vežimėliu, kuriame buvo ir kuprinė su neapmokėtomis prekėmis, buvo atvažiavęs T. A., ir iš prekių vežimėlio paėmė kuprinę, nors, minėta, matė, kad iš namų T. A. jos nepasiėmė. Jeigu O. K. tikrai būtų, kaip ji nurodė, maniusi, kad tai jų kuprinė, nebūtų buvę poreikio daiktų prikrautą kuprinę paimti būtent nedirbančioje kasoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad O. K. aiškiai suprato, kad ima ne savo kuprinę, kad kuprinė buvo prikrauta neapmokėtų prekių, todėl tikslingai buvo imama nedirbančioje kasoje. Be to, 2021-11-10 teisiamojo posėdžio metu O. K. parodė „čiupau kuprinę iš vežimėlio“, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina tai, kad O. K. aiškiai suvokė, kad kuprinė nėra jų su T. A. nuosavybė, kad ji pasisavina svetimą – parduotuvės – turtą. Išdėstytos aplinkybės paneigia nuteistosios O. K. versiją apie jos tariamą nežinojimą, kad T. A. nesumokėjo už prekes, kad ir kuprinė yra ne jų nuosavybė, o paimta iš parduotuvės. Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad akivaizdu, jog kaltinamosios O. K. parodymai dėl įvykio yra prieštaringi, juos paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad T. A. ir O. K. veikė bendrai suderintais svetimo turto užvaldymo veiksmais, kuriuos vienijo bendras sumanymas pagrobti svetimą turtą.

16. Teisėjų kolegija atmeta ir O. K. apeliacinio skundo argumentus apie tariamą jos nežinojimą apie T. A. turimą ginklą ir apeliacinio skundo reikalavimą šią aplinkybę (ginklo panaudojimą apiplėšimo metu) vertinti kaip vieno iš bendrininkų (T. A.) susitarimo ribų peržengimą – vykdytojo ekscesą.

17. Pirmiausia pastebėtina tai, kad 2022-01-31 teisiamojo posėdžio metu apklausiama O. K. parodė: „Žinojau, kad T. A. turi ginklą.“ Nors sutiktina su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. A. ir O. K. susitarimas įvykdyti nusikalstamą veiką nebuvo konkretus, t. y. jie nesitarė, kokį svetimą turtą ir kokiu būdu užvaldys, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nors O. K. aplinkybė, kad T. A. atsinešė į parduotuvę ginklą ir jį išsitraukęs grasino parduotuvės apsaugos darbuotojai, ir buvo netikėta, tačiau O. K. vėliau atlikti aktyvūs, pritariantys T. A. veiksmams ir juo pratęsiantys veiksmai nesudaro pagrindo T. A. veiksmus jam išsitraukiant ginklą ir juo grasinant parduotuvės apsaugos darbuotojai vertinti kaip vykdytojo ekscesą. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių, kurių O. K. neginčija, matyti, kad O. K. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, o T. A. nešaunamuoju ginklu pagrasinus apsaugos darbuotojai, O. K. su kuprine bandė bėgti iš parduotuvės, tačiau buvo sulaikyta apsaugos darbuotojos. T. A. pribėgus ir bandant paimti kuprinę, O. K. pavartojo fizinį smurtą prieš Ž. S., taip bandydama padėti T. A. su kuprine pabėgti iš parduotuvės. O. K. ir T. A. atliko bendrai suderintus svetimo turto užvaldymo veiksmus, bendrai pasikėsino pagrobti svetimą turtą, nes matė vienas kito veiksmus ir jiems pritarė siekdami bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą. O. K., nors iš anksto ir nežinojusi, kad T. A. į parduotuvę atsinešė ginklą, tačiau savo sąmoningais veiksmais pritarusi T. A. veiksmams – aktyviai besipriešinusi, prieš nukentėjusiąją pavartojusi fizinį smurtą, yra T. A. bendrininkė pasikėsinant apiplėšti panaudojus nešaunamąjį ginklą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo T. A. veiksmus vertinti kaip vykdytojo ekscesą. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog O. K. nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai, jos perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, todėl šis O. K. apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

18. Minėta, O. K. apeliaciniu skundu taip pat prašė sušvelninti jai paskirtą bausmę, šį savo reikalavimą ji siejo su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį. Tačiau, atmetus O. K. reikalavimą dėl veikos perkvalifikavimo į BK 180 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo jai skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

19. O. K. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jai gali būti skiriama švelnesnė, negu numato įstatymas, bausmė. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistajai skirti švelnesnę negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – nėra pagrindo. Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad ji prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę) ir paskirti jai BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – areštą.

21. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir būtų pagrindas O. K. skirti kitokią, negu numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį.

23. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

24. Nuteistoji padarė vieną sunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo nuteistosios valios nepriklausančių priežasčių. Nusikaltimą ji padarė būdama teista, be to, dėl O. K. galbūt padarytų nusikalstamų veikų yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų dėl nusikalstamos veikos, padarytos po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos (t. 12, b. l. 92–97). Nuteistoji daug kartų bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 83–90).

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji pirmą nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista, padarė ir administracinius nusižengimus pradėjo daryti būdama labai jauno amžiaus (administracine tvarka nuteistoji bausta dar nesulaukusi pilnametystės, pirmas teistumas – vos sulaukus pilnametystės), taigi nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, O. K. teistumų ir administracinių baustumų skaičius, taip pat ikiteisminio tyrimo pradėjimas po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad nuteistajai priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jos gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajai paskirta bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, yra per griežta, neatitinka jos pačios bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio, todėl konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu O. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nėra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga jos pačios asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teisėjų kolegijos nuomone, tik laisvės atėmimo bausme, atliekant dalį paskirtos bausmės realiai, nagrinėjamu atveju bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajai terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nustačius, kad nuteistoji turi atlikti dalį jai paskirtos bausmės, bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinka nuteistosios asmenybės bei jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą. Minėta, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

26. Nors O. K., kaip ir T. A., nesutikdama su jai paskirtos bausmės rūšimi, apeliuoja į tai, kad ji turi du mažamečius vaikus, tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistosios dėmesį į tai, kad ši aplinkybė jai buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistąją nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąją ir sulaikys ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. mažamečių vaikų auginimas neeliminuoja nuteistosios kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nesudaro pagrindo nuteistąją vertinti kaip mažiau pavojingą ar nelinkusią ateityje daryti nusikalstamų veikų, todėl negali būti vertinama kaip apsauginis nuteistosios nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-17 nuosprendžiu O. K. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu iš dalies atidėtas, yra proporcinga ir atitinka nuteistosios asmenybę, jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą, paskirta bausmė nėra per griežta ar neadekvati, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės O. K. skyrimo paliktina nepakeista, o jos apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų O. K. ir T. A. apeliacinius skundus atmesti.