Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per visą bausmės laiką. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2025 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau 3 kartus kumščiu sudavė sugyventinei A. D. į galvos sritį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei nukentėjusiajai A. D..

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad gyvena kartu su sugyventine A. D., kartu gyvena apie 20 metų, bendrų vaikų neturi. Yra dirbantis, tačiau kartais per laisvas dienas vartoja alkoholį, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2025 m. liepos 25 d. apie 19.00 val. kartu su sugyventine, būdami vieni namuose vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nuėjo miegoti. 2025 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, tačiau sėdint kartu prasidėjo žodinis konfliktas, kurio priežasties tikslios negali nurodyti, kadangi tuo metu buvo išgėręs ir kai kurių sakytų žodžių neatsimena. Kadangi ir A. yra audringo būdo, jis ne visada jai nusileidžia, tai konflikto metu neišlaikęs ir galėjo suduoti A. į galvos sritį, bet kiek kartų jis jai sudavė tikrai nepasakys. Bet gali būti įtarime nurodytas smūgių kiekis. Vėliau sugyventinė paskambino iškvietė policijos pareigūnus. Viso konflikto aplinkybių jis neprisimena, bet neneigia savo kaltės ir pilnai prisipažįsta, kad galėjo A. suduoti į galvos sritį, dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi, po įvykio jis A. atsiprašė, A. jam atleido. Nuo įvykio dienos jis alkoholio nevartoja, kadangi per alkoholio vartojimą ir įvyksta konfliktai tarp jų (1 t., b. l. 165–168; 2 t., b. l. 18–24).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. D. parodymais, kad J. S. yra jos sugyventinis. Su J. kartu gyvena 17 metų, veda bendrą ūkį. Santykiai su J. normalūs, tiek ji, tiek J. kol dirbo kažkaip tų pykčių mažai būdavo, nes mažai matėsi. Bet kai namuose būna, visko būna, kad pasipyksta dėl tvarkos namuose ir panašiai. Konfliktai dažniau būna jiems abiem vartojant alkoholį, įvyksta tarp jų ginčai, žodis po žodžio ir kyla konfliktai. Anksčiau yra buvę ikiteisminių tyrimų dėl J. smurto prieš ją. Pastaruosius 5 metus su J. gana gerai sutarė, nebuvo didelių konfliktų. 2025 m. liepos 25 d. buvo laisvos dienos, namuose su J. buvo dviese, vakare tiksliai laiko nepasakys, su J. nusprendė išgerti degtinės, abu išgėrė daugiau nei butelį degtinės 40 promilių stiprumo. 2025 m. liepos 26 d. atsikėlė su J. apie 6 valandą ir nusprendė pataisyti sveikatą, ir išgėrė degtinės. Kiek tiksliai degtinės išgėrė nepasakys. Dėl ko įvyko konfliktas nepasakys. Prasidėjo tarp jų konfliktas, atsimena, kad kai vyko konfliktas, ji bėgo į vonią pasislėpti nuo J. Būnant vonios kambaryje jai J. iš rankos kumščio trenkė 3-4 kartus į galvos sritį, pataikė į veidą, kadangi po dešine akimi buvo patinę, vėliau pamėlynavo. Dar ir dabar yra mėlynė po akimi. Dėl suduotų J. smūgių juto fizinį skausmą. Kadangi jai J. trenkė, ji pasiėmė telefoną ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, J. iš namų išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, tiksliai pasakyti kiek kartų jai J. trenkė negalėjo, bet tikrai buvo ne daugiau 3-4 kartai. Taip pat policijos pareigūnams pasakė, kad ją J. dažnai muša, bet taip nėra, tiesiog taip pasakė iš piktumo, nes buvo supykusi ant J. Įvykio metu ją apžiūrėjo iškviesti medikai, bet į gydymo įstaigą ji važiuoti atsisakė. Po įvykio gavo užduotį važiuoti pas med. ekspertus, bet pas juos nevyko ir nevyks, po įvykio pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips. Po įvykio J. jos atsiprašė, ji jam atleido, dėl įvykio pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 30–36).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė (1 t., b. l 14–25).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad įvykio vietoje pasitiko pranešėja A. D., buvo akivaizdžiai neblaivi, kai nustatytas 3,06 promilių neblaivumas. A. D. paaiškino, kad kilusio žodinio konflikto metu, kambaryje bei tualeto patalpoje, sugyventinis J. S. tyčia ne mažiau nei 10 kartų savo abejomis rankomis trenkė jai į galvos sritį, ko pasėkoje jautė fizinį skausmą ir patyrė nežymius sužalojimus veido srityje, po dešine akimi atsirado patinimas. Tikslinant aplinkybes prie namo adresu (duomenys neskelbtini), ant esančio suoliuko pastebėtas asmuo atitinkantis A. D. nurodytus sugyventinio požymius, nustatyta, kad tai J. S., kuriam nustatytas 2.12 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 75–78).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Pranešėja A. D. nurodo, kad ką tik sugyventinis sumušė ir pabėgo, mušė rankomis, daužė visur (1 t., b. l. 65–68).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250726-102530UTC+0300“ moteris nurodo „daužė dabar kaip obuolį daužė“, „daug trenkė, nežinau, į galvą labai daug“. Į klausimą: Iš abiejų rankų, iš vienos rankos? Moteris atsakė: „iš visų, į tualetą užsidariau“, „į galvą man daugiausiai trenkė“ (1 t., b. l. 69–72).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 26 d. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes namuose pranešėją sumušė sugyventinis, mušė rankomis, tinsta veidas. Atvykus pasitiko pranešėja A. D., moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, kaip nustatyta 3,06 promilių neblaivumas. A. D. nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu, kambaryje bei tualeto patalpoje, sugyventinis J. S. tyčia ne mažiau nei 10 kartų savo abiem rankomis trenkė A. D. į galvos sritį, ko pasėkoje jautė fizinį skausmą ir patyrė nežymius sužalojimus veido srityje, po dešine akimi atsirado patinimas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo A. D., A. D. į gydymo įstaigą vykti atsisakė (1 t., b. l. 79–80).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės kilo namuose, tačiau tikslios priežasties įvardinti negalėjo, kadangi abu buvo neblaivūs. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis. Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina tarnybiniai pranešimai, BPS garso įrašas, apžiūros protokolai. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog J. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. D., jai sukėlė fizinį smurtą ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokiu būdu konstatuotina, kad J. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 41–45).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo sukinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. J. S. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas. VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis J. S. dirbantis UAB (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam J. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, kaltę prisipažįsta, civilinio ieškinio nėra pareikšta, teismas randa galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėti.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. 2025 m. liepos 26 d. 10.50 val. buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 127–137). 2025 m. liepos 27 d. 12.28 val. buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo (1 t., b. l. 138–140), todėl laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 25–32), paliktinas iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam J. S. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 26 d. 10.50 val. iki 2025 m. liepos 27 d. 12.28 val., t. y. 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, , 6 dalies 8 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir vietoj intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamąjį įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

J. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.