Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

ji, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, laikė su savimi 1,511 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2024 m. kovo 10 d. apie 14.00 val. Pamėnkalnio g., Vilniuje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 34B, policijos pareigūnai tikrindami automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos kuprinėje rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta narkotine medžiaga.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 12.00 val. ji važiavo su pažįstamais D., kitų jo duomenų nežino, ir V. M. Jie vežė ją namo automobiliu „Audi“, valst. Nr. neįsidėmėjo. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės iš keleivio pusės. Prie savęs turėjo jai priklausančią juodą kuprinę. Minėtas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų Vilniuje, Pamėnkalnio g., ties pastatu Nr. 34B. Policijos pareigūnai paklausė, ar jai priklausančioje kuprinėje yra draudžiamų daiktų, ji atsakė, kad galimai yra. Tikrindami kuprinę pareigūnai mažesniame, užsegamame skyriuje rado plastikinį, permatomą maišelį, kurio viduje buvo žalios spalvos, augalinės kilmės narkotinė medžiaga – „žolė“. Pareigūnai paklausė jos, kas yra plastikiniame maišelyje, ji atsakė, kad tai yra „žolė“. Ši „žolė“ priklausė jai, ją buvo įsigijusi Stoties rajone prieš savaitę iš nepažįstamo asmens. Buvo mieste, susipažino su dviem vaikinais, kurių duomenų neatsimena. Ji buvo neblaivi. Jie nusprendė įsigyti „žolės“, pasiteiravo, ar ji irgi nori. Ji atsakė, kad nori. Jie buvo su mašina, privažiavo prie stoties. Ji nelipo iš mašinos ir buvo be akinių, todėl nepastebėjo, iš ko jie nupirko narkotinę medžiagą. Tą dieną kartu su tais vaikinais vartojo „žolę“. Susuko vieną suktinuką iš popieriaus, sumaišė tabaką ir „žolę“. Kas liko, įsidėjo į kuprinę. Paprastai nevartoja žolės, prieš tai buvo kelis kartus rūkiusi. Tačiau tuomet buvo neblaivi ir turėjo įtemptą gyvenimo laikotarpį, todėl nusprendė įsigyti „žolės“. 2024 m. kovo 10 d. apie 11.00 val. pas V. namuose rūkė popierinį suktinuką, kuriame buvo sumaišyta „žolė“ su tabaku. Kitų narkotinių medžiagų nevartoja. Dėl įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio gabalo, rasto ir paimto 2024 m. kovo 10 d. automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu, adresu Pamėnkalnio g., ties pastatu pažymėtu Nr. 34B, Vilniuje, yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,511 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,0 proc.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 25 punktą nagrinėjamu atveju 1,511 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribos.

Be V. S. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo E. R. parodymais, 2024 m. kovo 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, 2024 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto 2024 m. kovo 10 d. tarnybiniu pranešimu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. spalio 22 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. S. neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, laikė su savimi 1,511 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2024 m. kovo 10 d. apie 14.00 val. Pamėnkalnio g., Vilniuje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 34B, policijos pareigūnai tikrindami automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos kuprinėje rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta narkotine medžiaga. Atsižvelgiant į tai, jos tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajai V. S. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad ji 2024 m. kovo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2024 m. kovo 10 d., Vilniaus stoties rajone, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 1,511 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamosios parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip ji įgijo narkotinę medžiagą, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalino šią aplinkybę.

Paskelbus V. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę V. S., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją V. S. – neteista, per paskutinius 5 metus keturis kartus bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 8 d., paskirtos baudos sumokėtos, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamosios žodžių – psichiatro ar narkologo įskaitose dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms neįrašyta. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1,353 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį (2024 m. spalio 22 d. narkotinių medžiagų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5-A3-1911/2024), vokas su tyrimų objektais ir objektų pakuotėmis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1,353 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, voką su tyrimų objektais ir objektų pakuotėmis, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti V. S., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti V. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu, ji per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.