Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo įgaliotai atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

pareiškėjo (duomenys neskelbtini), surašiusio pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotiems atstovams – advokatui Rokui Rudzinskui ir advokato padėjėjui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo byla R. K. iškelta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. R. K. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir administracijos vadovas. Pareiškėjas yra Olandijos įmonė (duomenys neskelbtini), turinti 5099 Eur kreditorinį reikalavimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2277-713/2015. Minėtas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus, informavo pareiškėjo atstovą, jog įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. įregistruoti VSDF ir VMI inkaso nurodymai, kurių suma 2016 m. rugpjūčio mėnesį viršijo 20 000 Eur. Registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto įmonė neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatyta pareiga administracijos vadovui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą pareiškėjo atstovai buvo informuoti telefonu 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. spalio 19 d. antstolis parengė pažymą apie vykdymo eigą, todėl nuo tos dienos pareiškėja sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo veiklą vykdanti ir dirbo pelningai iki pareiškėjo (duomenys neskelbtini). iškeltų trijų bylų dėl konkurencinės kovos. Vieną bylą pralaimėjo, dėl kurios išlaidų jį kaltina. Kitą bylą laimėjo, trečia byla sustabdyta, kurioje taip pat patyrė nuostolius, kuriuos bandys prisiteisti iš pareiškėjo. Įmonės veikla buvo sustabdyta pareiškėjui pritaikius laikinąsias priemones įmonės sąskaitai ir uždraudus į rinką pateikti gaminamus produktus. Įmonės kreditoriniai įsipareigojimai yra apie 500 Eur valstybinėms institucijoms ir pareiškėjui apie 5000 Eur. Daugiau kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jo įmonės santykiai su (duomenys neskelbtini) konkurenciniai, jie buvo klientai to paties Lietuvos gamintojo, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėją sieja teisminiai ginčai, prasidėję nuo 2014 metų. Įmonė planuoja pilnai vykdyti veiklą, panaikinus laikinąsias priemones. Šiuo metu įmonė negali realizuoti, reklamuoti ir pateikti į rinką sodo namelių konkretiems dizainams (b. l. 91).

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas Rokas Rudzinskas ir advokato padėjėjas A. A. paaiškino, kad Olandijos įmonė (duomenys neskelbtini) turi Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo mėnesį išduotą vykdomąjį raštą dėl priteistos 5099 Eur skolos. Skola susidarė dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos už autorinių teisių pažeidimus. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį. 2016-07-19 antstolis areštavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, tačiau nustatė, kad jose turto nėra. 2016-10-19 antstolis M. Petrovskis išdavė patvarkymą apie vykdymo eigą, kuriame nustatė, kad kilnojamojo ir nekilnojamojo turto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi, sąskaitos areštuotos, yra vykdomi kiti įsipareigojimai. Pareiškėjas paprašė papildomai pateikti informaciją apie kitus vykdomus išieškojimus, antstolis pateikė 2016-10-10 išrašą iš antstolių informacinės sistemos, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų 2016-09-22 turi 34 092 Eur, iš kurių 5 700 antstolio M. Petrovskio vykdomas išieškojimas ir pažymoje nurodoma, kad vykdomi kiti smulkūs išieškojimai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ virš 25 000 eurų yra skolinga valstybei. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolos atsirado valstybei nuo 2016 m. pradžios ar balandžio mėnesio, nebuvo dengiamos ir tik didėjo. Kadangi turto nėra, o bankroto byla nekeliama, todėl už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą įmonės direktoriui skirtina administracinė bauda. Atgauti pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus sudėtinga, nes įmonė gavo pajamų beveik milijoną eurų, tačiau nėra pelno, tik nuostoliai. Skola yra reali, nėra išmokama, mano, kad galimybių realiai ją išmokėti nėra ir nebus, todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėtų būti keliama bankroto byla. Kadangi tas nėra daroma, tai įstatymo yra numatyta atsakomybė už tai vadovui (b. l. 90-91, 107-108).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. R. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Teismas pažymi, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje R. K. atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (pažeidus kreditoriaus (duomenys neskelbtini) interesus) iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo.

Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Akivaizdu, kad pagal senesnę minėtos teisės normos redakciją įmonės vadovui ar savininkui (savininkams) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasdavo iškarto po to, kai įmonė nebegalėdavo atsiskaityti su nors vienu kreditoriumi ir šis nesikreipdavo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balansu (ataskaitinis laikotarpis nuo 2015-01-01 – 2015-12-31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė sudarė 139 140 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 108 571 Eur (b. l. 95-97). Taigi lyginant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei įsipareigojimų sumas, įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės turtinę padėtį. Tačiau vien ši aplinkybė pagal Įmonių bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga ir antroji bei trečioji sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ butų iškelta bankroto byla ar dėl šios bylos iškėlimo būtų kreipęsi kiti įmonės kreditoriai.

Analizuojant trečiosios sąlygos buvimą, pažymėtina, kad iš viešų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ du kartus (2016 m. liepos 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos, tai leidžia pagrįstai manyti, jog R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ėmėsi priemonių įmonės mokumui išlaikyti ir byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius R. K. paaiškinimus bei rodančių, jog R. K. iš viso nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui išlaikyti. Todėl neįrodžius vienos iš būtinų šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto atsiradimo sąlygų, t. y. to, kad R. K. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių Įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), nėra pagrindo konstatuoti, jog R. K. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2016 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-313-719/2016).

Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie sprendžiami teisme, (duomenys neskelbtini) prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla (medinių namelių gamyba), abi įmonės veikia tame pačiame rinkos segmente, todėl pareiškėja galimai suinteresuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. K. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.