Kauno apygardos teismo nutartis

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. M. 544,66 Eur negrąžintą kreditą; 141,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.); 23,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.); 183,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 14,17 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.); 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-03-24 – 158,96 Eur; 2021-04-24 – 122,31 Eur; 2021–05-24 – 83,67 Eur; 2021-06-24 – 42,94 Eur); 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 110,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-d3p7gc98 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. birželio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d3p7gc98, kurią atsakovui buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 486,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 108,00 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. birželio 24 d. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, nemokėjo kredito įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl 2020 m. kovo 28 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 6 d. išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pridėjo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. kovo 12 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-03-12/0 patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. kovo 28 d.

5. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, mokumo vertinimo ataskaitą, raginimus, pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), konstatavo, kad pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas darė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs dalį ar visą vartojimo kreditą ir su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 544,66 Eur negrąžinto kredito suma.

6. Teismas spręsdamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktu ir vertino, kad ieškovės prašomos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.), ieškinio reikalavimas dėl 141,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai). Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteisiamas 23,10 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.).

7. Teismas pasisakydamas dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos sprendė, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėjo, jog Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 65,00 procento metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 486,24 Eur. Ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. birželio 24 d.) sudaro 219,57 Eur (486,24 Eur – 266,67 Eur). Atsakovas nepateikė atsiliepimo, todėl teismas vertino, jog atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai priteisti 284,19 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (paskaičiuota po 65,00 proc. nuo 544,66 Eur sumos) ir 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 544,66 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.), yra nepagrįsti, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 544,66 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nurodytą 219,57 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.). Pažymėjo, jog vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 219,57 Eur sumos. Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

9. Teismas darė išvadą, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.), galėjo tikėtis gauti 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-04-24 – 456,86 Eur; 2020-05-24 – 436,34 Eur; 2020-06-24 – 414,71 Eur; 2020-07-24 – 391,91 Eur; 2020-08-24 – 367,88 Eur; 2020-09-24 – 342,54 Eur; 2020-10-24 – 315,83 Eur; 2020-11-24 – 287,68 Eur; 2020-12-24 – 258,00 Eur; 2021-01-24 – 226,71 Eur; 2021-02-24 – 193,73 Eur; 2021-03-24 – 158,96 Eur; 2021-04-24 – 122,31 Eur; 2021–05-24 – 83,67 Eur; 2021-06-24 – 42,94 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2021 m. birželio 24 d.) negali viršyti 219,57 Eur sumos. Taip pat teismas pažymėjo, jog, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.), t. y. 14,17 Eur (3,68 Eur (12,28 Eur / 30 d. x 9 d.) + 10,49 Eur), ir procentinę išraišką, t. y. 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

10. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pažymėjo, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (sutarties specialiose sąlygose), sudaro 65,00 proc. Teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.).

11. Teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 65,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

12. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl teismas sprendė, kad iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, laikant, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 68,96 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, jog apeliantė kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl tariamai juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

13.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

13.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 486,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

13.7. Teismas apeliantės reikalavimą dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (544,66 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis tariamai negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 8, 11 straipsniuose, ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą.

13.8. Teismas nepagrįstai Sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas negali spręsti, kad jeigu iki 2021 m. birželio 24 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2021 m. birželio 24 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė jau tariamai negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

13.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimų, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.