- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- T-1308-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01183-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. priimtu nutarimu Nr. 95-90 nutarta taikyti nuteistajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 2 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant OASys metodika bausmės atlikimo pradžioje nuo 44 balų sumažėjo iki 22. Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
V. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir galutinė bausmė paskirta 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 2 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.).
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net devynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, net keturis kartus jam buvo taikytos itin griežtos drausminės nuobaudos – uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pataisos namuose nuteistasis dirba, tačiau darbinė motyvacija nėra stipri yra fiksuoti keturi nustatytos vidaus tvarkos pažeidimai, susiję su darbo drausme ir nors suvokia darbinio užimtumo naudą, tačiau pavestas užduotis atlieka ne itin atsakingai, nesistengia rodyti kuo geresnių darbo rezultatų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi vienuolikos klasių išsilavinimą, pataisos namuose jis įgijo staliaus-baldžiaus specialybę, šiuo metu mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymosi centre odinių dirbinių taisytoju, tačiau jo motyvacija saviugdai ir savišvietai yra tik vidutinė. Taigi, vien formalus mokymasis, nesiekiant įgytų žinių pritaikyti praktiškai, neleidžia daryti išvados apie nuteistojo sėkmingą integraciją į darbo rinką bei legalių pajamų gavimą jam būnant laisvėje ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.
Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo V. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, kaltina konkrečias aplinkybes – t. y. teigia, kad vaikas susižalojo jam užkliuvus už stalo, įvyko buitinė trauma, neigia nusikaltimo įvykdymo metu praradęs savitvardą ir pasielgęs spontaniškai (nors teismo metu asmens nusikaltimas buvo perkvalifikuotas iš netyčinio į netiesioginę tyčią bei byloje nurodoma, kad vienuose iš savo duotų parodymų asmuo pripažįsta, jog labai susinervino dėl to, kad dukra atpylė bei nenurimo, todėl purtė ją kokius šešis kartus visą jos kūną trenkdamas į lovą), vengia kalbėti apie problemas bei teigia, kad šiuo metu nesusiduria su kokiomis problemomis, susidūręs su problemomis, vengia jas spręsti, nes ne visuomet geba suvokti poreikį imtis veiksmų, pačiam spręsti iškilusius sunkumus, yra linkęs sutelkti dėmesį tik į teigiamas pasekmes, neįvertindama galimų neigiamų, atsisako analizuoti savo nusikalstamą elgesį, neigdamas savo veiksmus bei atsakomybę ir tai rodo, jog nuteistasis nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie pasekmes, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, o tai taip pat sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat išliekantys aktualūs Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai – emocinė gerovė: neadekvatus savęs vertinimas; mąstymas ir elgesys: nemano turįs kokių nors problemų, neįvertina savo elgesio pasekmių, spręsdamas problemas pasirenka netinkamas sprendimo strategijas arba vengia jas spręsti, pernelyg pasitiki tiesioginiu patyrimu, stokoja empatijos jausmo; lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelį ieškinį, maža tikimybė, kad artimiausiu laiku galės jį padengti); nuostatos: dviprasmiškas požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, nelinkęs prisiimti atsakomybės už įvykdytus prasižengimus) taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 95-90 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 95-90 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.