Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad savo vaiko nužudyti nenorėjo, jį mylėjo, šiuo metu visų įvykio aplinkybių prisiminti negali. Galėjo būti, kad vaiko galvą sutrenkė sukdamasis, tiksliai neprisimena. Rašomasis stalas kambaryje buvo šone, ant jo buvo mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“. Kai dukrą pamaitino, ji šiek tiek maisto atpylė. Tuo metu ant stalo suvibravo telefonas, ir galbūt, sukdamasis pažiūrėti į telefoną, kaltinamasis sutrenkė dukters galvelę į vaikišką lovą, galbūt į lovelės užapvalintą kampą. Lova taip pat buvo čia pat. Kur trinktelėjo, tiksliai pasakyti negali. Sukdamasis vaiko galvelės neprilaikė. Kad vaiko galvą į ką nors trinktelėjo, kaltinamasis nepastebėjo. Tuo metu supykęs nebuvo. Gerai neprisimena, nes patį ištiko stresas dėl to, kad neteko vaiko. Daug variantų apie vaiko sužalojimo aplinkybes pasakojo todėl, kad buvo išsigandęs ir šoko būsenos, todėl susipainiojo. Vaiko nepurtė, tą protokole neteisingai nurodė tyrėja. Gydytojai ir žmonai apie tai, kad vaikas nukrito nuo lovos, sakė todėl, kad buvo išsigandęs. Kai vaiką padėjo ant lovos, vaikas pradėjo balti, dusti. Bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paskambino žmonai. Žmona pasakė, kad jį užmuš. Kaltinamasis parodė, kad su žmona kildavo barniai dėl pinigų trūkumo, planavo išsiskirti, kad įgytų teisę į didesnes pašalpas. Lemtingą dieną žmona ėjo pas advokatą skyrybų klausimu. Dėl formalių skyrybų abu su žmona buvo sutarę iš anksto. Išvakarėse ar iš ryto susipykę nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu surašyti parodymai yra nesąmonė. Kai davė parodymus 2011-12-16, mintyse turėjo žurnalinį stalą, telefonas buvo ant jo. Kaltinamasis parodė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jis prirašė nesąmonių. Psichologinis spaudimas buvo daromas ir 2011-07-12, kai rašė paaiškinimą, o rašant paaiškinimą 2011-07-08 jokio spaudimo nebuvo. Ką sakė teismo pasėdyje sprendžiant suėmimo klausimą, neprisimena. Tą dieną, kai sužalojo vaiką, su kompiuteriu nedirbo, tik peržiūrėjo paštą. Kai suvibravo telefonas, telefonu neatsiliepė, todėl nežino, ar kas nors skambino. Kai sukosi su vaiku, vaiko galvelė atsitrenkė į vaiko lovelę, ir jis į telefoną nebežiūrėjo, žiūrėjo, kas atsitiko vaikui. Kaltinamasis naudodavosi telefonu „Nokia“, o žmona – „LG“. Kortelė, kuri buvo telefone „Sony Ericsson“, buvo papildoma. To telefono numerio reikėjo žmonai, bet ne kaltinamajam, ir tas telefonas buvo laikomas kambaryje. 2011-12-16 sakė, kad vaiko galvelė atsitrenkė į stalą todėl, kad buvo susijaudinęs. Visų detalių tiksliai atsiminti negali, geriau atsiminė 2011-12-16, todėl kaltinamasis nutarė pasilikti prie 2011-12-16 parodymų, kad vaiko galva trenkėsi į kompiuterinį stalą, ir tai įvyko sukantis paimti telefono. Vaiko nepurtė. 2011-07-14 teismo posėdyje duotų parodymų kaltinamasis atsisakė, parodė, kad tuo metu kalbėjo būdamas išsigandęs. Ant kurios rankos buvo vaiko galvelė, į kurią pusę sukosi, kaltinamasis neprisiminė. Parodymų patikrinimo vietoje metu lyg ir teisingai nurodė, į kurią pusę sukosi. Kad vaiko galvelė vaiką laikant buvo pakelta, kaltinamojo parodymais, jis spėliojo. Kaip vaiko galvelė pasiekė stalą, kaltinamasis paaiškinti negalėjo.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad su kaltinamuoju V. J. jau išsiskyrė, su juo nebendrauja. Nukentėjusioji parodė, kad su kaltinamuoju susipažino 2008 m., nuo jo susilaukė sūnaus, vėliau susituokė, kartu gyveno apie dvejus metus. Santykiai su kaltinamuoju geri nebuvo, dažnai pykdavosi, nes kaltinamasis mėgo sėdėti prie kompiuterio, darbo vengė. Kompiuterinis stalas buvo šalia televizoriaus. Santuokoje gimė ne visiškai išnešiota, bet sveika duktė. Tebesant ligoninėje su dukra, kaltinamasis abi lankydavo dažnai, bet su dukra sugrįžus į namus, netrukus abu susipyko. Kaltinamasis išvažiavo pas savo draugą. Kai nukentėjusioji kaltinamajam pranešė, kad vaikas susirgo, kad reikia vaistų, jis į tai nieko neatsakė, grįžo į namus po keleto dienų lyg niekur nieko. Kai kaltinamajam pasakė, kad eis pas advokatą dėl skyrybų, kaltinamasis su tuo sutiko. Dukters sužalojimo metu nukentėjusioji namuose nebuvo, nes iš pat ryto buvo išvykusi pas savivaldybės jai skirtą advokatą. Kaltinamasis apie tai žinojo. Namie su abiem vaikais buvo tik kaltinamasis. Pirmasis vaikas jau buvo dvejų su trupučiu metų amžiaus. Išeinant iš namų, kaltinamasis su dukra tebegulėjo lovoje, duktė tebemiegojo. Išvakarėse susipykę nebuvo. Apie 8 val. paskambino kaltinamasis ir pranešė, kad dukrai bloga, kad iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Nukentėjusioji nuvyko į Vaikų ligoninės priimamąjį. Gydytojos prognozės vilčių, kad vaikas išgyvens, neteikė. Neilgam į ligoninę buvo atvykęs ir kaltinamasis. Po savaitės duktė mirė. Nukentėjusiosios nuomone, kaltinamasis jai skirtą pyktį išliejo ant dukters. Kaltinamasis nukentėjusiajai apie tai, ką jis padarė su vaiku, nepasakojo. Jis pasakė, kad vaikas pats nukrito nuo lovos, tačiau duktė buvo tik dviejų mėnesių amžiaus, apvilkta rūbeliais, pati vartytis dar negalėjo. Be to, lova nebuvo aukšta, krisdamas vaikas apsiversti ir patirti tokių sunkių sužalojimų negalėjo. Kai į namus buvo atvykę tyrėjai ir klausinėjo, kur buvo pulteliai, nukentėjusioji suprato, kad kaltinamasis vaikui galėjo suduoti pulteliu. Aiškindamas, kur buvo nuo dukters pasitraukęs jos susižalojimo metu, kaltinamasis pasakojo, kad buvo nuėjęs šildyti vaikui maisto, vėliau, kad buvo nuėjęs į tualetą. Kaltinamasis turėjo polinkį meluoti. Iš gydytojos nukentėjusioji sužinojo, kad vaikas buvo sužalotas po to, kai buvo pamaitintas. Gydytoja nukentėjusiajai sakė, kad prieš vaiką buvo panaudota didelė jėga, kad tokios pasekmės galėjo atsirasti tik autoįvykio metu. Vėliau kaltinamasis pasakojo, kad vaiką maitino, vaikas maistą atpylė, vaiką apėmė traukuliai, po to vis pateikdavo kitokias versijas. Po dukters sužalojimo kaltinamasis elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Kaltinamojo elgesys su vaikais kai kada būdavo šiurkštus. Kai jam trukdydavo žaisti kompiuteriu, jis užšaukdavo. Kaltinamasis vaikus mylėjo. Yra buvęs sudavęs nukentėjusiajai, bet vaikų nemušdavo. Anksčiau, kai būdavo paliekamas su vaikais, problemų nekildavo. Kad pamaitinus vaiką jį reikia paimti į rankas, tai kaltinamasis žinojo. Kai mergaitė maistą atpildavo ant kaltinamojo, jis skubiai eidavo persirengti. Namuose buvo telefonas „Sony Ericsson“, kuris tai veikdavo, tai neveikdavo, todėl juo niekas nesinaudodavo.

Liudytojas I. P. parodė, kad su kaltinamuoju draugauja nuo vaikystės laikų. Vaiko sužalojimo dieną kaltinamasis telefonu liudytojui skambino ir sakė, kad vaikas iškrito iš lovelės, vėliau kalbėjo, kad buvo konfliktas su žmona, kad su ja susistumdė, kad žmona jį pastūmė ir jis parvirto su vaiku. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai, liudytojo nuomone, buvo konfliktiški ir dėl vaikų, ir dėl pinigų. Kaltinamasis kalbėdavo, kad žmona nesirūpina namais, o nukentėjusioji kalbėdavo, kad kaltinamasis neieško darbo. Kaltinamasis jokios specialybės neturėjo, teisindavosi, kad darbo surasti sunku. Kaltinamasis mylėjo abu vaikus.

Liudytoja S. J. parodė, kad jos sūnus kaltinamasis V. J. vaikus mylėjo, juos prižiūrėjo, pats maudydavo, gamindavo maistą, džiaugėsi, kad gimė mergaitė, pats parinko jai vardą, pats maitindavo. Nukentėjusioji norėjo skyrybų, o jų priežastimi buvo pinigų trūkumas. Tą dieną, kai įvyko nelaimė, kaltinamasis paskambino iš ryto, pasakė, kad dukrai A. pasidarė bloga, kad išvėmė, sakė, kad žmona A. išėjusi, kad paliko jį su dviem vaikais. Kad vaikui buvo sužalota galva, liudytoja sužinojo iš televizijos laidos. Pats kaltinamasis aiškino, kad duktė netyčia nukrito. Iš kur nukrito, nesakė. Kompiuteriu naudodavosi kaltinamojo žmona A. ir jos draugai. Sąskaitas už internetą apmokėdavo vyresnysis liudytojos sūnus. Šiuo metu anūką prižiūri nukentėjusiosios motina, o nukentėjusioji niekuo nesirūpina. Liudytoja parodė, kad kaltinamajam esant dar 13–14 metų amžiaus, už pinigų išnešimą iš namų jį buvo paguldžiusi į psichiatrijos ligoninę.

Liudytojas G. J. parodė, kad kaip Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojas vyko į kaltinamojo namus teikti pagalbos vaikui. Namie buvo tik kaltinamasis. Vaiko sąmonė, kvėpavimas buvo sutrikę. Tuo metu kaltinamasis telefonu kalbėjosi ir su savo žmona. Apie jokias traumas kaltinamasis nekalbėjo. Antras vaikas tuo metu nemiegojo. Kaltinamojo versija, kad po maitinimo vaikas atpylė ir užspringo, buvo neįtikėtina, nes springimas su ta patologija, kuri buvo pastebėta įvykio vietoje, nebuvo susijusi. Nuvykus į namus, vaikas gulėjo lovoje, prie lovos krašto, kažkur šalia jo buvo pultelis. Lova buvo gražiai padengta.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2011-07-08 8.20 val. į Vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių buvo atvežta 2 mėnesių mergaitė, kurios kvėpavimas ir sąmonė buvo sutrikę, pasireiškė traukuliai. Traukuliai atsirado dėl kvėpavimo ir sąmonės sutrikimo bei maisto – pieno – patekimo į kvėpavimo takus. Mergaitei buvo taikytas išplėstinis gaivinimas, buvo įtartas kraujavimas į smegenis. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija, rastas gan didelis kaukolės skliauto lūžimas ir kraujavimas į smegenis. Po operacijos mergaitė sąmonės neatgavo ir po 7 dienų dėl patirto sunkaus galvos smegenų sužalojimo mirė. Mergaitės tėvas pirmą parą į reanimaciją neatvyko, atėjo kitą rytą. Paaiškino, kad vaikas nukrito nuo lovos. Mergaitės tėvas pokalbio metu buvo neįprastai ramus, jo reakcija nebuvo adekvati įvykusiai nelaimei. Daugiau liudytoja mergaitės tėvo nematė. Liudytoja parodė, kad vaiko patirtas galvos sužalojimas turėjo būti padarytas išvysčius didelę smūgio kinetinę energiją (Kūno kinetinės energijos didumas priklauso nuo kūno masės ir greičio. Greičiui padidėjus dvigubai, kinetinė energija padidėja keturgubai – „Vikipedijos“ informacija internetu). Tokie sužalojimai yra patiriami autoįvykių metu, kai yra pakankamai didelis greitis ir smūgio jėga arba naudojant kokią nors priemonę. Apčiuopiant buvo galima pajusti kaukolės deformaciją. Išorinių sužalojimų nebuvo. Jeigu vaikas po tokios traumos dar buvo ir kratytas, tai akių tinklainėse galėjo atsirasti pakraujavimo požymių.

Iš 2011-07-08 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK 2-asis PK pranešimą iš Vaikų ligoninės apie A. J. sužalojimą gavo 2011-07-08, apie 13 val. Pokalbyje su gydytoja išsiaiškinta, kad nustatytas sužalojimas mergaitei galėjo atsirasti ir dėl tyčinės, ir dėl netyčinės veikos (t. 1, b. l. 1). Pranešimas iš ligoninės policijoje užregistruotas 2011-07-08 11.07 val. (t. 1, b. l. 2–3).

Iš 2011-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, dalyvaujant nukentėjusiajai A. J., praėjus keturioms dienoms po įvykio. Įvykio vietos apžiūros metu rasti baldai, apie kuriuos parodymus davė kaltinamasis V. J. ir nukentėjusioji A. J.: žurnalinis staliukas, kompiuterinis stalas, televizoriaus spintelė su televizoriumi, dvigulė sofa–lova, medinė vaikiška lovelė. Prie televizoriaus rasti du distancinio valdymo pultai. Protokole rašoma, kad butas tvarkingas, jokių reikšmingų tyrimui objektų neaptikta, nors iš įvykio vietos buvo paimti: distancinio valdymo pultai, frotinis rankšluostis, vyriški šortai, marškiniai, kūdikio marškinėliai, iš šiukšlių dėžės – marlės gabalas (t. 1, b. l. 12–20).

Iš 2011-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad tą dieną buvo apžiūrėti 2012-07-12 iš įvykio vietos – buto (duomenys neskelbtini) paimti daiktai (t. 1, b. l. 21–24).

Iš A. J. asmens duomenų matyti, kad ji buvo gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus (t. 1, b. l. 25).

Iš A. J. medicininių dokumentų epikrizės (surašė skyriaus vedėja ir gydanti gydytoja L. S.) turinio matyti, kad A. J. į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo atvežta (duomenys neskelbtini) . Kas atsitiko su vaiku, motina paaiškinti negalėjo, atėjęs lankyti tėvas paaiškino, kad kūdikis nukrito nuo lovos. Suteikiant medicininę pagalbą, pradėjus ventiliuoti, išryškėjo totalus bronchospazmas, endotrachėjinis vamzdelis nepraeinamas – užsikimšo aspiruotu pienu, perintubuota – gausiai siurbti pieno likučiai iš trachėjos. „Mergaitės kūne kraujosruvų nepastebėta, čiuopiant buvo galima įtarti nedidelę kaukolės skliauto impresiją dešinėje momenkaulio srityje.“ 2011-07-08 10.20 val. okulisto konsultacijos metu pastebėtos kraujosruvos kairės akies tinklainėje. 2011-07-08 10 val. neurologo konsultacijos metu, atlikus galvos tomografiją (CT), diagnozuota hematoma kairėje momenkaulio dalyje, diagnozuotas dešiniojo momenkaulio impresinis lūžimas, smegenų edema. Kakle tomografijos metu pakitimų nenustatyta. Atlikta hemotomos pašalinimo operacija. Smegenų edema progresavo, smegenų žūtis įtarta 2011-07-12. Biologinė mirtis įvyko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29–30).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad pranešimas apie A. J. ūmų kvėpavimo nepakankamumą gautas (duomenys neskelbtini). Iškvietimo priežastis – dūsta. Tėvas pasakojo, kad vaikas dusti pradėjo po maitinimo (t. 1, b. l. 32–33).

2011-07-12 specialisto išvadoje Nr. G 1014/11 (03) konstatuota, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 11-5721 užfiksuota, jog A. J. buvo diagnozuota: galvos sumušimas, kaukolės skliauto kaulų lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, smegenų edema, koma, traukulinė būklė, aspiracija maistu, ūmus kvėpavimo nepakankamumas. Traumos aplinkybės neaiškios. Atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatytas „parietalinio kaulo ties viršugalviu 6,3 cm gylio ir 21,2 mm pločio impresija, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairėje, smegenų edema, suspaustas kairysis skilvelis“. 2011-07-08 16.45 val. Vaikų ligoninėje atlikta hematomos (kraujo sankaupos) po kietuoju smegenų dangalu kairėje pašalinimo operacija, išsiurbta 30–35 ml kraujo krešulių. Specialisto išvadoje konstatuota, jog A. J. nustatytas dešinio momenkaulio įspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu į galvos plaukuotąją dalį, dešinio momenkaulio projekcijoje ties viršugalviu, kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu. Įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžimas padarytas dėl tiesioginio smūginio kontaktinio poveikio ir kontrsmūgio pusėje, dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu bei galvos smegenų skilvelių sistemą, dėl to vystėsi koma, traukulinis sindromas. A. J. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Dėl traukulinio sindromo galėjo įvykti ir aspiracija maistu. Išorinių sužalojimų nekonstatuota. Įvertinus, kad A. J. (duomenys neskelbtini) amžiaus, galima tvirtai teigti, kad ji pati iš lovos iškristi negalėjo. Neįtikėtina, kad ribotas įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžimas galėjo būti padarytas kūdikiui iškritus iš rankų ir atsitrenkus į kietą plokštumą. Neįtikėtina, kad kūdikiui, kažkokiu būdu nukritus iš stovinčio suaugusio žmogaus sulenktų rankų aukščio ant viršugalvio ir atsitrenkus į kietą plokščią paviršių, kartu nebūtų pažeista stuburo kaklinė dalis bei kaukolės pamatas. Be to, taip nukritus, būtų susidaręs kitokio pobūdžio kaukolės skliauto kaulų lūžimas (t. 1, b. l. 36–38).

2011-07-19 specialisto išvadoje Nr. M 465/11 (03) konstatuota, kad sužalojimai A. J. galvoje padaryti didele jėga, nes dėl tos jėgos poveikio įvyko kaukolės skliauto kaulų įspaustinis lūžimas. Neįtikėtina, kad toks kaukolės skliauto kaulų lūžimas galėjo susidaryti dėl pasyvaus kritimo/svyrimo bei atsitrenkimo. Įvertinus rastus sužalojimus, galima teigti, kad traumavęs įrankis ar daiktas yra kietas, bukas, turintis ribotą paviršių bei briaunas, daiktas. Tikėtina, kad daiktas ar įrankis turi stačiakampio ar kvadrato formą. Pagal rastus vidinius sužalojimus identifikuoti žalojusio įrankio ar daikto tikslesnę formą bei matmenis ekspertas negalėjo, nes nepakako objektyvių duomenų. Įvertinus rastus pakitimus kaukolės skliauto kauluose tikėtina, kad žalojantis įrankis kontaktavo su A. J. galvos dešine puse kryptimi iš dešinės į kairę, šiek tiek iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn (t. 1, b. l. 40–43).

2011-11-02 specialisto išvados Nr. MK 104/11 (01) tiriamojoje dalyje, vertinant ankstesnių tyrimų duomenis, konstatuota, kad remiantis pateiktų kompiuterinių tomogramų (KT) duomenimis nustatyto lūžio patvirtinti negalima: „2011-07-08 atliktoje KT nustatytas įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis (6,3 mm gylio ir 21,2 mm skersmens) yra kaukolės skliauto pakitimai, sąlygoti sugijusios cefalohematomos. Lūžio negalima patvirtinti ir vėlesnėje galvos KT. Radiologinių ir autopsinių duomenų nesutapimus galima paaiškinti netinkamai pasirinktu KT tyrimo režimu (pjūvio intervalas 2 mm!), kauliniuose režimuose nėra atvaizduota lūžio sritis (t. 1, b. l. 50). Kadangi A. J. dešinio momens srityje (kaip ir kitose kūno vietose) nekonstatuota išorinių sužalojimų, o dešinio momenkaulio lūžyje nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie traumavusio paviršiaus formą ir dydį, medžiagos savybes, nustatyti, kokiu konkrečiu paviršiumi buvo traumuota, nėra galimybės“. Specialisto išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Traumuojančios jėgos kryptis į nukentėjusiosios galvą, buvo nukreipta iš dešinės į kairę, kai nukentėjusiosios galva nebuvo fiksuota. A. J. nekonstatuota sužalojimų, kurie galėtų atsirasti kritimo metu atsitrenkus į plokščią neribotą paviršių (grindis). „Neatmetama, kad A. J. momenkaulio lūžis ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairio pusrutulio galėjo susidaryti ir atsitrenkiant dešinio momens sritimi į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą.“ Įvertinus nukentėjusiosios amžių, sužalojimas negalėjo būti padarytas be kito savarankiško asmens įtakos (t. 1, b. l. 47–53).

2011-12-27 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 31/11 (03) konstatuojama, kad didelė tikimybė, jog A. J. galvos sužalojimai galėjo susidaryti trauminio kontakto metu kontaktuojant jos galvos dešinei pusei su fotonuotraukose pateikto kompiuterinio stalo dalimis. Neatmetama tikimybė, kad dėl A. J. kūno supurtymo galėjo greičiau vystytis trauminės pasekmės (t. 1, b. l. 86).

Nukentėjusioji A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur, išeidama iš namų, vieno kambario bute, ant miegamosios sofos buvo palikusi gulėti dukrą A. J., parodė vietą ant miegamosios sofos, nuo kur, kaip jai rodė kaltinamasis V. J., duktė nukrito ant grindų (t. 1, b. l. 99–103).

Iš A. J. gimimo liudijimo matyti, kad V. J. įrašytas A. J. tėvu (t. 1, b. l. 108).

Iš 2011-12-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompiuterinis stalas. Stalviršio galai, stalo kojos ir jų tvirtinimai yra metaliniai. Stalo aukštis – 70 cm. Stalviršio metalinių apkaustų plotis – 2 cm, apkausto ilgis – 40 cm (t. 1, b. l. 121–124).

Iš 2011-10-20 daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad tyrimui buvo paimtas kaltinamojo kompiuteris „Asus“ (t. 1, b. l. 141).

Iš 2011-12-08 specialisto išvados Nr. 11K-454(11), 2011-12-15 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad kompiuterio vartotojas jokių veiksmų tiriamajame kompiuteryje nuo 2011-07-08 7 val. iki 2011-07-08 neatliko, nes tirti pateikto kompiuterio standžiajame diske failų ar įrašų, kurie būtų sukurti, modifikuoti, naudoti ar ištrinti įdiegta programine įranga ir šių failų ar įrašų laiko atributai būtų nuo 2011-07-08 7 val. iki 2011-07-08 8.30 val., nėra (t. 1, b. l. 145–147, 148, 150–157).

Iš 2011-07-12 V. J. kratos protokolo turinio matyti, kad iš kaltinamojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2730C“ su SIM kortele (t. 2, b. l. 75).

2011-07-08 rašytame paaiškinime kaltinamasis nurodė, kad gulinčią lovoje dukrą A. maitino manų košės putra. Kai maitinamas vaikas pradėjo springti, jį pakėlė ant rankų, kad galėtų atsikosėti. Kai vaikas truputį maisto atpylė ant kaltinamojo peties (vaiko galva buvo priglausta prie peties) ir pradėjo sunkiai kvėpuoti, kaltinamasis vaiką paguldė ant miegamosios sofos ir iškvietė medicininę pagalbą. Kaltinamasis tvirtino, kad vaiko nemušė, ant lovos jokių daiktų nelaikė, duktė nuo lovos pati nusiridenti negalėjo (t. 2, b. l. 73). Šiame paaiškinime kaltinamasis apie jokį fizinį smurtą nerašė, dukters sunkaus kvėpavimo priežastimi nurodė springimą ir sunkų kvėpavimą maitinimo metu ir nutraukus maitinimą.

2011-07-12 paaiškinime Klaipėdos VPK viršininkui kaltinamasis nurodė, kad dukrą sužalojo šešis kartus supurtydamas lovoje, neapskaičiavęs savo jėgos, nepastebėjęs, kad lovoje šalia buvo televizoriaus valdymo pultas, o purtė todėl, kad pamaitinta duktė ant jo atpylė maistą. Paaiškinime visų atsiprašė. Šiame paaiškinime buvo parašytas ir subraukytas žodis „SUSKAMBO“ (t. 2, b. l. 74). 2011-07-12 paaiškinimas nuo 2011-07-08 paaiškinimo skiriasi tuo, kad 2011-07-12 paaiškinime mintys nėra tokios sklandžios, kaip 2011-07-08 paaiškinime. 2011-07-12 paaiškinime tekstas taisytas, rašytas kažkam patariant praleistą skaičiaus ir žodžio junginį „6 kartus“ pakartoti kitame sakinyje, paaiškinimo pabaigoje. Iš to, kad žodis „suskambo“ buvo perbrauktas, matyti, kad paaiškinime buvo ketinta pateikti vėliau ikiteisminio tyrimo organams ir teismui pateiktą versiją apie tai, kad, kaltinamajam laikant rankose dukrą, suskambo (suvibravo) ant stalo gulėjęs telefonas. Kaltinamasis parodė, kad antrąjį paaiškinimą liepė parašyti tyrėjas (t. 3, b. l. 32).

2011-07-12 apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjai, V. J. parodė, kad labai susinervino dėl to, kad, atpylusi valgyto maisto, duktė pradėjo verkti. Kitos priežasties nebuvo. Paėmęs dukrą už pažastų, purtė visą jos kūną. Kokius šešis kartus jos galva atsitrenkė į paklotą lovą toje vietoje, kur iš po antklodės kyšojo televizoriaus distancinio valdymo pultelio galas. Kaip tik tuo metu duktė pabalo, pradėjo dusti. Tokį savo elgesį su vaiku V. J. paaiškino jo ir žmonos tarpusavio santykių įtampa (t. 2, b. l. 80–81). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad šios apklausos metu jis to nesakė, apklausos metu tylėjo, rašė tyrėja. Santykiai su žmona dukters sužalojimui įtakos neturėjo (t. 3, b. l. 32–33).

Kaltinamojo parodymų, kad jis apie 6 kartus vaiko galvą sudavė į ant lovos buvusio televizoriaus distancinio valdymo pultelio galą, nepatvirtina teismo medicinos specialisto nustatyto sužalojimo sunkumas, sužalojimų kiekis, sužalojimo padarymo būdas. Specialistas nustatė vieną vidinį galvos sužalojimą, išorinių sužalojimų nenustatė. Jeigu vaiko galva didele jėga būtų buvusi suduota į televizoriaus distancinio valdymo pultelį ar į kitą kad ir panašų daiktą 6 kartus, o tiksliai pataikyti į tą pačią galvos vietą neįmanoma, specialistas būtų aptikęs išorinius sužalojimus, išorinę kraujosruvą sužalojimo vietoje. Kaltinamojo parodymai apie vaiko galvos sužalojimą į televizoriaus distancinio valdymo pultelį yra elementaria logika nepagrįstas melas.

Apklaustas kaip įtariamasis 2011-10-21 V. J. parodė, kad įvykio dieną kompiuteriu nesinaudojo, telefonu skambino savo vaikystės draugui I. P., bet pokalbio su juo turinio, ką jam pasakė apie savo dukters sužalojimo aplinkybes, teigė neprisimenąs (t. 2, b. l. 83). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną patikrino tik elektroninį paštą, 7.44 val. kompiuteris jau buvo išjungtas. Iki skambučio žmonai 2011-07-08 7.55 val. (t. 2, b. l. 16) niekam neskambino (t. 3, b. l. 33, 35). Greitajai medicinos pagalbai kaltinamasis skambino (duomenys neskelbtini), po to 8.11 val. vėl skambino žmonai (t. 2, b. l. 16).

Apklaustas kaip įtariamasis 2011-12-28 V. J. parodė, kad savo dukrelės nepurtė, galvelę sužalojo netyčia, dėl tyčinio nužudymo kaltu neprisipažino, patvirtino parodymus, duotus 2011-12-16 (t. 2, b. l. 97–98). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad 2011-12-16 parodymai yra teisingi, kad vaikas žuvo dėl kaltinamojo veiksmų, bet jie tyčiniai nebuvo (t. 3, b. l. 33).