- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- eI3-2626-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00854-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. M., I. M.
- Kategorijos
atsakovių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir I. M. dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. su 2022 m. gegužės 11 d. skundu (teisme gautas 2022 m. gegužės 12 d., reg. Nr. DOK-1527) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 21R1-57(AG1-26/10-2022);
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 2D-2384 (toliau – ir Sprendimas);
3) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skundą „Dėl patikrinimų 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. butuose (duomenys neskelbtini), trūkumų“ ir 2022 m. sausio 11 d. skundą „Dėl pareigūno veiksmų (neveikimo)“;
4) įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skunde „Dėl patikrinimų 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. butuose (duomenys neskelbtini), trūkumų“ prašomą informaciją;
5) priteisti iš valstybės biudžeto iki skundo pateikimo dienos dėl Inspekcijos pareigūno A. M. neveikimo patirtą turtinę žalą, kuri yra lygi 2 849 Eur, ir būsimą turtinę žalą, kurią sudaro mėnesinė būsto nuomos kaina (370 Eur), už laikotarpį nuo skundo pateikimo iki tol, kol Inspekcijoje bus visiškai išnagrinėti pareiškėjos skundai;
6) priteisti iš valstybės biudžeto 1 500 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl Inspekcijos pareigūno A. R. M. veiksmų (neveikimo).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos 2022 m. gegužės 11 d. skundo dalį dėl Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2D-18932 panaikinimo buvo atsisakyta priimti teismo 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi. Teismo 2022 m. gegužės 22 d. nutartis dėl Inspekcijos sprendimų, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2D-18932 panaikinimo, buvo palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. skundais kreipėsi į Inspekciją dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto (duomenys neskelbtini) butuose atliktų statybos remonto darbų neteisėtumo. Pareiškėja teigė, jog dėl neteisėtos statybos pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bute, esančiame antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), ėmė girgždėti perdanga, pradėjo girdėtis įvairūs kiti garsai.
Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. pateikė Inspekcijai skundą, prašydama Inspekcijos panaikinti ankstesnius jos priimtus sprendimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932, kuriais nebuvo nustatyta jokių statybos remonto darbų pažeidimų butuose (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atlikti išsamų tyrimą dėl statybos darbų teisėtumo butuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Prašė pareikalauti iš statytojo pateikti visus privalomus dokumentus ir juos įvertinti ir išsiaiškinti, ar butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymai atitinka pateiktus duomenis. Pareiškėja prašė Inspekcijos pateikti tyrimą atlikusio Inspekcijos pareigūno paaiškinimą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 2D-13790 nurodytos informacijos apie konkrečioje vietoje nelaikančiojoje pertvaroje įrengtas duris ir pateikti visą tyrimo metu gautą medžiagą.
2022 m. sausio 11 d. Inspekcijai pateikė dar vieną skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą dėl Inspekcijos pareigūno A. R. M. neveikimo. Nurodė, jog minėtas pareigūnas, atlikdamas 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. patikrinimus butuose (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nenustatė remonto darbų neteisėtumo. Skunde nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas, atlikęs statybos darbų patikrinimą butuose (duomenys neskelbtini), priėmė neteisėtus sprendimus, nenustatydamas atliktų statybos darbų neteisėtumo. Pareiškėja nurodė, jog skundu iš esmės siekė Inspekcijos pareigūno A. R. M. priimtų sprendimų panaikinimo ir jo asmeninės atsakomybės dėl jo neveikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismui Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2D-2384 atsakovas nepagrįstai atsisakė panaikinti Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932, neatliko pakartotinio statybos darbų teisėtumo patikrinimo butuose (duomenys neskelbtini). Inspekcija savo sprendimą motyvavo tuo, jog pagal Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (Inspekcijos 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-194 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 41, 42, 43 ir 44 punktus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, skundžiami administraciniai aktai turėjo būti skundžiami tiesiogiai teismui. Inspekcija nurodė, jog pareiškėjos skundo dalis dėl pakartotinio patikrinimo nenagrinėtina, kadangi pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų dėl statybos darbų butuose (duomenys neskelbtini), neteisėtumo ir Inspekcija dėl to paties klausimo atsakymą yra jau pateikusi pareiškėjai. Taip pat inspekcija nurodė, jo pareiškėjos nesutikimas su Inspekcijos sprendimais neįrodo Inspekcijos pareigūno A. R. M. neteisėtų veiksmų.
Komisija skundžiamu 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 21R1-57(AG1-26/10-2022) pareiškėjos skundo dėl Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2D-2384 panaikinimo netenkino. Komisija pripažino, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundus. Inspekcija net nevertino, ar yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Taip pat Inspekcija privalėjo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 11 d. skundą dėl pareigūno A. R. M. veiksmų (neveikimo).
Inspekcijos pareigūnui A. R. M. nenustačius pažeidimų buvo priimti neteisėti sprendimai, naudingi (duomenys neskelbtini) butų savininkams. Pareiškėjai pareikalavus, jog statytojas suremontuotų (duomenys neskelbtini) buto grindis, buto savininkai tai padaryti atsisakė motyvuodami tuo, kad tikrinančios institucijos pažeidimų nenustatė.
Pareiškėja dėl nuolatinio triukšmo jautė neigiamą poveikį savo darbui ir sveikatai, todėl 2021 m. rugsėjo 19 d. iš savo nuosavo buto išsikraustė ir iki šiol moka (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį už nuomojamą būstą. Taip pat moka už savo buto šildymą. Šios išlaidos laikytinos nuostoliais dėl negalėjimo naudotis savo butu pagal paskirtį (jame normaliomis sąlygomis dirbti ir ilsėtis). Nurodė, kad iki skundo padavimo dienos už nuomojamą butą sumokėjo (duomenys neskelbtini), o už savo buto (duomenys neskelbtini) šildymą – 177 Eur. Jeigu Inspekcijos pareigūnas būtų elgęsis teisėtai ir rūpestingai, iš savo buto išsikraustyti pareiškėjai nebūtų reikėję, nebūtų patyrusi nuostolių dėl būsto nuomos nuo 2021 m. rugsėjo 19 d., kurie tęsiasi, iki Inspekcija atliks pakartotinį patikrinimą (duomenys neskelbtini) butuose ir surašys privalomąjį nurodymą dėl pažeidimų ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo aktą. Mokesčiai už buto nuomą yra materialinė žala, atsiradusi dėl Inspekcijos pareigūno neveikimo. Nuolatinis triukšmas ir neteisėti Inspekcijos sprendimai pareiškėjai sukėlė nuolatinį nerimą ir didelį stresą, dėl to sutriko miegas ir buvo diagnozuota neorganinė nemiga. Pareiškėja iki šiol vartoja psichiatro išrašytus migdomuosius vaistus. Taip pat pareiškėja prašė priteisti patirtas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo teisme, kurios, pareiškėjos teigimu, susijusios su pareiškėjos laiku, skirtu skundo parengimui ir patikslinimui, kitų prašymų rengimui. Nurodė, jog šios išlaidos atitinka prarastas pajamas, pareiškėjai dirbant kvalifikuotą darbą, pagal vidutinio atlyginimo dydį, kuris Lietuvoje 2021 m. III ketvirtį buvo 1 012,40 Eur (neto), pareiškėjos negautas pajamų dydis prilygintinas penkių darbo dienų atlyginimui, t. y. 230 Eur, kurį prašo priteisti iš valstybės biudžeto. Paaiškino, jog 1 500 Eur neturtinę žalą patyrė dėl emocinių išgyvenimų, sveikatos sutrikdymo, pažeistos teisės į būstą, kuriame negalėjo gyventi dėl neteisėtų statybos darbų butuose (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovės Inspekcija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja ne vieną kartą kreipėsi į Inspekciją su skundais dėl iš esmės tų pačių 2020 metais atliktų, pareiškėjos teigimu, neteisėtų statybos darbų namo (duomenys neskelbtini) butuose.
Inspekcija 2021 m. rugsėjo 10 d. gavo pareiškėjos skundą „Dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėja teigė, jog namo (duomenys neskelbtini) butus skiriančioje laikančiojoje sienoje iškirsta niša yra durų dydžio ir šie darbai priskiriami kapitaliniam remontui, nes pagal STR 1.01.08:2002 paprastajam remontui priskiriami statybos darbai, kurie atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Pareiškėja teigė, jog durų dydžio nišos iškirtimas laikančiojoje atitvaroje neatitinka paprastojo remonto darbų, statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas priskiriamas kapitaliniam remontui. Be to, pareiškėja skunde teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kapitaliniam remontui daugiabutyje kultūros paveldo teritorijoje privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja skunde prašė Inspekcijos atlikti pakartotinį patikrinimą bute (duomenys neskelbtini), kad būtų teisingai nustatyta atliktų remonto darbų rūšis ir jų teisėtumas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja prašė Inspekcijos panaikinti ankstesnius Inspekcijos sprendimus – 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932; atlikti išsamų tyrimą dėl 2020 metais butuose (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų teisėtumo; pareikalauti statytoją pateikti visus pagal teisės aktus privalomus dokumentus; įvertinti, ar faktiniai butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymai (išplanavimas, šildymo sistema) atitinka pateiktų dokumentų duomenis (atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje); pateikti A. M. paaiškinimą dėl jo teiginio 2020 m. rugsėjo 30 d rašte Nr. 2D-13790, jog nelaikančiojoje pertvaroje įrengtos durys, nurodant, kurioje esamoje pertvaroje buvo įrengtos durys; pateikti tyrimo metu gautą informaciją; pavesti šį tyrimą atlikti kitam Inspekcijos pareigūnui, nes A. M. atliktų tyrimų metu pademonstravo arba labai didelę nekompetenciją, arba labai didelį šališkumą statytojui.
2021 m. sausio 11 d. skunde pareiškėja nurodė identiškas faktines aplinkybes, kaip ir 2022 m. sausio 10 d. skunde, kuriame prašė atlikti patikrinimą dėl Inspekcijos pareigūno A. M. neveikimo, t. y. nesiėmimo veiksmų, užtikrinančių įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi atliekant 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. tyrimus butuose (duomenys neskelbtini).
Į pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skundą ir 2022 m. sausio 11 d. skundą atsakė pareiškėjos teismui skundžiamu 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2D-2384, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Inspekcijos 2020 m. rugsęjo 30 d. raštas Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 2D-18932 dėl butuose (duomenys neskelbtini), atliktų paprastojo remonto darbų skundžiami tiesiogiai teismui. Atkreipė dėmesį, jog minėtuose raštuose nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, kuria vadovaujantis raštais priimti sprendimai gali būti skundžiami Regionų apygardos administraciniam teismui.
Skundžiamame 2022 m. vasario 7 d. rašte Nr. 2D-2384 nurodė pareiškėjai, jog Inspekcija yra atlikusi tyrimus dėl pareiškėjos nurodytuose butuose atliktų statybos darbų teisėtumo ir apie patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus pareiškėja buvo informuota Inspekcijos raštais, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos skundų dalis dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo Inspekcijos yra nenagrinėtina, kaip ir kiti pareiškėjos skunduose keliami klausimai, kurie, Inspekcijos teigimu, yra išskirtinai susiję su pareiškėjos netenkinančiais Inspekcijos sprendimais, o tai savaime neįrodo Inspekcijos pareigūno netinkamo (ne) veikimo.
Pareiškėja dėl Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. rašto panaikinimo kreipėsi į Komisija su 2022 m. vasario 8 d. skundu, tačiau Komisija 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 21R1-57(AG1-26/10-2022) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja Inspekcijos neteisėtus veiksmus sieja būtent su 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. atliktais patikrinimais, tačiau teismui jų pagrindu priimtų Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-18932 neskundė.
Pareiškėja Inspekcijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą grindžia subjektyviu aplinkybių vertinimu ir netinkamai aiškindama teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos vertinimu (duomenys neskelbtini) butuose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai ir tam buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau Inspekcijos pareigūnas, ištyręs 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. atliktų patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus rašytinius dokumentus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) butuose buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kuriems statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Byloje, be pačios pareiškėjos paaiškinimų, nėra jokių kitų įrodymų, kuriuose (duomenys neskelbtini) butuose atlikti remonto darbai būtų kvalifikuojami kaip kapitalinio remonto darbai.
Neteisėtų veiksmų ar neveikimo Inspekcija neatliko, todėl viešoji civilinė atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Komisijos 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 21R1-57(AG1-26/10-2022) ir Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2D-2384 teisėtumas ir pagrįstumas bei turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Inspekcijos pareigūno neteisėto neveikimo, atlyginimas.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjos teigimu, nuo 2020 metų pablogėjo pareiškėjos gyvenimo sąlygos bute (duomenys neskelbtini), dėl daugiabučio namo kituose butuose (duomenys neskelbtini), vykdomų, pareiškėjos tvirtinimu, neteisėtų statybos darbų. Pareiškėja nurodė, jog bute dėl neteisėtų statybos darbų girdimas virš jos buto keliamas triukšmas, perdangos girgždesiai ir traškesiai, dėl to pareiškėja negalėjo ir negali gyventi savo bute. Pareiškėja ne vieną kartą kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti išsamius, jos įsitikinimu, neteisėtų statybos darbų patikrinimus butuose (duomenys neskelbtini), tačiau Inspekcijos pareigūnas A. R. M., atlikęs patikrinimus dėl atliktų statybos darbų, nepagrįstai nenustatė statybos ir remonto darbų neteisėtumo. Pareiškėja mano ir teigia, jog butuose (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto darbai buvo vykdomi neteisėtai, nes pablogėjo gyvenimo sąlygos pareiškėjos bute.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d. skundais prašė Inspekcijos:
1) panaikinti ankstesnius Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932;
2) atlikti išsamų tyrimą dėl 2020 metais butuose (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų teisėtumo, pareikalaujant iš statytojo pateikti visus pagal teisės aktus privalomus dokumentus. Gavus prašomus dokumentus, nustatyti, ar faktiniai butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymai (išplanavimas, šildymo sistema) atitinka pateiktų dokumentų duomenis;
3) pateikti tyrimą atlikusio Inspekcijos pareigūno A. R. M. paaiškinimą dėl jo teiginio 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 2D-13790, jog „nelaikančiojoje pertvaroje įrengtos durys“, nurodant, kurioje esamoje pertvaroje buvo įrengtos durys;
4) kartu su Inspekcijos nutarimu pateikti tyrimo metu gautą informaciją;
5) pavesti šį tyrimą atlikti kitam Inspekcijos pareigūnui;
6) atlikti patikrinimą dėl Inspekcijos pareigūno A. R. M. daugkartinio neveikimo, atliekant remonto darbų 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. patikrinimus butuose (duomenys neskelbtini), nesiėmus veiksmų, užtikrinančių įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi.
Į pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skundą ir 2022 m. sausio 11 d. skundą Inspekcija atsakė 2022 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2D-2384 „Dėl jūsų skundų“.
Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad „<...> remiantis Taisyklių nuostatomis, Departamento raštais priimti sprendimai dėl butuose (duomenys neskelbtini) atliktų paprastojo remonto darbų, skundžiami tiesiogiai teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog Departamento raštuose nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, kuria vadovaujantis raštais priimti sprendimai gali būti skundžiami Regionų apygardos administraciniam teismui ((duomenys neskelbtini)) per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi 2022 m. sausio 11 skunde nepateikėte įrodymų, kuriais remiantis, vadovaujantis aktualios redakcijos Taisyklių 44 punktu, Jūsų skundas būtų nagrinėjamas Inspekcijoje, todėl pripažintina, jog, vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, Departamento raštais priimti sprendimai Inspekcijoje nenagrinėtini ir skundžiami tiesiogiai teismui. Kadangi Departamentas yra atlikęs tyrimą apie kurio rezultatus ir priimtus sprendimus Jūs esate informuota Departamento raštais, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Jūsų skundų dalis dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo yra nenagrinėtina, kaip ir kiti Jūsų skunduose keliami klausimai, kurie, pažymėtina, yra išskirtinai susiję su Jus netenkinančiu Departamento sprendimu, kas savaime neįrodo Inspekcijos pareigūno netinkamo (ne) veikimo ir kurį, pasikartotina, – turite teisę skųsti jame nustatyta tvarka – teismui”.
Pareiškėja dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Komisiją su 2022 m. vasario 8 d. skundu „Dėl Valstybinės Teritorijų Planavimo Ir Statybos Inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos Valstybinės Priežiūros Departamento nutarimo 2022-02-07 Nr. 2d-2384 „Dėl Jūsų skundo" ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo Komisijos prašė:
„1. panaikinti Valstybinės Teritorijų Planavimo Ir Statybos Inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos Valstybinės Priežiūros Departamento nutarimą 2022-02-07 Nr. 2d-2384 „Dėl Jūsų skundo“ ((duomenys neskelbtini));
2. įpareigoti Atsakovą nagrinėti mano skundus „Dėl patikrinimų 2020-09-15 ir 2021-10-22 butuose (duomenys neskelbtini), trūkumų“ ir „Dėl pareigūno veiksmų (neveikimo)“;
3. įpareigoti Atsakovą pateikti man skunde „Dėl patikrinimų 2020-09-15 ir 2021-10-22 butuose (duomenys neskelbtini), trūkumų“ prašomą informaciją“.
Komisija 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 21R1-57 (AG1-26/10-2022) nusprendė pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M. ir I. M.), dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi į Inspekciją su skundu, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar skundžiamu Sprendimu pareiškėjos reikalavimai, nurodyti 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d. raštuose, Inspekcijoje nenagrinėti dėl to, kad neskundžiami teismui / kartotiniai / neįrodytas Inspekcijos pareigūno netinkamas (ne)veikimas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Taisyklių 41–44 punktais ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Pareiškėja teigia, kad Inspekcijos nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai yra nepagrįsti, nes ankstesniuose atsakymuose padaryta klaida, kuri yra esminė, ir tai yra nauja informacija, reikšminga surašant ir nagrinėjant jos 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d. raštus Inspekcijai. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą ir šiuos pareiškėjos argumentus, konstatuodamas, kad pareiškėja su 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d. skundais nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nėra motyvuota ir nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Priešingai – su skundu ir patikslintu skundu teismui pareiškėja pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. Inspekcijos raštą „Dėl Jūsų prašymo“ (skundo ir patikslinto skundo 5 priedo 2 dokumentas), kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 5 d. inspekcijos rašte Nr. 2D-18932 padaryta techninio pobūdžio (rašybos) klaida – nurodant, kad kadastro duomenys užfiksuoti 2020 m. spalio 18 d., turi būti 2016 m. spalio 18 d. Taigi byloje yra įrodymų, kad ankstesniuose sprendimuose yra klaidų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šios faktinės aplinkybės, todėl nerinko įrodymų ir nevertino, ar klaida buvo padaryta, kokia ji (techninė ar esminė), kokia jos įtaka ir reikšmė Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad byloje nesant daugiau įrodymų apie susiklosčiusią situaciją – kokia klaida, kada padaryta, kas ją padarė, kokia jos reikšmė susiklosčiusiems santykiams, ar ji keičia ankstesnių atsakymų turinį – apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali įvertinti, ar Sprendimas, pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus, atlyginti žalą, yra teisėti ir pagrįsti (Nutarties 38 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.
Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių ir reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 d. skundų Inspekcijai turinys patvirtina, jog pareiškėja iš esmės nesutiko su 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. butuose (duomenys neskelbtini), atliktų faktinių duomenų patikrinimų vietoje rezultatais, turinčiais įtakos priėmimui, pareiškėjos teigimu, nepagrįstų Inspekcijos sprendimų 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. Nr. 2D-18932, kurie buvo priimti pagal ankstesnius pareiškėjos skundus Inspekcijai dėl tų pačių statybos ir remonto darbų butuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, pareigūnas A. R. M., atlikęs 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. faktinių duomenų patikrinimus vietoje, neveikė tinkamai ir teisėtai, nes nenustatė butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų neteisėtumo faktų.
Skundžiamu Inspekcijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2D-2384, visų pirma, buvo atsisakyta panaikinti Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932. Šie Inspekcijos sprendimai buvo priimti dėl pirmiau minėtų pareiškėjos 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundų ir 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymo, motyvuojant tuo, jog pagal Taisyklių 42 punktą, Inspekcijai nesuteikta teisė naikinti Inspekcijos priimtų sprendimų, pareiškėjos skundžiami Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 2D-1893 turėjo būti skundžiami tiesiogiai teismui.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarką reglamentuoja VAĮ, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnis, taip pat galiojusios skundžiamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 (galiojusios iki 2022-05-01).
Teismo vertinimu, Inspekcija skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Taisyklių 42 punktu, nurodė pareiškėjai, jog pareiškėjos skundžiami Inspekcijos sprendimai, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 2D-18932, kuriuos ji prašė Inspekcijos panaikinti, negali būti skundžiami Inspekcijai, dėl šių sprendimų panaikinimo pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą.
Pažymėtina, jog Inspekcija skundžiamu 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2D-2384 netenkino pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skundo dalies, kuria pareiškėja prašė atlikti išsamų tyrimą dėl 2020 m. butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. liepos 24 d. gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. liepos 24 d. skundas), kuriame, be kita ko, pareiškėja nurodė, jog „mano žiniomis bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo griaunamos vidinės sienos, perdangoje buvo klojami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, patalpos buvo perplanuotos, butas sudalintas ir dalis jo prijungta prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas nuo bendros šildymo sistemos“ ir, kuriuo pareiškėja Inspekcijos prašė „išnagrinėti šią situaciją ir nustačius, kad buvo pažeisti Statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimai bei trečiųjų asmenų interesai, įpareigoti pažeidėją tuos pažeidimus pašalinti“.
Inspekcija 2020 m. rugsėjo 15 d. gavo tos pačios dienos buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės A. M. rašytinį paaiškinimą, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) „buvo išgriautos nenešančios pertvaros. Buvo pakeisti šildymo sistemos surūdiję vamzdynai, buvo nukabinti seni radiatoriai, išplauti ir vėl pakabinti atgal. Pakeista naujai išvedžiota elektros instaliacija ir įrengtas san. mazgas. Apšiltintos lubos. Restauruotas autentiškas senas ąžuolinis parketas“.
Inspekcijos departamentas 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2D-13015 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ (toliau – ir UAB „Mano būstas Kaunas“) direktorių prašydamas „atlikti šildymo sistemos patikrinimą bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir Inspekcijos Vidurio departamentui pateikti informaciją ar bute atsijungta nuo centralizuotos šildymo sistemos“.
UAB „Mano būstas Kaunas“ 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. MBK_RI_20_1372 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2020 m. rugsėjo 28 d. MBK raštas) informavo Inspekcijos departamentą, kad „minėtu adresu vyko balsavimas dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos. Namo bendraturčių sprendimu priimta leisti keisti butų Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų šildymo būdą ir atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos. Informuojame, kad nuo šildymo sistemos minėti butai neatsijungė. Darbai numatomi, bet neatlikti kol negautas leidimas iš Kauno miesto savivaldybės. Pažymime, kad minėtuose butuose yra pakeistas vamzdynas ir išplauti radiatoriai“.
Ištyręs gautus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2D-13790 „Dėl jūsų skundų“ (toliau –ir 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 2D-13790) atsakė į pareiškėjos 2020 m. liepos 24 d. skundą ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundą.
Inspekcijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) tos pačios dienos paaiškinimą, kad „2016-10-18 tikslinome (duomenys neskelbtini) buto (unik. nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis po paprastojo remonto. Patalpoje, pažymėtoje (duomenys neskelbtini) šiaurinėje sienoje matomai neparodyta 0,56 m pločio niša, buvusi istorinėje medžiagoje pagal 2016-06-01 kadastrinius duomenis. <...> . Darbuotoja <...> įmonėje nebedirba. Todėl prašome laikyti tai technine klaida“.
Jame tai pat nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad trečia niša galimai atverta po kadastro duomenų nustatymo t. y. po 2020-10-18, tačiau trys nišos buvo užfiksuotos istoriniuose dokumentuose, o buvusių angų atvėrimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, pažeidimų nenustatyta“.
Inspekcijoje 2021 m. lapkričio 8 d. gautas pareiškėjos prašymas „Dėl gauto rašto 2021-11-05 Nr. 2D-18932“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 8 d. prašymas), kuriame nurodyta, kad „2021-09-10 raštu (reg. Nr. 3D-2927) kreipiausi į Inspekciją dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo 2020 metais vykdyto remonto metu tarp (duomenys neskelbtini) butų iškirstos durų dydžio angos, kurią per klaidą įvardijau "niša". Su prašymu pateikiau įrodymus (butų nuotraukos prieš remontą ir po remonto), iš kurių sienoje matoma durų dydžio anga (4 priedas). Galimai (duomenys neskelbtini) buto kadastriniame plane neteisingai pažymėjau angos (tarp (duomenys neskelbtini) butų) vietą, plane ir nuotraukoje neteisingai nurodžiau, kad tai "niša", o ne "anga". 2021-11-05 gavau Inspekcijos raštą Nr. 2D-18932 iš kurio nėra aišku, ar buvo atliktas patikrinimas bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir, ar kapitalinėje sienoje prieš remontą skiriančioje (duomenys neskelbtini) butus, nėra durų dydžio angos. Dėl šios priežasties prašau atsakyti, ar buvo atliktas patikrinimas bute (duomenys neskelbtini) ir, jeigu buvo atliktas, prašau pateikti patikrinimo aktą ar protokolą su pridedamais dokumentais (priedais)“.
Inspekcija 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2D-20458 „Dėl Jūsų 2021-11-08 prašymo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2D-20458) pareiškėją informavo, kad „atsakydami į Jūsų 2021-11-08 prašymą informuojame, kad pagal Jūsų 2021-09-10 pateiktą prašymą, 2021-10-22 buvo atliktas patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini). Siunčiame susipažinimui nuasmenintą, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2165, kopiją“.
Inspekcijoje 2021 m. gruodžio 1 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 1 d. prašymas), kuriame nurodyta, kad „2021-11-29 Inspekcijos pateikto "Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto" prieduose (2021-11-22 Nr. FAK-2165) pateikti 2016-06-01 ir 2016-10-18 kadastrinių buto (duomenys neskelbtini) matavimų planai bei seni nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie buvo sudaryti ir tikslinti prieš 2020 metais atliktą buto remontą, kurio metu prie (duomenys neskelbtini) buto buvo prijungta (duomenys neskelbtini) buto dalis. Inspekcijos rašte 2021-11-05 Nr. 2D-18932 rašoma, kad kadastriniai duomenys buvo nustatyti 2020-10-18. Kadangi patikrinimas buvo atliktas dėl 2020 metais atliktų remonto darbų, kurių metu buvo iškirsta anga kapitalinėje sienoje (kurią savo prašyme 2021-09-10 buvau klaidingai įvardijusi kaip "nišą") tarp butų (duomenys neskelbtini), prašau pateikti rašte Nr. 2D-18932 minimus 2020-10-18 kadastrinius duomenis (buto planą), kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas“.
Inspekcija 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2D-21527 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 2D-21527) pareiškėją informavo, kad „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-11-05 rašte Nr. 2D-18932 padaryta techninio pobūdžio (rašybos) klaida – nurodant, kad kadastro duomenys užfiksuoti 2020-10-18, turi būti 2016-10-18. Pažymime, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo data pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (toliau – Registras) 2016-10-18 (priedas prie (duomenys neskelbtini))). Paaiškiname, jog atlikus remontą bute Nr. (duomenys neskelbtini) nėra parengtos naujos kadastrinės bylos ir jos neįregistruotos Registre“.
Pareiškėja teigia, jog 2021 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymuose dėl 2020 metais atliktų remonto darbų, kurių metu buvo iškirsta anga kapitalinėje sienoje, ji klaidingai angą pavadino niša, tačiau tai neturi įtakos 2021 m. spalio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2165-(15.2) nustatytiems duomenims dėl laikančioje sienoje įrengtų trijų nišų (angų), nes buvusių laikinai užtaisytų nišų (angų) atvėrimas yra statinio paprastasis remontas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
Taigi 2021 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2D-21527 pareiškėjai paaiškinta, kad Inspekcijos 2021 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 2D-18932 klaidingai nurodyta kadastrinių matavimų bylos data (du paskutiniai metų skaitmenys). Tai yra tik techninė klaida, kuri, akivaizdu, kad nei 2021 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-18932, nei vėlesnių Inspekcijos raštų turiniui ir esmei reikšmės neturėjo ir Inspekcijos atsakymų turinio nekeitė. Tai, jog neteisingai nurodyta kadastrinių matavimų atlikimo data yra tik techninio pobūdžio (rašymo apsirikimo) klaida, matyti ir iš paties 2021 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 2D-18932 turinio, kuriame nurodoma, kad rengiant atsakymą buvo vertinti kadastro duomenys, kurie užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, taip pat buvo vertinta „statytojo pateikta kadastrinių matavimų byla“, t. y. pateikta atliekant 2021 m. spalio 22 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Kadastrinių duomenų nustatymo data pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra 2016 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 22 d. atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo metu statytojos pateiktos kadastrinių matavimų bylos sudarymo data – 2016 m. spalio 18 d. (šie dokumentai yra sudėtinė 2021 m. spalio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis).
Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija atliko nevienkartį faktinių duomenų patikrinimą dėl statybos darbų teisėtumo butuose (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. skundo faktinis pagrindas buvo susijęs su tais pačiais statytojo galimai neteisėtais veiksmais (nugriauta tarpbutine pertvara, inžineriniu, šildymo sistemų įrengimu, keitimu, statybos užbaigimu, laikančiosiose sienose iškirstos angos, pertvaroje įrengtų durų) atliekant remonto darbus minėtuose butuose, kurie buvo ištirti ir įvertinti minėtų Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. patikrinimų vietoje metu ir tai patvirtina Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 2D-18932 turinys, kurių teisėtumu teismas neturi pagrindo abejoti.
Teismo vertinimu, valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo vertinimas viešojo administravimo institucijoje gali būti atliekamas tik tarnybinio nusižengimo tyrimo atveju. Toks tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo.
Nurodytos išvados darytinos atsižvelgus į Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Vyriausybės 2020-08-26 nutarimo Nr. 934 redakcija, galiojanti nuo 2020-08-28), numatytą reglamentavimą ir administracinių teismų praktiką, pagal kurią, tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimas yra valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens (institucijos) diskrecija, t. y. asmuo, turintis teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, gavęs informaciją apie galimai valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti tokį tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-492-442/2018, 2018-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018).
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja, pateikdama 2022 m. sausio 11 d. skundą Inspekcijai dėl Inspekcijos pareigūno A. R. M. neveikimo, prašė atlikti dėl šio pareigūno neveikimo patikrinimą. Pareiškėja skunde nurodė, jog Inspekcijos pareigūnas nenustatė statybos darbų butuose (duomenys neskelbtini), pažeidimų nepagrįstai, pareiškėjos nuomone, jos skunde išvardyti pažeidimai padaryti, tačiau pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių faktines Inspekcijos pareigūno A. R. M. neveikimo aplinkybes, išskyrus savo abejones ir nuomonę.
Pareiškėjos skundas Inspekcijai nebuvo priežastimi inicijuoti tyrimą dėl pareigūno galimo neveikimo, nes pareiškėja nepateikė jokio aiškaus faktinio pagrindimo, dėl kurio galėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Be to, pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu, t. y. valstybės tarnybos teisinių santykių dalyve. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja, informavusi Inspekciją apie galimą Inspekcijos pareigūno neveikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgijo teisę tik būti tinkamai informuota apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus ir toks pareiškėjos teisės vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006, 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012).
Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėja buvo informuota apie jos prašymo dėl pareigūno neveikimo nagrinėjimą. Nors ginčijamame Inspekcijos Sprendime nebuvo nurodytas teisinis atsisakymo atlikti tyrimą dėl pareigūno neveikimo pagrindas, tačiau, teismo nuomone, minėtas sprendimas šios dalies apimtimi nėra laikytinas administracinio pobūdžio aktu. Šioje Inspekcijos skundžiamo Sprendimo dalyje pareiškėja buvo tik informuota apie pareiškėjos prašymo atlikti tyrimą dėl pareigūno neveikimo vertinimą, t. y. kad nėra pagrindo atlikti tyrimo dėl Inspekcijos pareigūno neveikimo.
Byloje nenustatyta, kad Inspekcija, tirdama pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 11 skundus, būtų pažeidusi Priežiūros įstatymo, VAĮ ir Taisyklių nuostatas. Ginčijamame Inspekcijos sprendime aiškiai ir argumentuotai nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo remtasi vertinant minėtų pareiškėjos skundų turinį.
Pažymėtina ir tai, jog, vertinant skundžiamo Inspekcijos sprendimo turinį ir argumentus, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas Inspekcijos sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškinta, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (galiojusi redakcija iki 2020-11-01) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Nagrinėjamo ginčo atveju visi esminiai argumentai, kuriais remdamasi Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą, nurodyti. Pareiškėja aiškiai suprato skundžiamo Inspekcijos Sprendimo turinį ir tai patvirtina pareiškėjos skundo teismui pagrindai.
Taigi Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė esminių VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, dėl kurių būtų pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu.
Apibendrinus nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu ir ji panaikinti. Taip pat nėra jokio pagrindo naikinti ir skundžiamą Komisijos sprendimą, kuriuo pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl skundžiamo Inspekcijos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde teismui taip pat prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl Inspekcijos pareigūno A. R. M. neteisėtų veiksmų, nenustačius neteisėtų statybos darbų butuose (duomenys neskelbtini), faktų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Nagrinėjamo ginčo atveju teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog Inspekcija ar Inspekcijos pareigūnas A. R. M. veikė (neveikė) neteisėtai.
Pažymėtina, jog Inspekcijos pareigūnas A. R. M. atliko 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktus: 2020 m. rugsėjo 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo surinkti ir ištirti faktiniai duomenys. Patikrinimų metu buvo nustatyta, jog nugriauta sena nelaikančioji pertvara, nelaikančiojoje pertvaroje įrengtos durys, pakeisti šildymo sistemos vamzdžiai bute (duomenys neskelbtini), išvedžiota nauja elektros instaliacija, atverta anga istorinėje nišoje ir t. t., įvertinta, kad nurodyti remonto darbai priskirti paprastojo remonto darbams. Pareigūno A. R. M. atliktų 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. faktinių duomenų patikrinimų vietoje pagrindu Inspekcija priėmė sprendimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-13790 ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2D-18932, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nes pareiškėja jų neskundė. Taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų abejoti šių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog Inspekcija, priimdama administracinius sprendimus, ir Inspekcijos pareigūnas A. R. M., atlikdamas 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. spalio 22 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje, veikė (neveikė) neteisėtai, pažeisdamas teisės aktus. Pareiškėja jokių pagrįstų įrodymų dėl minėto pareigūno neteisėto neveikimo nepateikė, nurodydama vien tik savo abejones ir išskirtinai savo vertinimą, jog pareigūnas neveikė teisėtai, o statybos ir remonto darbai butuose atlikti pažeidžiant pareiškėjos nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas jokių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos abejones dėl statybos neteisėtumo ir Inspekcijos pareigūno neveikimo, taip pat nenustatė.
Taigi akivaizdu, jog, nenustačius vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, ginčo atveju neteisėto neveikimo, viešoji atsakomybė negalima. Pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamo ginčo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.