Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Link geležinkelio“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-387-30/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Link geležinkelio“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transoka“ dėl įsiskolinimo už prekes, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime padarė klaidą, nurodydamas, kad delspinigių suma yra 28 237,98 Lt, o ne 28 327,98 Lt. Be to, mažindamas delspinigių sumą, rėmėsi CK 6.72 str. 2 d. norma, nors minėtas straipsnis antros dalies neturi. Teismas nepagrįstai 0,2 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius įvertino kaip aiškiai per didelius. Sutartyje numatytas delspinigių dydis nebuvo nei išimtinio, nei aiškiai per didelio dydžio. Teismų praktika rodo, kad tokio dydžio delspinigiai paprastai laikomi realaus, protingo dydžio delspinigiais. Atsakovas niekada nėra prašęs pakeisti sutartį ir susitarti dėl mažesnio delspinigių dydžio. Pažymi, kad prašydamas priteisti 28 327,98 Lt sutartinių delspinigių sumą už 6 mėnesių laikotarpį, jis nesinaudojo galimybe prašyti priteisti sutartinius delspinigius ir už laikotarpį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tuomet delspinigių suma būtų buvusi didesnė. Be to, teismas nenurodė aiškių motyvų, kodėl delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Teismas, priteisdamas tik 5000 Lt delspinigių sumą, pažeidė jo, kaip kreditoriaus, interesus, nes atsakovas apie metus laiko nesumokėdamas skolos, naudojosi jo pinigais, dėl ko ieškovas neteko galimybės naudoti apyvartoje jam priklausančius pinigus ir gauti iš jų pelną. Prašoma priteisti delspinigių suma nesudaro net pusę skolos sumos, todėl negali būti vertinama kaip aiškiai per didelė ir neprotinga. Teismas nepagrįstai sumažino už advokato pagalbą patirtas išlaidas. Teismas neteisingai taikė Teisingumo ministro ir advokatų tarybos nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Advokatė ir klientas, atsižvelgdami į tai, kad byla nėra sudėtinga, tačiau ginčo suma yra didelė, atliktinų darbų ir laiko sąnaudų kiekis nemažas, susitarė dėl palyginus nedidelio užmokesčio – 1 450 Lt.Teismas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą – pažeidė CPK 270 str. 5 d. 1 p., nes nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad likusi ieškinio dalis atmetama ir dėl to skundžiamoje dalyje neteisingai išsprendė bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovas UAB „Link geležinkelio“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydį bei advokato pagalbos išlaidų dydį.

Dėl sutartyje nustatytų delspinigių

Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų (delspinigių) teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Kolegija pažymi, kad netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingu. Teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos. Tačiau, kaip minėta, netesybos negali būti mažinamos labiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Pagal šalių sudarytos 2000 m. vasario 28 d. sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti kurą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti sutartą sumą, 3.2 p., atsakovas, laiku neatsiskaitęs už kurą, turi sumokėti ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo kreipimosi į teismą dieną atsakovas buvo negrąžinęs 105 391,43 Lt pagrindinės skolos. Ieškovo skaičiavimu, atsakovo mokėtinų delspinigių suma sudarė 28 327,98 Lt. Po ieškovo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas iš dalies įvykdė prievolę, ieškovui liko skolingas 75 149,66 Lt. Atsakovas šios skolos neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį patenkino. Tačiau, spręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyti delspinigiai (0,2 proc.) yra aiškiai, neprotingai dideli, todėl sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 5 000 Lt. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir skunde nurodo, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai pagal teismų praktiką yra realaus ir protingo dydžio, jie paskaičiuoti ne už visą pradelstą laikotarpį, o tik už 6 mėnesius, todėl teismas nepagrįstai juos sumažino.

Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma ir kitus kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi nustatyti delspinigiai (0,2 proc.) yra pernelyg didelės netesybos ir pažymi, kad tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kurioje nurodyta, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt.).

Pagal teismų praktiką, priteistų delspinigių dydis turi atstatyti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl apmokėjimo už prekes tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui, po civilinės bylos iškėlimo dalį skolos grąžino ieškovui (30 241,77 Lt). Su likusiu pagrindinės skolos dydžiu atsakovas sutiko. Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto mokėjimo nurodymo Nr. 239 matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui dar 11 963,83 Lt skolos (b. l. 48). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas deda maksimalias pastangas įvykdyti šalių pasirašyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas nurodo, kad jo prašoma priteisti delspinigių suma nesiekia nei visos skolos sumos, nei pusės skolos sumos, todėl negali būti laikoma aiškiai per didele ir neprotinga. Tačiau iš jo paties pateikto delspinigių skaičiavimo matyti, kad nuo kai kurių sumų (pvz. 57 028,27 Lt) delspinigiai sudaro beveik puse skolos sumos (t. y. 20 530,18 Lt) (b. l. 2).

Kaip minėta, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliantas skunde nurodo, kad laiku negavus pinigų už perkamą kurą, jis patyrė nuostolių, neteko galimybės naudoti apyvartoje jam priklausančias pinigų sumas, gauti iš jų pelną. Be to, jis turėjo nepatogumų ir išlaidų siųsdamas atsakovui raginimus atsiskaityti. Tačiau taip teigdamas apeliantas nepateikė jokio konkretaus nuostolių dydžio paskaičiavimo ir pagrindimo, t. y. jis neįrodė savo turėtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.). Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo priteista 5 000 Lt delspinigių suma atitinka minimalius nuostolius, atsiradusius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl teismas, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį iki minėtos sumos, nepažeidė įstatymo nuostatų, kuriuose suformuluoti netesybų (delspinigių) mažinimo atvejai ir klausimą išsprendė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).

Dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteisiamas iš atsakovo advokato pagalbos išlaidas. Iš bylos matyti, kad ieškovas už advokato teikiamą teisinę pagalbą sumokėjo 1 450 Lt, tuo tarpu teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nesudėtinga, priteisė 1 110 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo UAB „Transoka“ papildomai priteisiama 350 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Dėl kitų skundo argumentų

Apeliantas teigia, kad teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad delspinigių suma yra 28 237,98 Lt, o ne 28 327,98 Lt, be to, nurodė netinkamą teisės normą – CK 6.72 str. 2 d., nors minėta norma antros dalies neturi. Kolegija pažymi, kad šios teismo padarytos rašymo apsirikimo klaidos skundžiamo sprendimo esmės nekeičia ir jos nepaneigia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą – pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atmestinas. Minėtas straipsnis reglamentuoja, kas turi būti nurodyta teismo sprendime ir pagal šio straipsnio 5 dalies 1 punktą rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas jo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir išdėstė patenkinto ieškinio turinį, taigi teismas minėto įstatymo reikalavimo nepažeidė.

Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai paskirstomos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti. Padidinti iš atsakovo UAB „Transoka“ ieškovo UAB „Link geležinkelio“ naudai priteistas advokato pagalbos išlaidas iki 1 450 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Link geležinkelio“ 5,70 Lt, o iš atsakovo UAB „Transoka“ 1 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.