Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1. 2008-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2008-06-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 264 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

3. 2012-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2019-09-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 140 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui A. Ž., o būtent jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, diržu ne mažiau kaip du kartus sudavė mažamečiui A. Ž. į kairę šlaunį ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, dvi poodines kraujosruvas kairės šlaunies šoniniame paviršiuje.

Be to, V. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 22.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė R. L. į veidą, tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, tai yra dešinio antakio ir nosies muštines žaizdas, viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio, dešinės akiduobės ir nosies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą dešiniame žandiniame antyje ir dešinėje akiduobėje.

Taip pat V. D. grasino nužudyti žmogų bei dėl chuliganiškų paskatų padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio daugiabučio gyvenamojo namo penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, atlenkęs jo geležtę, artėjo link A. T., grasindamas jį papjauti, dėl ko nukentėjusysis A. T. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia ranka sugriebė A. T. už kaklo ir jį smaugė, po to koja užlipo jam ant dešinės kojos ir vieną kartą kumščiu sudavė A. T. į nosį, taip, padarydamas A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, tai yra nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimą, nosies nugarėlės, šoninių paviršių ir akių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, smulkias kraujosruvas sprando odoje, poodines kraujosruvas dešinės čiurnos - pėdos nugariniame paviršiuje.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. mažamečio nukentėjusiojo A. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo neigė. Paaiškino, kad 2020-08-29 su žmona V. D. išgėrė alkoholio, namie buvo trise – jis, žmona V-a ir žmonos vaikas. Kilo konfliktas su žmona, nes ji jam prikiša nebūtus dalykus. Žmona pradėjo jį draskyti, vaikas tuo metu kambaryje ramiai žaidė kambaryje ir viską matė. Jis išbėgo į lauką iškviesti policijos pareigūnų, kad prie jo nekibtų žmona, o jo žmona tuo metu iškvietė savo mamą Z. P.. Atvykus pareigūnams, žmona pradėjo sakyti, kad jis muša ją ir vaiką. Mano, kad žmona jį apkalbėjo, nes norėjo išsisukti iš padėties, kadangi jai buvo iškviesta policija. Jo uošvienė jį kaltino, kad skriaudžia vaiką, muša jį ir jos dukrą V. D.. A. Ž. yra V. D. sūnus iš kitų santykių, jam dabar 9 metai. Nežino, iš kur pas A. Ž. atsirado mėlynės, pas jį jokių sužalojimų jis nematė. Turi diržą, kuris visada būna džinsuose, tas diržas turi sagtį su buliumi. Tuo metu jo diržas buvo džinsuose, o kelnės buvo „MAXIMA“ maiše. Kai atvyko pareigūnai, jis tas kelnes su diržu užsidėjo ir išvažiavo su policijos pareigūnais. V-a iškvietė mamą, kad ši pabūtų su vaiku, kad neatimtų vaiko. Vaikas jį vadina vardu „V.“, kartais vadina „S.“. Turi ir savo vaiką, kuris yra pas seserį Vokietijoje. Su vaiku nebendrauja, nes neleidžia.

Apklaustas įtariamuoju, V. D. parodė, kad 2020-08-29, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarp jo ir jo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, kadangi ji jam pradėjo priekaištauti, jog jis paslėpė alų, nors ji pati buvo kažkur pasidėjusi ir nerado. Tuomet ji pradėjo jį draskyti nagais, todėl jis išėjęs iš buto iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu namuose buvo ir V-os sūnus, kuris matė visą įvykį (t.1, b.l. 155-157). Papildomos apklausos metu V. D. parodė, kad V-os vaiko A. Ž. jis nemušė. Jam ant kojų buvo ne mėlynės. Vaikas kojas buvo išsipiešęs su flomasteriu. Jis turi diržą su metaline sagtimi, ant kurio pavaizduotas jautis. Jį turi jau kokius 5 ar 6 metus ir nuolat naudoja. A. Ž. su šiuo diržu nėra mušęs. Šis diržas tą vakarą buvo įkištas į jo džinsus, o džinsai buvo padėti kambaryje maiše. Kodėl A. Ž. sako, kad jis jį mušė, nežino. Mano, kad gal supyko dėl to, kad jis jo mamai iškvietė policiją (t.1, b.l. 169).

Mažamečio A. Ž. įstatyminė atstovė Z. P., teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad V. D. yra jos dukros V. D. vyras. A. Ž. yra jos anūkas. Jos santykiai su V. D. nekokie, kaltinamasis yra mušeika, chuliganas. Dukros santykiai su V-u nekokie, mano, kad dukra bijo kaltinamojo, jis ne kartą yra pakėlęs ranką prieš ją. Ji pati yra mačiusi, kaip V. D. pakėlė ranką prieš V-ą. Tą dieną dirbo, 21.30 val. jai paskambino dukra ir paprašė greitai atvažiuoti, nes V- muša ją ir vaiką. Ji dukros klausė, kur šiuo metu yra V. D., ji pasakė, kad jis apačioje. Kai ji atvažiavo, dukra su vaiku buvo bute, o kaltinamąjį sutiko apačioje. Jai atvažiavus, policijos pareigūnai jau buvo atvykę, kalbėjo su kaltinamuoju. Kai visi su pareigūnais pakilo į butą, jos dukra buvo apsiverkusi, anūkas sėdėjo su šortukais, ant anūko kojos pamatė labai didelę tamsią mėlynę. V-a pareigūnams sakė, kad ją ir vaiką sumušė V-. Dukra pakėlė savo sijoną, jos visas užpakalis buvo mėlynas. Anūkas pasakė, kad kai V. pradėjo mamą mušti, jis užšoko V-ui ant kupros, nes nenorėjo, kad V- muštų mamą, tada V. mamą stipriai pastūmė ir ji nukrito. Anūkas pareigūnams paklausus, aks jį sumušė, parodė ir pasakė, kad jį sumušė V. diržu su sagtimi. Ji matė ant anūko blauzdos priekinės dalies gilią žaizdą, kuri atsirado nuo sagties, sagtis buvo su ragais. Anūkas buvo labai piktas. Anūkas V. D. vadina „V-u“, kartais „dėde“. Tą vakarą jos dukra ir V. buvo stipriai išgėrę. Anūkas nesakė, kodėl V. jį sumušė. Šiuo metu anūkas gyvena su ja ir nenori grįžti pas mamą. Dukra net nepaskambino savo sūnui, tik su gimtadieniu pasveikino. Iki rugsėjo mėnesio su anūku lankysis pas psichiatrą, rugsėjo mėnesį vyks posėdis, kuriame svarstys, ar galės vaiką grąžinti į šeimą. Jos dukra jai yra pasiguodusi, kad ją mušė ir anksčiau, o anūkas jai sakė, kad anksčiau V. jį mušdavo, gnaibydavo. Ji matydavo ant anūko kūno mėlynes. Kaimynai sakė, kad labai dažnai V. kviečiama policija. Šiuo metu jos dukra gyvena su V. D.. V. tik nesenai pradėjo dirbti, nežino, iš kokių lėšų jie gyvena. Jeigu jie negertų, viskas būtų gerai.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gavo iš policijos pranešimą, tuo metu greičiausiai buvo užimti kitame įvykyje, davė sutikimą perduoti vaiką asmeniui, su kuriuo vaikui būtų saugu. Atsimena, kad vyko pas močiutę patikrinti, ar vaikui saugu. Pas močiutę buvo du kambariai, berniukas buvo apkūnus, močiutė sakė, kad vaiko šeimoje nuolat smurtaujama prieš berniuką. Vaiką apie įvykį buvo sunku prakalbinti, jis parodė sužalotą koją. Įsitikino, kad vaiką palikti pas močiutę yra saugu. Pamena, kad berniukas sakė, jog jam sudavė, rodė savo koją, bet nesakė, su kuo jam sudavė. Klausė berniuko, ar jis nori likti su močiute, vaikas pasakė, kad nori likti su močiute. Vaikas buvo linksmas, lakstė, viską rodė, vaikas pasakė, kad jam trenkė, tada nusmaukęs kelnytes parodė lyg kairę koją. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. nurodė išsamesnes apsilankymo pas Z. P. aplinkybes ir teigė, kad iš berniuko pavyko sužinoti, jog tiek mama, tiek jos vyras smurtauja prieš jį, t.y. A. Ž. nurodė, kad jo mamos V-os vyras V. tą dieną su diržo sagtimi jam trenkė per koją. Paprašius vaiko parodyti, kur jam trenkė, berniukas ant kairės kojos šlaunies parodė mėlynę (t. 1, b.l. 85-86).

Liudytojas D. S. teisme parodė, kad pagal pranešimą nuvyko į butą, kur buvo mama lyg vardu V-a, jos sūnus ir jos vyras. Vaikas buvo nedidelio amžiaus, nekalbus. Vaiko mama pasakė, kad konfliktavo su vyru ir kad jis sudavė vaikui diržu su sagtimi. Vaikas parodė sužalotą koją, paties sužalojimo neprisimena. Į klausimą kas jam sudavė, vaikas parodė pirštu į kaltinamąjį. Vaikas puolė prie kaltinamojo, trankė jį kumščiu, kaltinamasis tik stovėjo, nieko nedarė. Atsimena, kad pas tą vyrą ant kaklo buvo įbrėžimų. Pareigūnas nurodė, kad yra buvęs toje šeimoje pagal iškvietimą ir anksčiau, bet neatsimena, kas tais kartais buvo nukentėję asmenys. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. nurodė išsamesnes vykimo pagal iškvietimą į V. D. ir V. D. butą aplinkybes ir teigė, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie namo laiptinės juos pasitiko vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. D.. Vyriškis nurodė, kad jo žmona, V. D. žodinio konflikto metu nagais subraižė jam nugarą. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo V. D.. Sužalojimai nebuvo rimti, todėl po apžiūros medikai išvyko. Vėliau kartu su V. D. jis nuėjo į jo butą, kur bendravo su jo žmona V. D. bei jos vaiku A. Ž.. V. D. nurodė, kad tą pačią dieną ją bei jos vaiką A. Ž. mušė jos vyras V. D.. V. D. parodė kairę koją. Ant jos šlaunies matėsi kraujosruva. Nurodė, jog V. D. jai spyrė koja. Kiek kartų spyrė, nenurodė. Taip pat V. D. nurodė, kad V. D. tą pačią dieną mušė ir jos vaiką A. Ž. diržu per kojas. A. Ž. ant kairės šlaunies matėsi kraujosruvos. Paklausus vaiko, kas jį mušė, vaikas pirštu parodė į tarpdury stovintį V. D.. Konkrečių įvykio aplinkybių vaikas nenurodė. Tiek V. D., tiek V. D. buvo neblaivūs. Apie įvykį pranešta Vaiko teisių apsaugos atstovams. Taip pat, į įvykio vietą buvo atvykusi A. Ž. močiutė. Ji buvo blaivi, jai ir buvo perduotas vaikas. V. D. dėl įvykio buvo pristatytas į komisariatą, o V. D. liko bute. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo (t.1, b.l. 79-80).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad kalbės apie tai, kas jam buvo. Kai į namus atvažiavo policija, namuose buvo „E.“ ir mama. „E.“ tikras vardas V. P.. Dabar jis gyvena pas močiutę. Anksčiau gyveno su mama ir V-u. V. ir mama gėrė alų, grojo muzika, jis gulėjo. V. atsistojo, paėmė mamos alų ir kažkur jį paslėpė. Kai mama atsikėlė, alaus nebuvo. Mama tampė V-ą už marškinėlių. Tada jis paėmė telefoną ir norėjo paskambinti močiutei, bet mama telefoną paėmė. Po to V. paskambino policijai. V. su juo elgėsi negerai, jį mušė su diržu prieš atvažiuojant policijai. Diržo sagtis buvo su jaučio galva ir ragais. Kai jam sudavė diržu, skaudėjo. Diržu sudavė vieną kartą. Jis V-ui spyrė į koją. Ant kojos buvo keturios mėlynės. Nuo ko atsirado mėlynės, nežino. Mėlynės ant kojų jau buvo iki tol, kai V. jam trenkė diržu. Ant kairės šlaunies priekyje buvo dvi mėlynės. V. jam trenkė kažkokia juoda virve, kuri yra prie diržo. Jis niekam apie tai nepasakojo. Parodė mamai. Mama V-ui pasakė nelįsti prie jo. Mama matė, kaip V. trenkė jam diržu, tada ir pasakė V-ui, kad negalima taip daryti. Mama delnu trenkė V-ui į veidą. V. su juo taip elgėsi vieną kartą. V. su mama elgiasi gerai. Būna kad jie susipyksta, tada mama išeina pas močiutę. Matė, jog V. negerai elgėsi ir su mama. Nepamena ką V- yra padaręs mamai. V- su mama negerai pasielgė tą pačią dieną, kai jam trenkė diržu, V. mušė mamą, kumščiu trenkė vieną kartą mamai į krūtinę. Mama V-ui trenkė atgal taip pat į krūtinę. Policijai papasakojo, kad V. jį mušė (t.1, b.l. 39-41).

Liudytoja V. D. teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-29 vakare, apie 22 val. ji kartu su V-u namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir susiginčijo, nes V. yra pavydus ir pradėjo jai priekaištauti dėl buvusių vyrų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vienas kitą pastūmė rankomis, gal netyčia jį stumdama ir galėjo jam kur nors įbrėžti nagais, tačiau to padarė netyčia. V. susinervino ir pasiėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną išėjo iš buto, sakydamas, kad iškvies jai policiją. Konfliktas vyko virtuvėje, jos vaikas tuo metu buvo kambaryje, gulėjo lovoje, per jos telefoną žiūrėjo filmukus ir įvykio nematė. V. išėjo į lauką, užtruko apie 20 min. Ji tuo metu paskambino mamai ir paprašė atvykti, nes norėjo, kad ji pasiimtų vaiką. Maždaug už 20 min. į butą kartu su V-u, bei policija parėjo jos mama Z. P.. Policijos pareigūnai paklausė, kas įvyko ir ji jiems nurodė, kad susipyko su V-u ir jie apsistumdė. Kad būtų sakiusi, jog V- įspyrė jai ir jos vaikui į koją, ji neprisimena. Ką konkrečiai sakė policijos pareigūnams, neprisimena, nes buvo nemažai išgėrusi. Ar pareigūnams rodė mėlynes ant savo kūno, bei ant sūnaus kūno, neprisimena. Ant jos vaiko kairės kojos šlaunies yra sumušimas ar kraujosruva, nes jis prieš 4 dienas lakstydamas namuose su šunimi, nukrito prie balkono ir įsidaužė į plastikinių durų slenkstį. Po to, jam ir atsirado mėlynė. V. D. jos sūnaus nemušė. Kad V. D. grįžtų namo, ji neprieštarauja. Tokia situacija gavosi, dėl per didelio alkoholio kiekio suvartojimo (t.1, b.l. 54-55).

Iš 2020-08-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė V. D.. V. D. nustatytas 3,14 promilių girtumas, V. D. - 1,66 promilių girtumas. V. D. paaiškino, kad jos vyras V. D. spyrė jai ir jos vaikui iš kojos. Ant moters kairės kojos matėsi kraujosruvos. Ant vaiko kairės kojos taip pat matėsi kraujosruvos (t.1, b.l. 9-12).

Iš 2020-09-07 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų "body" kamerų vaizdo įrašai matyti, kad policijos pareigūnai bendrauja su V. D.. Jis policijos pareigūnams nurodo, kad konfliktas su žmona kilo dėl alaus, kurio ji nerado ir puolė jį draskyti. V. D. nurodė, kad V. D. koja spyrė jai ir jos vaikui į kojas. (t.1, b.l. 98-110)

Iš 2020-12-07 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad į BPC skambino V. D., kuris pranešė, jog girta jo žmona yra namuose su vaiku. Taip pat pasakė, jog ji sudraskė jam nugarą, dėl to, kad nerado savo alaus. (t.1, b.l. 130-131)

Iš 2020-09-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1485/2020 (03) matyti, kad apžiūrėjus A. Ž. rastos dvi poodinės kraujosruvos kairės šlaunies šoniniame ir vidiniame paviršiuje. Galėjo gautis du kartus suduodant diržu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t.1, b.l. 92)

Iš 2020-08-29 d. PRĮR duomenų matyti, kad iškart po nusikalstamos veikos padarymo V. D. nurodė, kad prieš ją ir jos nepilnametį vaiką A. Ž. smurtavo jos vyras V. D.. Ant vaiko kairės kojos matėsi kraujosruvos. (t.1, b.l. 94-97)

2020-10-01 apžiūros protokolu apžiūrėtas iš įtariamojo V. D. paimtas diržas matyti, jog ant diržo sagties yra pavaizduotas metalinis jautis. (t.1, b.l. 122).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019).

Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Dėl 2020 m. rugsėjo 5 d. nesunkaus nukentėjusiojo R. L. sužalojimo

2020-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-09-28, 15:20 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vyras ir moteris puola su peiliu. Nuvykus, koridoriuje ant grindų gulėjo V. D.. Šalia jos buvo jos vyras V. D.. V. D. liemenėlėje buvo rastas peilis. V. D. nurodė, kad peilis ne jo ir kad su juo nieko nedarė. L. T. nurodė, jog pas ją atvyko jos sūnus A. T. ir R. J., kuriems išėjus į koridorių kilo konfliktas su V. D. ir V. D.. Jie buvo neblaivūs. Konflikto metu V. D. išsitraukė peilį ir grasino sakydamas, kad juos sužalos. A. T. ir V. D. susistumdė. Konflikto metu V. D. pargriovė A. T. ant žemės ir ne mažiau kaip vieną kartą smūgiavo jam į veido sritį (t. 2, b.l. 145-146).

2020-11-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas po įvykio iš V. D. paimtas peilis, matyti, kad peilis yra sulankstomas. Peilio geležtė puošta gyvūnų atvaizdais ir ornamentais. Peilio rankena padaryta iš pilko metalo (t. 3, b.l. 46-48).

2020-10-12 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai, matyti, kad iškart po įvykio liudytoja L. T. nurodo, jog V. D. puolė jos sūnų A. T. koridoriuje, nes jam nepatiko jo sūnaus žvilgsnis. Puolė jį su peiliu. Apžiūrėdami V. D., policijos pareigūnai jos liemenėlėje randa peilį, kurį L. T. atpažįsta, kaip tą patį su kuriuo V. D. puolė jos sūnų A. T. (t. 3, b.l. 36-44).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažino iš dalies, nurodydamas, kad iki įvykio nukentėjusiojo A. T. nepažinojo. A. motina L. T. jį gąsdino, kad kai grįš sūnus, padarys tvarką. Tą dieną buvo išgėręs, pradėjo konfliktą žodžiais, pasakydamas A. T.: „ko žiūri“, po šių žodžių, priėjęs prie A. T., pradėjo muštis rankomis, trenkė A. į nosies sritį. Kaltinamasis V. D. tvirtino, jog nukentėjusiajam negrasino jį papjauti ir peilio rankose neturėjo. Nukentėjusysis A. T. nuosekliai nurodė grasinimo jį nužudyti bei jo sužalojimo aplinkybes tvirtindamas, kad iki konflikto kaltinamojo V. D. nepažinojo. Rūkant bendrame bendrabučio balkone, praeidamas V. D. jam pasakė: „ko žiūri“, nukentėjusysis šio paklausė: „o ką, negalima?“. Tada V. D. išsitraukęs peilį, jį atlenkė ir pradėjo eiti link jo, sakydamas „papjausiu“. Jo mama L. T. jį įstūmė į kambarį ir girdėjo, kaip ji laikydama duris, kad jis neišeitų, šaukė: „palik sūnų, pjauk mane“. Jis tuo metu buvo labai išsigandęs, prašė sugyventinės R. kviesti policiją. Pavykus atidaryti duris ir išeiti į koridorių, kaltinamasis jį puolė, nuo dviejų kaltinamojo smūgių jis išsisuko, tada jį kaltinamasis pagriebė už kaklo, paguldė ant grindų, gulimoje padėtyje smogė jam į nosį. Juos išskyrė kaimynai ir mama. Pareigūnai jam pasakė, kad peilį rado V. D. sugyventinės liemenėlėje. Tą momentą, kai kaltinamasis turėjo peilį, matė jo mama ir tuo metu iš kambario išėjusi jo sugyventinė. Tokius nukentėjusiojo A. T. parodymus patvirtino liudytojos L. T. bei R. T., kurios teisme nurodė, jog mačiusios kaltinamojo rankose iškeltą peilį, kai šis artėjo link nukentėjusiojo A. T., po to liudytojai L. T. sūnų įstūmus į kambarį, ši šaukė V. D., kad jis pjautų ją, o ne jos sūnų. Abi liudytojos vienodai nurodė ir nukentėjusiojo A. T. sužalojimo aplinkybes. Teisme liudytoja T. P. patvirtino mačiusi kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo grumtynes ir nurodė, jog girdėjo kaip L. T. šaukusi: „jis turi peilį“, nors peilio teigė nemačiusi. Aplinkybė, jog nukentėjusysis A. T. buvo puolamas peiliu nurodyta ir 2020-09-28 tarnybiniame pranešime, ataskaitų žiūryklės duomenyse, pareigūnų „body“ kamerų apžiūros protokole. Liudytoja L. T. teisme patvirtino ir tai, kad atvykę policijos pareigūnai pradėjo ieškoti peilio pas V-ą, peilį rado kaltinamojo sutuoktinės V. D. liemenėlėje. Liudytoja L. T. nurodė, kad atpažino tą peilį - tai buvo tas pats peilis, kuris buvo kaltinamojo rankose. Peilio apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas po įvykio iš V. D. paimtas peilis, matyti, kad peilis yra sulankstomas. Peilio geležtė puošta gyvūnų atvaizdais ir ornamentais, peilio rankena padaryta iš pilko metalo. Nors teisme liudytoja V. D. atsisakė duoti parodymus dėl šio įvykio, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad liemenėlėje turėjo pareigūnų apžiūros metu rastą peilį, kai norėjo eiti išskirti koridoriuje besimušančio vyro su nukentėjusiuoju, tačiau tvirtino, kad peilį įsidėjo į liemenėlę eidama iš virtuvės, kad šis jai netrukdytų, kai ji skirs vyrą su nukentėjusiuoju.

Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus ir patvirtina, jog V. D. grasino nukentėjusiajam jį papjauti, artėdamas link jo ir rankoje laikydamas atlenktą peilį. Nukentėjusysis A. T. pagal kaltinamojo grasinimo išraišką ir aplinkybes (išgėręs, bendro naudojimo koridoriuje, artėjo rankoje iškeltu atlenktu peiliu, sakydamas: „papjausiu“) turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, teisme patvirtindamas, kad labai išsigando. Akivaizdu, kad kaltinamasis V. D. siekė tokios nukentėjusiojo būsenos (išgąsčio), savo grasinimą papjauti susiedamas su veiksmu – iškeldamas peilį, atlenkęs jo geležtę ir artėdamas link nukentėjusiojo. Tokiais veiksmais išgąstį kaltinamasis sukėlė ne tik nukentėjusiajam A. T., bet ir jo šeimos nariams – mamai ir žmonai (tuometinei gyvenimo draugei). Nukentėjusiajam A. T. padarytų sužalojimų pasekmes ir mastą patvirtina specialisto išvada. Tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. D. nukentėjusįjį sužalojo be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstas jo veiksmams buvo mažareikšmė dingstis – jam nepatiko nukentėjusiojo, kurio iki įvykio nepažinojo, atsakymas į jo klausimą.

Taigi byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo V. D. parodymus, kad jis negrasino nukentėjusiajam jį papjauti peiliu ir patvirtina, jog V. D. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, atlenkęs jo geležtę, artėjo link A. T., grasindamas jį papjauti, dėl ko nukentėjusysis A. T. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia ranka sugriebė A. T. už kaklo ir jį smaugė, po to koja užlipo jam ant dešinės kojos ir vieną kartą kumščiu sudavė A. T. į nosį. Taip, dėl chuliganiškų paskatų padarė A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus t.y. nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimą, nosies nugarėlės, šoninių paviršių ir akių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, smulkias kraujosruvas sprando odoje, poodines kraujosruvas dešinės čiurnos - pėdos nugariniame paviršiuje. Kaltinamojo V. D. kaltė padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nukentėjusiųjų A. Ž. bei A. T. sužalojimo ir grasinimo nužudyti yra ta, jog minėtas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir minėta aplinkybė turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, anksčiau keturis kartus teistas, daugiausia už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus teistumui per trumpą (vieno mėnesio) laikotarpį padarė keturis tyčinius nusikaltimus, kurių objektas – žmogaus sveikata ir gyvybė. Kaltinamasis padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, kurie yra baigti. Akivaizdu, jog anksčiau už smurtinius nusikaltimus skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas, tinkamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau smurtauja. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų šioje byloje nukentėjo trys žmonės, vienas iš jų yra mažametis. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė, tačiau dėl trijų nusikalstamų veikų teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs ir nurodė užsiimantis individualia veikla, tačiau šios aplinkybės kaltinamojo elgesio teigiamai neveikia.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas, kurios dydis, parenkamas mažesnis nei sankcijose už atskiras nusikalstamas veikas numatytas šios bausmės vidurkis.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą V. D. skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Likusios bausmės su apėmimo būdu subendrintąja bausme V. D. bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į panašų veikų pavojingumą, pobūdį ir intensyvumą, taip pat nukentėjusiojo R. L. išsakytą poziciją, prie griežčiausios (subendrintosios) bausmės, pridedant po dalį už likusias veikas paskirtų bausmių (tris mėnesius laisvės atėmimo - už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, keturis mėnesius laisvės atėmimo - už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje) (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paros) bei nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (dvi paros) (t. 1, b.l. 174-178, t. 3, b.l. 101-104).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintinos.

Byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 194,82 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo V. D. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 25-33). Bylos duomenys patvirtina, nukentėjusiųjų R. L. ir A. T. gydymosi dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų išlaidos sudaro 194,82 Eur. Kaltinamasis V. D. nurodė, kad dėl A. T. gydymo išlaidų sutinka, tačiau kaltę dėl R. L. sužalojimo neigė. Byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamąjį V. D. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų – nesunkaus R. L. bei A. T. sveikatos sutrikdymo - padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą civilinei ieškovei priteisiant iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas peilis ir iš V. D. kratos metu paimtas diržas, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kvito Nr. 039760 (t. 3, b.l. 57), pripažintini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, iš kaltinamojo konfiskuotini ir kaip menkaverčiai sunaikintini, o penki kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų „body“ kamerų, BPC garso įrašais, fotonuotraukomis bei mažamečio apklausos vaizdo įrašu, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, ir jį nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti po dalį bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir galutinę subendrintą bausmę V. D. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paras) bei nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (dvi paras).

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš V. D. priteisti 194,82 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus, 82 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam V. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - įvykio vietoje paimtą peilį ir iš V. D. kratos metu paimtą diržą, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti, o penkis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, garso įrašais, fotonuotraukomis bei apklausos vaizdo įrašu, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.