Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) neregistruotas, teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 22 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

2) 2018 m. kovo 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine bausme - laisvės apribojimu 10 mėnesių, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta bauda ir jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 6 MGL (225, 96 Eur) dydžio bauda. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2022 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų, kuri BK 64 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir I. B. paskirta galutinės subendrintos bausmės – areštas 40 parų ir 225,96 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5, 8, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu.

4) 2023 m. sausio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme - areštu 40 parų, kuri BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu iš dalies subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės - areštas 60 parų ir 225,96 Eur dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant bausmę visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą (arešto bausmę atlikęs 2023 m. gegužės 8 d., o baudos nesumokėjęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

I. B. 2025 m. sausio 16 d., apie 17.44 val., Rokiškio mieste, Kauno gatvėje prie namo Nr. 4, tyčia vairavo automobilį „Mitsubishi Carizma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis I. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad tądien jis Rokiškyje prie „Swedbank“ banko susitiko su I. V., kuri buvo su R, jo pavardės nežino. Kadangi abu buvo neblaivūs, jis norėjo padėti I. ir parvaryti jos automobilį į (duomenys neskelbtini). I. pati davė jam raktelius nuo jai priklausančio automobilio ir pasakė, kad gali vairuoti. I. neklausė jos, ar yra išgėręs tuo metu, nes jai nekilo abejonių dėl jo blaivumu. Pats kaltinamasis tuo metu jautėsi blaivus, nors prieš dieną buvo gėręs, todėl ir sėdo už vairo, o vėliau, juos važiuojančius į (duomenys neskelbtini) prie muzikos mokyklos, sustabdė policijos pareigūnai. Su nustatytu blaivumu sutiko. Papildomia nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, bet ieškausi darbo, taip pat turi sūnų, kurį išlaiko.

Kaltinamajam I. B. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo I. B. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. B. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, jis tyčia vairavo automobilį „Mitsubishi Carizma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia dar liudytojų parodymai, įvykio vietos protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos duomenys bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo I. B. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip viešos tvarkos pažeidimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kuo įsitikino ir teismas, nagrinėdamas bylą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo I. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, jam nustatytas girtumas gerokai didesnis nei minimali riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, neblaivus automobiliu važiavo, neturėdamas teisės vairuoti, gyvenvietės teritorijoje, kas tik pagrindžia padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo I. B. neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą ir jau antrą kartą – už analogiško nusikaltimo padarymą, anksčiau jo atžvilgiu net tris kartus skirtos arešto bausmės ir net kelis kartus realiai jo atliktos arešto bausmės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui, jis ir toliau nusikalsta, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą, dar turint galiojantį teistumą už ankstesnius nusikaltimus. Be to, kaltinamasis sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir kitus KET pažeidimus, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 90-95). Taip pat vertintina ir tai, kad kaltinamasis neregistruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (b. l. 101, 104-105), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį I. B. leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam ne kartą taikytos arešto bausmės nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, t. y. nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Taigi, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis I. B. naują tyčinį nusikaltimą padarė, dar turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį nusikaltimą, taip pat įvertinus minėtus duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, ir kitas prieš tai aptartas aplinkybes, teismas priima sprendimą pripažinti kaltinamąjį I. B. recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tuo tarpu dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį I. B. galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnę bausmę nei anksčiau taikytos bausmės. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam I. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmė parinktina ilgesnė nei baudžiamojo įstatymo numatytas šios bausmės minimumas, tačiau trumpesnė nei sankcijoje numatyta šios bausmės vidutinis dydis. Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir joje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 5 dalį atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam I. B., atsižvelgia net tik į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, o ypatingai turint omenyje tai, kad kaltinamajam terminuota laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, jam anksčiau kartą taikytas BK 75 straipsnis buvo panaikintas tik bausmių subendrinimo proceso metu, todėl byloje nėra duomenų, kad tokia priemonė nebūtų efektyvi nagrinėjamu atveju. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio galėjosi, ko pagrindu byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Dėl to, teismas mano, kad pats kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn jį privertė apsvarstyti savo netinkamą ir nusikalstamą elgesį. Remiantis visu tuo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam I. B. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas vidutiniam laikotarpiui (2 metams) ir kartu su bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam skirtina ir intensyvi priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis BK 75 straipsnio 6 dalies pagrindu, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu kaltinamąjį: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ar mokslu. Be to, kartu visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini ir bausmės tikslus padėsiantys pasiekti BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyti įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas), 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Nusprendus kaltinamąjį I. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis I. B. kaltinamas pakartotinai padaręs vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas, gerokai viršijantis baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų girtumą, taip pat jis sėdo už vairo, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, vairavo miesto ribose, tokiu būdu keldamas didelį ir realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai bei siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidutinis laikotarpis (4 metams), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo paskyrimo dienos (2025 m. sausio 20 d.). Toks sprendimas priimamas, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo pasibaigęs draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paskirtas kaltinamajam Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis automobilis „Mitsubishi Carizma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas, priklauso liudytojai I. V. ir byloje nėra patikimų rodymų, patvirtinančių, kad ji būtų tuo metu tinkamai suvokusi, kad kaltinamasis I. B. yra neblaivus ir tokiu būdu jos turtas bus naudojamas nagrinėjamam nusikaltimui daryti. Kadangi, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti bent vieną iš pagrindų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, kuomet galėtų būti priimtas sprendimas dėl kitam fiziniam asmeniui nei kaltinamasis priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo – BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo I. B. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mitsubishi Carizma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis sudaro 880 Eur sumą su PVM (b. l. 66).

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 117-120) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo I. B. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2025 m. vasario 4 d. pažymą Nr. APD-2025-01455 dėl 166,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynimo pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, vis dėlto, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tuo tarpu BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad gynėjas kaltinamajam I. B. paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios, o paties kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, kadangi šiuo jis nedirbantis, turi išlaikytinių, yra dar nepadengęs ankstesnės baudos bausmės, be to byloje nėra konkrečių duomenų apie jo turimą kokį tai vertingą turtą ar santaupas, juolab dar šiuo teismo nuosprendžiu yra priteista ir nemaža piniginė suma padengti konfiskuojamo turto vertę, todėl šių proceso išlaidų valstybei teismas nusprendžia nepriteisti iš kaltinamojo.

Proceso išlaidos teismui šioje byloje sudaro 0,15 Eur sumą, tačiau jos nėra priteisiamos iš kaltinamojo, nes neviršija 8,00 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas 2025 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 9-15) ir nutarimu (b. l. 16-17) perduotas saugoti į UAB ,,Automera'' saugojimo aikštelę, adresu - Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26, grąžintinas I. V., kaip teisėtai šio daikto savininkei, BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi šiuo teismo nuosprendžiu priimtas sprendimas BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo I. B. tik išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą ir šio automobilio nekonfiskuoti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį I. B. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Mitsubishi Carizma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 880,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) Valstybei.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį I. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,Automera'' saugojimo aikštelėje (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26), grąžinti I. V., kaip teisėtai šio daikto savininkei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.