Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu E. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš L. D.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš M. S.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams ir trims mėnesiams atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš Y. V.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš P. M.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas vieneriems metams devyniems mėnesiams atėmimu; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš K. P.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 45 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta trejų metų keturių mėnesių teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas. Iš E. G. konfiskuoti 138,39 Lt kaip nusikalstamu būdu gauti pinigai.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistosios E. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:

2008 m. balandžio 28 d., apie 1.15 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniąja pasieniete, šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš UAB ,,Antila“ vairuotojo L. D. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio DAF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės SDP 27 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, t. y. neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė Sargybų būrio funkcijas, Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;

2008 m. gegužės 2 d., apie 23.01 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės ,,Ulan-Kargo“ vairuotojo M. S. neteisėtai priėmė 100 Lt, įdėtų į Kirgizijos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Mercedes Benz 1625“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė Sargybų būrio funkcijas, 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose įtvirtintas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;

2008 m. gegužės 3 d., apie 7.26 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Nizelnik I.G“ vairuotojo Y. V. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008 m. gegužės 3 d. valiutų kursą sudaro 9,35 Lt, įdėtų į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Magnum“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė Sargybų būrio funkcijas, Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;

2008 m. rugpjūčio 6 d., apie 5.11 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Lukovceva T. S.“ vairuotojo P.M. (P.M.) neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kurie pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 6 d. valiutų kursą sudaro 9,48 Lt, įdėtų į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Premium“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė Sargybų būrio funkcijas, Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas;

2008 m. rugpjūčio 14 d, apie 19.42 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies (2000 m. spalio 10 d. redakcija) reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš UAB ,,Vilniaus Laura“ vairuotojo K. P. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kurie pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 14 d. valiutų kursą sudaro 9,56 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Scania R114LA“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės TXZ339 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė Sargybų būrio funkcijas, Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kasaciniu skundu nuteistoji E. G. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė apeliacinio skundo motyvų dėl ekspertizės, kad šis įrodymas paneigia liudytojo R. B. prielaidas dėl pasuose matomų piniginių kupiūrų, ir nemotyvavo, kodėl jis ekspertizės akto nevertino spręsdamas dėl įrodymų patikimumo.

Atsiliepimu į nuteistosios E.G. kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal BPK 158 ir 160 straipsnių reikalavimus Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje asmuo, prieš kurį bus atliekamas veiksmas ar kuris bus sekamas, buvo apibūdintas tinkamai ir tiksliai: nurodytos E. G. pareigos, vardas, pavardė ir asmens kodas. Nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams slapta du kartus patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą. Nutartimi buvo leista Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti nuteistosios E. G. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad šia nutartimi buvo leidžiama sekti konkretų asmenį – E.G. jos darbo vietoje, t. y. Lavoriškių užkardoje. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamasis asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo jokios procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą, pavyzdžiui, Lavoriškių užkardos pastatą ar Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statinius. Prokuroras nurodo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda, kaip VSAT organizacinės struktūros dalis, savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra užkardos tarnybinės patalpos; atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje minimos patalpos buvo siejamos su jų priklausomybe VSAT struktūriniam vienetui, t. y. užkardai. Be to, prokuroras pažymi, kad BK 160 straipsnis nereikalauja, kad sekamas objektas būtų tiksliai apibrėžtas dar ir kituose teisės aktuose. Todėl, pasak prokuroro, kasatorės teiginiai, kad Lavoriškių užkarda ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktas yra skirtingi objektai, nes teisės aktai nevienodai apibrėžia jų požymius, turi būti atmesti.

Prokuroras nesutinka ir su tais skundo argumentais, kuriuose nurodoma, kad liudytojų L. D., M. S., Y. V., P. M., K. P. duoti parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, nes gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Prokuroro manymu, šie liudytojai atitiko BPK 78 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus liudytojui, nes žinojo reikšmingas bylai aplinkybes. Jie buvo apklausti laikantis visų BPK numatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. jie buvo apklausti apie kitų asmenų veiksmus. Prokuroras pažymi, kad baudžiamasis procesas šiuo atveju buvo pradėtas ir nukreiptas ne prieš vairuotojus, o prieš pasieniečius, tuo tarpu BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį, kad liudytojų suradimo ir jų iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jų parodymų turiniu, kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų buvę kviečiami apklausoms pažeidžiant BPK nustatytą tvarką.

Prokuroras nesutinka ir su tuo, kad teismai netinkamai vertino minėtų liudytojų parodymus, nelygino jų su kitais bylos įrodymais, ir kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai analogiški apeliacinio skundo teiginiams iš esmės buvo išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išsamiai išanalizuotas ir įvertintas įrodymų patikimumas ir pakankamumas, pasisakyta dėl esminių skundo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų gavimo teisėtumo ir jų vertinimo

Nuteistoji E. G. ginčija slaptų vaizdo ir garso įrašų gavimo teisėtumą, teigdama, kad gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta kasatorės teiginį dėl slaptų operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo ir jų metu gautų įrodymų neleistinumo. Kolegija laiko nepagrįstu ir nuteistosios argumentą, kad Lavoriškių pasienio kontrolės punkte slapto sekimo kameros buvo įrengtos neteisėtai, nes 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi sumontuoti slapto sekimo įrangą buvo leista Lavoriškių užkardoje, o, remiantis įstatymais, užkarda ir pasienio kontrolės punktas laikytini skirtingais objektais.

Iš šios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartyje dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros sankcionuotas patekimas į Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas. Nors skunde teisingai nurodoma, kad teismo nutartyje nurodytas neteisingas adresas: Vilniaus g. 60, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad šios nutarties pagrindu duomenys buvo gauti neteisėtu būdu, nes operatyvinių veiksmų prieš konkrečius asmenis (taip pat ir E. G.) atlikimo vieta aiškiai apibrėžta kaip Lavoriškių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo vietų patalpos, o veiksmai turi būti atliekami, taip pat ir prieš nuteistąją E. G.. Tuo tarpu 2008 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimta dėl konkrečių asmenų, tarp jų ir E. G., slapto sekimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kuria leista slapta įrengti specialiąją techniką vaizdo ir garso įrašymui ir fiksuoti bei kontroliuoti E. G. veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus, tokia vieta nurodyta – Lavoriškių užkardos tarnybinės patalpos, kaip konkrečių asmenų darbo vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs (kasacinės nutartys 2K-131/2012, 2K-38/2012, 2K-332/2011, 2K-430/2011, 2K-493/2011), jog Lavoriškių užkarda yra VSAT Vilniaus rinktinės struktūrinis padalinys, į kurios struktūrą savo ruožtu patenka jos teritorijoje esantys pasienio kontrolės punktai, todėl leidimas atlikti tam tikrus veiksmus užkardoje reiškia leidimą juos atlikti bet kuriame tos užkardos struktūriniame padalinyje. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties akivaizdu, kad joje Lavoriškių užkarda yra nurodyta ne kaip konkreti vieta, o kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės struktūrinis padalinys, todėl leidimas tam tikrus veiksmus atlikti užkardoje reiškia leidimą tuos veiksmus atlikti bet kuriame tos užkaros struktūriniame padalinyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad slapti vaizdo ir garso įrašai, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra gauti neteisėtais būdais ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų.

Taip pat skunde nesutinkama, kad teismai vadovavosi liudytojų L. D., J. V., P. M., K. P., M. S. parodymais, nes jie negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, kadangi davė parodymus apie jų pačių, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką – BK 227 straipsnyje numatytą papirkimą, be to, jie nebuvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorės argumentai nepagrįsti ir neduoda pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai užsieniečiai parodymus davė ne apie savo pačių, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, o apie įtariamųjų, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, nes šioje baudžiamojoje byloje buvo tiriamas pareigūnų piktnaudžiavimas tarnyba, siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių – BK 228 straipsnio 2 dalis. Dėl to, atliekant liudytojų užsieniečių apklausą, nebuvo padaryta baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad šiuos liudytojus apklausė ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjas; šių apklausų metu buvo suteiktos visos galimybės jose dalyvauti tiek įtariamajai tiek jos gynėjai, taip užtikrinant įtariamosios teises. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl objektyvių priežasčių nepavykus iškviesti liudytojų į teismą, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (pagal BPK 276 straipsnio 1,4 dalių reikalavimus) ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo atitinkamai įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Priešingai negu nurodo kasatorė, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojams duodant parodymus būtų daromas spaudimas, o tai, kaip liudytojai buvo surasti ir iškviesti į apklausą, nesietina su liudytojo parodymų turiniu.

Kasatorės argumentai, kad teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. B. parodymais, kuris įvykių tiesiogiai nematė, nevertino ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad dėl nepakankamos vaizdo įrašo kokybės nėra galimybių nustatyti, ar vaizdo įrašuose yra užfiksuoti pinigai, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai negu teigia nuteistoji, vien tik ekspertizės akto turinys nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, jog perduodami būtent pinigai, nes patvirtinti šį faktą trukdo nepakankama vaizdo įrašo kokybė. Tuo tarpu liudytojo R. B. parodymai, nors nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie sutampa su kitais bylos duomenimis (pvz., liudytojų vairuotojų parodymais), kad vaizdo įrašuose užfiksuoti perduodami daiktai yra ne kas kita kaip pinigų kupiūros. Taigi teismai liudytojo parodymais rėmėsi nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių, vertindami juos ne atskirai, bet lygindami su kitais bylos duomenimis. Darytina išvada, kad skundžiami teismų sprendimai yra pagrįsti išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir byloje esančiu įrodymų viseto vertinimu. Esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų renkant, pripažįstant duomenis įrodymais ir juos vertinant nebuvo padaryta.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, taip pažeisdamas BPK 44 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme gynėja pateikė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, grįsdama jį tuo, kad liudytojai vairuotojai nebuvo apklausti teisme, o, jos manymu, jų parodymuose yra prieštaravimų, kuriuos reikia pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė atlikti įrodymų tyrimą, motyvuodamas tuo, kad šie liudytojai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atliko išsamų įrodymų vertinimą ir motyvuotai nutartyje pasisakė, kad liudytojų parodymuose prieštaravimų nenustatyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios E. G. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistosios E. G. kasacinį skundą atmesti.