Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Statybų ekspertas“ patikslintu skundu prašo panaikinti: Druskininkų savivaldybės administracijos 2012-11-14 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 201 (toliau – ir Patikrinimo aktas); Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymo Nr. V35-932 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo“ dalį, kuria administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašą (eil. Nr. 13) (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Statybų ekspertas“ (toliau – ir UAB „Statybų ekspertas“, Bendrovė) iš atsakovės tik 2022-02-09 gavo pranešimą, kad Bendrovei priklausančios administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2012-12-17 įtrauktos į Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Jokių kitų duomenų apie minėtų patalpų įtraukimą į Sąrašą, vykusį patikrinimą pareiškėja iš atsakovės nėra gavusi, todėl termino ginčyti administracinius aktus nepraleido.

Nurodė, kad UAB „Statybų ekspertas“ 2007-08-02 įsigijo negyvenamąsias patalpas (patalpos nuo 1-1 iki 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Patalpos), kurios yra daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Daugiabučiame name (bendrabutyje) yra ir kitos patalpos (įvairios paskirties) ir 43 butai (gyvenamosios paskirties), kurie nuosavybės teise priklauso kitiems savininkams. Patalpos nuo 1-1 iki 1-36 priklauso pareiškėjai. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka 2008-05-16 gavo leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 91/08 Patalpose, nusamdė statybos rangovę UAB Eurogranda ir Co, kuri organizavo ir vykdė statybos darbus.

Daugiabučiam namui, kuriame yra Patalpos, valdyti, prižiūrėti, eksploatuoti ir kitus veiksmus su statiniu teisės aktų nustatyta tvarka atlikti įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija „DNSB 2A“ (juridinio asmens kodas 284761910, įregistruota 1995-12-20).

Pažymėjo, jog daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 ir 3 straipsnių nuostatas, daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui paskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įstatymų nustatyta tvarka namui paskirtas žemės sklypas, pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai (tarp jų langų konstrukcijos, stiklai, palangės, skardos elementai, apskardinimai ir pan.), įėjimo į namą laiptai ir durys) yra bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad daugiabutis namas nėra įrašytas į Sąrašą, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo į jį įrašyti ir pareiškėjos valdomas patalpas.

Patikrinimo akte yra įrašas, kad pastato dalis neprižiūrima, tačiau nenurodyta jokių motyvų ir paaiškinimų, faktinė situacija neužfiksuota nuotraukomis, vaizdine medžiaga. Taip pat nurodyta, kad užkalti langai, tačiau tai reikalinga dėl apsaugos nuo trečiųjų asmenų patekimo per langus. Nurodyta, kad dalis pastato langų su vienu stiklu, vadinasi, languose stiklai yra. Įrašas, kad prie pastato auga krūmai, o prieduobėse pilna šiukšlių, nėra susijęs su pareiškėjos patalpomis, tai teritorijos (žemės sklypo) dalis, kuri priklauso visiems namo bendraturčiams. Pažymėjo ir tai, kad langai, pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos yra ne kurio nors patalpų savininko, bet daugiabučio pastato dalys, kurios priklauso visiems daugiabučio namo savininkams (bendraturčiams). Todėl atsakovė reikalavimą nepagrįstai reiškia išskirtinai pareiškėjai, net nepatekusi į jos valdomas Patalpas, jų neapžiūrėjusi ir neįvertinusi.

Taigi, akivaizdu, kad minėtas Patikrinimo aktas yra neišsamus, prieštaringas, neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, nepatvirtintas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais, vaizdine medžiaga, todėl naikintinas. Pagal Patikrinimo akte nustatytus duomenis pareiškėjos Patalpos negalėjo būti įrašytos į Sąrašą. Taip pat ginčijami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi yra nemotyvuoti. Todėl prašo patikslintą skundą patenkinti ir ginčijamus administracinius aktus panaikinti.

Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-05-29 sprendimas Nr. T1-120 ir 2012-08-28 sprendimas Nr. T1-157 (toliau – ir Sprendimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 2 daliai, 2 straipsnio 1 daliai (2 str. 1 d. aktuali redakcija galioja nuo 2018-01-01), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 9 daliai, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai; taip pat ar Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-157 (toliau – ir Aprašas), 4, 5, 8 punktų nuostatos neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 2 straipsnio 1 daliai (2 str. 1 d. aktuali redakcija galioja nuo 2018-01-01), Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 daliai, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai.

Nurodė, kad tiek Sprendimas, tiek Aprašas prieštarauja minėtų įstatymų reikalavimams. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina Savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, galiojantį atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nustato Savivaldybės taryba, kuri gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, diferencijuojamus tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės Savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 37 punkte nustatyta, kad išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija yra inter alia mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Taigi, imperatyvaus pobūdžio pareiga sudaryti ir tvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įstatymu nustatyta Savivaldybės tarybai. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad savivaldybės administracijos direktorė, įrašydama į Sąrašą ir jį Įsakymu tvirtindama, veikė ultra vires (viršydama įgaliojimus) ir peržengdama savo kompetenciją.

Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu nesutinka, atsiliepime ir jos atstovai teismo posėdyje nurodė, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka VAĮ reikalavimus, yra tinkamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Nurodė, kad Administracija informavo pareiškėją, jog 2012-11-14 10 val. statinio naudojimo priežiūros vykdytojas atliks patikrinimą, kaip naudotojas – savininkas (t. y. pareiškėja) atlieka dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, patikrinimo metu bus įvertinta dalies pastato būklė ir techninės priežiūros organizavimas.

Administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž., vykdantis statinių priežiūros funkciją, 2012-11-14 atliko UAB „Statybų ekspertas“ priklausančios 43 butų keturių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo dalies – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 201, kuriame konstatavo, kad pastato dalies konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga, pastato dalis neprižiūrima, užkalti langai, dalis pastato langų su vienu stiklu, prie pastato auga krūmai, kurie ardo betono konstrukcijas, prieduobėse pilna šiukšlių. Taip pat pareikalavo užsandarinti pastato langus, kad priblokuoto daugiabučio namo gyventojai nepatirtų šilumos nuostolių, sutvarkyti teritoriją, iškirsti augančius krūmus iki 2012-12-14. Pareiškėjai nustatytu terminu neįvykdžius Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų, pastato dalis buvo įrašyta į Sąrašą.

Atsakovės nuomone, iš Patikrinimo akto turinio akivaizdu, kad jis yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, juo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, todėl jis pats savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių, o keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto, kaip konstatuojamojo pobūdžio akto, iš esmės yra tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Patikrinimo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Prašo šią bylos dalį nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai nuo 2007-08-02 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – įstaiga, esanti (duomenys neskelbtini), su patalpomis nuo 1-1 iki 1-36. Nuotraukos patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – įstaiga yra atskira statinio dalis, turinti tik bendrą sieną su kitomis patalpomis. Taigi, pareiškėja buvo (yra) statinio dalies naudotoja, o atsakovė teisėtai ir pagrįstai atliko statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimų vykdymo patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kurio pagrindu statiniai buvo įrašyti į Sąrašą.

Pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas yra konkretus, išsamus, aiškus ir teisiškai pagrįstas. Sąraše taip pat konkrečiai nurodyta, koks objektas ir kokiu pagrindu yra į jį įtrauktas. Nurodytas Patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjai priklausančios pastato dalies konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga, pastato dalis neprižiūrima, užkalti langai, dalis pastato langų su vienu stiklu, prie pastato auga krūmai, kurie ardo betono konstrukcijas, prieduobėse pilna šiukšlių. Taigi, ginčijamas Įsakymas atitiko visus esminius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Pareiškėjos teiginiai, jog Sąrašo sudarymas yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija, o pareiškėjai priklausanti pastato dalis nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektas, taip pat yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Įsakymo priėmimo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01) nebuvo numatyta, kad Sąrašą išimtinai sudaro Savivaldybių tarybos, joms buvo suteikta diskrecijos teisė nustatyti kelis konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus ir Savivaldybių tarybos turėjo teisę pasirinkti, kam ir koks tarifas nustatomas. Pareiškėjos nurodomi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys, kad Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina Savivaldybės taryba, priimti tik 2017-06-08, įsigaliojo 2018-01-01, todėl negali būti taikomi sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo.

Atsakovė sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Sąrašas turėjo būti sudarytas ir patvirtintas iki 2012-11-01, o Sąraše nurodant pareiškėjai priklausančios pastato dalies unikalų numerį padarytas aiškus rašymo apsirikimas – Sąraše nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios neatitiktys laikytinos procedūrinėmis, savaime nėra vieninteliu ir pakankamu pagrindu spręsti dėl Įsakymo neteisėtumo. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2012-11-14 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 201 ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymo Nr. V35-932 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo“ dalies, kuria administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašą (eil. Nr. 13), pagrįstumo ir teisėtumo. Įsakymu Patalpos įtrauktos į Sąrašą, statinio būklę nurodant – neprižiūrimas (apleistas) (Sąrašo 13 p.).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad UAB „Statybų ekspertas“ 2007-08-02 įsigijo negyvenamąsias patalpas (patalpos nuo 1-1 iki 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Daugiabučiame name (bendrabutyje) yra ir kitos patalpos (įvairios paskirties) ir 43 butai (gyvenamosios paskirties), kurie nuosavybės teise priklauso kitiems savininkams. Patalpos nuo 1-1 iki 1-36 priklauso pareiškėjai.

Administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis statinių priežiūros funkciją, 2012-11-14 atliko UAB „Statybų ekspertas“ priklausančios daugiabučio gyvenamojo namo dalies – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 201, kuriame konstatavo, kad pastato dalies konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga, pastato dalis neprižiūrima, užkalti langai, dalis pastato langų su vienu stiklu, prie pastato auga krūmai, kurie ardo betono konstrukcijas, prieduobėse pilna šiukšlių. Taip pat pareikalavo užsandarinti pastato langus, kad priblokuoto daugiabučio namo gyventojai nepatirtų šilumos nuostolių, sutvarkyti teritoriją, iškirsti augančius krūmus iki 2012-12-14.

Pareiškėjai nustatytu terminu neįvykdžius Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų, Pastato dalis įrašyta į Sąrašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymu Nr. V35-932. Apie tai atsakovė informavo pareiškėją 2012-12-18 pranešimu, jį išsiųsdama adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, jog šiuo adresu Bendrovė niekada nebuvo registruota, jokios veiklos nevykdė ir jokio pranešimo apie Įsakymą pareiškėja negavo. Tik 2021-11-16 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavusi nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, pareiškėja kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2021-11-22 rašte nurodė tik bendrą informaciją apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, tačiau nenurodė ir nepateikė nei Patikrinimo akto, nei Įsakymo. Pareiškėja 2021-12-02 dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu ir kada Patalpos buvo įtrauktos į Sąrašą ir prašė pateikti visus susijusius dokumentus. Atsakovė 2022-02-09 pateikė raštą Nr. S12-461 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie ginčijamus administracinius aktus.

Duomenų, kad pareiškėjai apie Patikrinimo aktą ir Įsakymą buvo žinoma anksčiau, byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovė, todėl laikytina, kad pareiškėja termino juos ginčyti nepraleido, kadangi skundą teismui pateikė 2022-03-10.

Dėl Patikrinimo akto panaikinimo

Kaip jau minėta, Administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis statinių priežiūros funkciją, 2012-11-14 atliko UAB „Statybų ekspertas“ priklausančios 43 butų keturių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo dalies – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 201, kuriame konstatavo, kad pastato dalies konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga. Pastato dalis neprižiūrima, užkalti langai, dalis pastato langų su vienu stiklu, prie pastato auga krūmai, kurie ardo betono konstrukcijas, prieduobėse pilna šiukšlių. Taip pat pareikalavo užsandarinti pastato langus, kad priblokuoto daugiabučio namo gyventojai nepatirtų šilumos nuostolių, sutvarkyti teritoriją, iškirsti augančius krūmus iki 2012-12-14.

Pareiškėja nesutinka su Patikrinimo aktu ir prašo jį panaikinti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, atitinkančių VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto požymius. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., LVAT 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (pvz., LVAT 2015-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (pvz., LVAT 2015-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015, 2019-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (Konstitucinio Teismo 2010-05-13 nutarimas). Ginčo pobūdį lemia ne atsakovas, o teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis, todėl ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamą Patikrinimo aktą, sprendžia, jog jis pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes jos teisių ir pareigų apimtis nesikeičia. Patikrinimo akte nurodyta tik Pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė, taip pat reikalavimas užsandarinti pastato langus ir sutvarkyti teritoriją iki 2012-12-14. Taigi, reikalavimai nukreipti į ateitį, todėl Patikrinimo aktas vertintinas kaip tarpinis dokumentas, kuris surašomas prieš priimant galutinį sprendimą – šiuo atveju Įsakymą, kuriuo Patalpos buvo įrašytos į Sąrašą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja, yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl ši administracinės bylos dalis nutrauktina, remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Dėl Įsakymo dalies panaikinimo

Pareiškėjos tvirtinimu, Patalpos į Sąrašą buvo įtrauktos nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką ir procedūras, Įsakymas nemotyvuotas, neaiškus jo faktinis ir teisinis pagrindas, priimtas, neatlikus situacijos patikrinimo po trūkumų šalinimo, t. y. po 2012-12-14.

Pareiškėja esminį ginčą kelia dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, procedūrinių reikalavimų administracinio akto priėmimo procese nesilaikymo.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis. VAĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu nuo 2011-01-10 iki 2013-05-31) 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik VAĮ, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės ir savivaldybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog ginčo Patalpos įtrauktos į Sąrašą, vadovaujantis Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-157 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Aprašas buvo parengtas ir patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Teismas pažymi, jog su VAĮ ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjai ginčijamo Įsakymo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą.

Atsakovė tvirtino, jog tuo metu galiojusio Aprašo nuostatose buvo numatyti aiškūs kriterijai dėl nekilnojamojo turto naudojimo ne pagal paskirtį ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo. Apraše įtvirtinti kriterijai buvo nustatyti Patikrinimo akte.

Teismas pažymi, jog Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas ne pagal paskirtį, arba yra neprižiūrimas (apleistas). Aprašo 6 punkte nurodyta, jog nekilnojamasis turtas naudojamas ne pagal paskirtį – kai pastato dalis, sudaranti daugiau kaip 50 procentų, yra naudojama ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato paskirtį; 7 punkte numatyta, jog nekilnojamasis turtas yra neprižiūrimas (apleistas) – kai pastatų techninė būklė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose keliamų reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnį (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, saugos naudojimo). Taigi, pastato nepriežiūros (apleidimo) požymiai iš esmės siejami su statybos teisės aktų reikalavimų nevykdymu.

Iš bylos duomenų matyti, jog minėtame 2012-11-14 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 201 užfiksuota, kad patikrinimo metu daugiabučio gyvenamojo namo dalies – administracinių patalpų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė buvo bloga (pastato dalis neprižiūrima, užkalti langai, dalis pastato langų su vienu stiklu, prie pastato auga krūmai, kurie ardo betono konstrukcijas, prieduobėse pilna šiukšlių), tačiau minėtame Patikrinimo akte nėra išdėstyta aplinkybių ir pateikta duomenų dėl esminių statinio reikalavimų nesilaikymo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio požiūriu (tai įpareigojo Aprašo 7 punkto nuostatos). Teismo vertinimu, iš Akto negalima objektyviai nustatyti statinio būklės, kadangi nurodyta nekonkreti jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė.

Taigi, pagal pateiktus įrodymus nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, kokia tvarka ir konkrečiai kokiais kriterijais vadovavosi atsakovė, įtraukdama Patalpas į Sąrašą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir atsakovė, kad po nustatyto termino – 2012-12-14 atsakovė atliko patikrinimą, ar reikalavimai pašalinti pažeidimus (užsandarinti pastato langus, sutvarkyti teritoriją, iškirsti augančius krūmus) buvo įvykdyti.

Jau vien pagal nustatytas aplinkybes dėl teisinio pagrindo ir faktinių aplinkybių neatitikties nurodytam teisiniam pagrindimui, teismo vertinimu, Įsakymas yra neaiškus, pagrįstas prieštaringais motyvais, todėl akivaizdu, jog pareiškėjai buvo sunku suprasti jo esmę ir efektyviai realizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymo Nr. V35-932 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo“ dalis, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – administracinės patalpos – (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašą (eil. Nr. 13), negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes priimant Įsakymą buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principo imperatyvai.

Teismo vertinimu, Įsakymo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto įsakymo priėmimui, įvertinimas, ir tai sudaro pagrindą jo dalį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo

Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-05-29 sprendimas Nr. T1-120 ir 2012-08-28 sprendimas Nr. T1-157 neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 2 straipsnio 1 daliai (2 str. 1 d. aktuali redakcija galioja nuo 2018-01-01), Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 daliai, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai.

Ištirti, ar Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo, kuris patvirtintas Druskininkų savivaldybės tarybos 2012-08-28 sprendimu Nr. T1-157, 4, 5, 8 punktų nuostatos neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 2 straipsnio 1 daliai (2 str. 1 d. aktuali redakcija galioja nuo 2018-01-01), Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 daliai, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto, jeigu teismui nekyla abejonių dėl jo teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.).

Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar jo nepradėti suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl pareiškėjos prašymas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo netenkintinas.

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą patenkinti iš dalies.

Bylos dalį dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2012-11-14 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 201 panaikinimo nutraukti.

Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-17 įsakymo Nr. V35-932 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo“ dalį, kuria administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašą (eil. Nr. 13).

Prašymo dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.