Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2020 m. spalio 15 posėdžio metu ieškovės atstovė atsisakė reikalavimų dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų). Atstovė nurodė, kad skolos už nuomą šiuo metu nėra. Nuomininkas nemokėjo buto nuomos bei komunalinių mokesčių sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui buvo nustatytas 20 dienų terminas pateikti dokumentus, kad atsakovas susitarė su komunalinių paslaugų teikėjais dėl skolų mokėjimo dalimis, tačiau atsakovas pateikė tik su AB „Kauno energija“ sudarytą susitarimą. Duomenų, kad susitarė su UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Kauno švara“ nepateikė. Nuomos sutarties pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovė šioje situacijoje, įžvelgia tolesnę nuomos sutarties nevykdymo riziką. Valstybė neprivalo visiems užtikrinti gyvenamosios vietos. Atsakovas pažeidžia Kauno miesto savivaldybės, kaip nuomojamo būsto savininkės, ir kitų socialinio būsto nuomininkų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės reikalavimo atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

7. .Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su atsakovu 2014 m. gegužės 19 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1080 dėl buto nuomos.

8. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 586,21 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2014 m. gegužės 19 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1080, iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovės atstovė 2020 m. spalio 15 d. posėdžio metu atsisakė reikalavimų dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų) ir nurodė, kad atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako nuo ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nes šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, todėl byla dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų) nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

9. Atsisakiusi kitų ieškinio reikalavimų ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo nutraukti ieškovės su atsakovu J. R. 2014-05-19 sudarytą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1080 ir iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Šiuos savo reikalavimus ieškovė grindžia anksčiau buvusiu atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimu ir šiuo metu esančiais atsakovo įsiskolinamais komunalinių paslaugų teikėjams. Anksčiau buvusio nuomos mokesčio įsiskolinimo fakto ir įsiskolinimų komunalinių paslaugų teikėjams faktų atsakovas byloje neginčijo.

10. Atsakovas (jo atstovė) pagrįstai nurodo, kad atsakovo teisė į gyvenamąjį būstą yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, nors ši atsakovo teisė ir nėra absoliuti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens būsto sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog ginčo būsto nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2014-05-19, t.y. daugiau negu prieš penkis su puse metų, ir ginčo būstas nuo to laiko buvo ir yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovė nenurodė ir civilinėje byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovas per paminėtą laikotarpį buvo pakeitęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ginčo butą buvo pernuomojęs, ar pan. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos aplinkybių visuma patvirtina atsakovo pakankamų ir tęstinių ryšių su ginčo gyvenamuoju būstu buvimą ir atsakovo gyvenamasis būstas nagrinėjamu atveju patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo atsakovo būsto sąvoką.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Apribojimas (nagrinėjamu atveju – gyvenamojo būsto nuomos sutarties su atsakovu nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas), bus pagrįstas tik tuo atveju, jeigu jis atitiks „primygtinio socialinio poreikio“ principą ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Todėl teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui, asmens nenaudai priimant griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., T. S., D. S., bylos Nr. 3K-7-110/2012).

12. Civilinės bylos medžiaga nustačius, kad atsakovo gyvenamasis būstas patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo atsakovo būsto sąvoką, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus yra būtina įvertinti, ar atsakovo nenaudai priimant griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, toks griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo – taikymas, būtų proporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei galėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, nors ir būdamas sunkioje turtinėje situacijoje (ką patvirtina nemokamos teisinės pagalbos atsakovui, kaip socialiai remtinam asmeniui, suteikimas), ieškovei Kauno miesto savivaldybei pareiškus ieškinį jai sumokėjo visą gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą, ką, be viso kito, patvirtina ir ieškovės atsisakymas savo reikalavimų priteisti iš atsakovo gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nuo to laiko, kai atsakovui buvo pareikštas ieškinys teisme, atsakovas, nors ir būdamas sunkioje turtinėje situacijoje, ėmėsi pastangų mažinti savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams, šiuos įsiskolinimus sumažino, taip pat tarėsi su komunalinių paslaugų teikėjais dėl likusių įsiskolinimų atidėjimo, išdėstymo bei išmokėjimo dalimis, dėl įsiskolinimo, pasirašė vekselį, kuris turės būti besąlygiškai apmokėtas, nors su visais komunalinių paslaugų teikėjais atsakovui ir nepavyko susitarti, iš dalies dėl judėjimo ir kitų apribojimų, taikomų Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 pandemijos. Ieškovė civilinėje byloje taip pat neginčijo atsakovo atstovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra našlaitis, užaugęs be tėvų, todėl galėjo neturėti pakankamų socialinių įgūdžių. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas yra sumokėjęs visą savo įsiskolinimą ieškovei bei ėmėsi pagal atsakovo turtinę padėtį įmanomų priemonių, siekdamas sumažinti, o vėliau panaikinti savo įsiskolinimus kitiems asmenims- komunalinių paslaugų teikėjams (CPK 185 straipsnis). Todėl nagrinėjamu konkrečiu atveju priėmimas atsakovo nenaudai griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, būtų neproporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei negalėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje siekiant teisėto tikslo, kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste sprendimas iškeldinti atsakovą būtų neproporcingas atsakovo padarytiems gyvenamojo būsto nuomos sutarties pažeidimams. Esant sprendime nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys aukščiau nurodytoje jo dalyje yra netenkinamas.

13. Valstybė byloje patyrė 426,24 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, savivaldos institucija (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė) nėra atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; ir kt.). Atsakovas yra atleistas nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Vieno iš trijų savo reikalavimų – turtinio pobūdžio reikalavimo – ieškovė atsisakė dėl to, kad atsakovas skolą sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo. Todėl atstovavimo išlaidos šioje ieškinio dalyje iš ieškovės nepriteistinos (CPK 94 straipsnis). Kiti du ieškovės reikalavimai (dėl sutarties nutraukimo ir dėl atsakovo iškeldinimo) šiuo teismo sprendimu yra netenkinami. Teismui netenkinus dviejų iš trijų ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovės yra priteisiama 2/3 dalys valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 284,16 Eur (426,24 x 2/3 = 284,16) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Atsakovui byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovas nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo taip pat atleistas. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

15. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei taip pat nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Kauno miesto savivaldybės turtinio pobūdžio reikalavimų atsisakymą priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 2/3 (dvi trečiąsias) dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 284,16 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 16 ct). Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.