- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- TA-772-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01420-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN),15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (buvusiuose Kybartų pataisos namuose) buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas kalėjo perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, vienoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 25 kv. m, kalėjo nuo 8 iki 12 nuteistųjų, todėl, atskaičius baldų užimamą plotą, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas ne visada galėdavo išsimaudyti duše po sporto, dėl to turėjo riboti lankymąsi stadione. Pareiškėjas nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis (dantų pastą, šepetuku, muilu, skutimosi peiliuku, tualetiniu popieriumi). Dėl įrengtų mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių pareiškėjui skaudėjo galvą, kildavo kraujo spaudimas ir bėgdavo kraujas iš nosies. Įrengta virtuvė neatitiko teisės aktų reikalavimų, visi virtuvės baldai turėjo būti iš nerūdijančio metalo, tačiau taip nebuvo. Virtuvėje buvę 2 metaliniai stalai buvo aprūdiję, spintelės buvo medinės ir nuo senumo išbrinkusios bei apdaužytos, kurių nebuvo galima atplauti nuo riebalų sluoksnio. Į virtuvę nebuvo tiekiamas karštas vanduo, karšto vandens boileris buvo sumontuotas tik 2019 m. balandžio mėn. Visas virtuvės plotas buvo 7 kv. m, nors ja naudojosi nuo 60 iki 80 žmonių. Dėl to pasigaminti maisto nebuvo galimybės. Elektrinė viryklė turėjo tik 4 kaitinimo paviršius, iš kurių kartais veikdavo tik 2. Laisvame apie 2 kv. m plote virtuvėje galėjo judėti tik 3 žmonės. Šaldytuvų skaičius buvo mažas, vienu metu šaldytuvu turėjo naudotis 10–14 žmonių. Tad maistas gesdavo ir dėl to kildavo konfliktai. Pataisos įstaigoje buvo beveik neįmanoma pasinaudoti interneto ryšiu, kadangi naudojimui skirtas kompiuteris buvo senas, buvo naudojama neatnaujinta programinė įranga, internetas strigo. Kompiuteriu buvo galima pasinaudoti tik 1 val. per savaitę apsilankymo bibliotekoje metu. Kompiuteriu norėdavo pasinaudoti nuo 60 iki 80 asmenų. Todėl faktiškai teisinės informacijos nuteistieji laiku negalėjo gauti, taip pat susipažinti su teismų praktika. Patalpose nebuvo įrengti dūmų detektoriai ir iškvietimo mygtukas, nors nuteistieji nuo 19 val. buvo užrakinami patalpose, kuriose ant langų buvo grotos, avarinis išėjimas užblokuotas. Taip pat buvo išmontuoti priešgaisriniai vandens čiaupai koridoriuje. Todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Marijampolės PN katilinė kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Ore nuolat jautėsi degimo kvapas. Žiemą iškritus sniegui, jis per dieną tapdavo juodas, o ir vasarą ant palangių susikaupdavo sudegusio purvo sluoksnis, kuris jautėsi ore. Todėl buvo sunku kvėpuoti, trūko deguonies, kankino pastovus kosulys. 4 būryje įrengta prausykla neatitiko higienos normų reikalavimų, ant lubų ir sienų veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas ir glaistas. Nebuvo tinkamai įrengtos vietos rūkymui (ji buvo „pritaikyta“ prie tvarkytojų įrankių ir priemonių sandėlio, dėl to nuolat kildavo konfliktai, buvo skiriamos nuobaudos). Tam tikrą laiką nebuvo poilsio kambario. Per 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusią planinę kratą buvo tyčia išmesti maisto papildai, maisto produktai, kruopos, konservai, kurių vertė apie 150 Eur. Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje buvo neproporcingai didelės maisto produktų (kai kurie neatitiko ir kokybės standartų) kainos, o pataisos įstaigos administracija nesiėmė jokių priemonių tai išspręsti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. bausmę atliko Kybartų sektoriaus 4 nuteistųjų būrio 421 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36 kv. m, o joje bausmę atliko iki 9 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 4 kv. m ploto. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas bausmę ginčo laikotarpiu atliko bendrabučio tipo patalpoje, jis neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis turėjo teisę dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti po sektorių, užsiimti leistina veikla. Tad konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą gyvenamojo ploto normą Marijampolės PN Kybartų sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.
8. Teismas pabrėžė, kad Taisyklių 258 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems galimybė pasinaudoti dušu suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte. Atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą ir įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje neneigė, kad jis turėjo galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją motyvuotais prašymais leisti papildomai pasinaudoti dušu ir kad jo prašymai būtų netenkinti, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje byloje įvertinus, tai, kad duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikėtų naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), nenustatyta, o pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti duše, spręstina, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu pažeista nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės po užsiėmimų sportu pasinaudoti dušu, todėl turėjo apriboti lankymąsi stadione, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad tokia situacija, kai pataisos įstaigoje po sporto užsiėmimų nėra galimybės pasinaudoti dušu, nėra tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną, todėl vertinant aplinkybes, susijusias su asmens higiena sporto užsiėmimų metu ir po jų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po sporto kameroje ar kitoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau – ir nustatyta tvarka pasinaudoti dušu. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjui suteiktas galimybes nustatytu grafiku pasinaudoti dušu bei nusiprausti sanitariniame mazge esančioje prausykloje, pareiškėjo argumentas, kad dėl negalėjimo nusiprausti po sporto duše jis patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįstas.
10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnį viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra pataisos įstaigų apsauga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (neteko galios 2020 m. balandžio 4 d.) 4 punkte apibrėžta, kad laisvės atėmimo vietų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pabėgimą, įstatymų jiems neleistinų turėti daiktų patekimą ir šių vietų užpuolimą bei užtikrinti jose esančio turto apsaugą. Remiantis nurodytų teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad pataisos įstaigos apsaugos viena iš dalių yra mobiliojo ryšio blokavimo sistemų įrenginiai, kurių naudojimas laisvės atėmimo vietose galimas. Dėl šios priežasties atsakovo atstovo veiksmai įrengiant mobiliojo ryšio blokavimo įrangą negali būti laikomi neteisėtais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų bendrabutis, kuriame ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, nepatenka į judriojo ryšio blokavimo įrangos veikimo zoną, kadangi blokuojamas tik drausmės grupės korpusas (pastatas). Be to, byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą nepatvirtina, kad jo sveikatos sutrikimai būtų kilę dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių skleidžiamos energijos, byloje duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas būtų sirgęs liga, sukelta mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių skleidžiamos energijos, nenustatyta. Teiginiams apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangos žalingą poveikį jo sveikatai pagrįsti pareiškėjas objektyvių įrodymų, išskyrus bendro pobūdžio teiginius, nepateikė, todėl jie vertinami kaip neįrodyti.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK esančios virtuvės baldais ir inventoriumi aprūpintos, laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) reikalavimų. Pagal atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus 4 būrio nuteistieji virtuvėje naudojosi įrengta stacionaria 4 vietų elektrine virykle su orkaite ir 2 vietų pernešama elektrine virykle, 2 plautuvėmis, boileriui, stalu, 2 spintelėmis, suolu; patalpoje buvo pastatyti 9–11 šaldytuvų, kurių skaičius įvairiu laikotarpiu buvo skirtingas; virtuvės plotas buvo 17,15 kv. m; virtuve naudojosi tik 4 būrio nuteistieji, kurie norėjo papildomai gamintis maistą; virtuvėje indų ir inventoriaus buvo pakankamai; virtuvės sanitarinė būklė buvo gera, dėl jos būklės nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, skundų nebuvo gauta; virtuvės patalpos buvo remontuojamos pagal poreikį, sugedęs inventorius, baldai remontuojami arba keičiami. Marijampolės PN pripažino, kad virtuvėse dviejuose aukštuose kalinti nuteistieji naudojosi vienu elektriniu vandens šildytuvu (boileriu), tačiau 2018 m. gruodžio mėnesį buvo įrengti 2 boileriai, todėl kiekvienam aukštui teko po vieną boilerį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais ir duomenimis apie bendrabučio virtuvės aprūpinimą baldais ir inventoriumi, šio inventoriaus priežiūrą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl baldų ar inventoriaus trūkumo virtuvėje, netinkamų naudojimui baldų, elektrinių prietaisų, kitų, jo nuomone, netinkamų naudojimosi virtuve sąlygų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie virtuvėje buvusias netinkamas sąlygas yra nepagrįsti.
12. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog Marijampolės PN bibliotekoje nuteistiesiems yra užtikrinamas nepertraukiamas interneto tiekimas, duomenų apie ginčo laikotarpiu buvusius interneto tiekimo trukdžius pataisos įstaiga neturi. Marijampolės PN paaiškino, kad ginčo laikotarpiu buvo vadovaujamasi Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1/10-370 patvirtintu Nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiku. Pagal grafiką nustatytomis dienomis ir valandomis nuteistieji galėjo naudotis kompiuteriu su interneto prieiga pataisos įstaigos bibliotekoje; nuteistieji pataisos namuose kompiuteriu bibliotekoje galėjo naudotis po 1 val., vieną kartą per savaitę. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (neteko galios 2020 m. lapkričio 7 d.) 30 punktu, suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus, tai, kad skundo argumentai dėl negalėjimo naudotis internetu abstraktūs, jų nepagrindžia byloje nustatyti įrodymai, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarant galimybės naudotis ribota interneto prieiga, vertintini kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama bendrosiose patalpose, priešgaisriniai čiaupai nėra išmontuoti, jie veikia, tačiau siekiant apsaugoti nuo sugadinimo, nuo sienų priešgaisrinės žarnos nuimtos ir padėtos apsaugos postuose, kuriuose saugomi ir gesintuvai. Šioms aplinkybėms pagrįsti byloje pateiktos Vidaus gaisrinio vandentiekio patikros duomenų žurnalo aktualaus laikotarpio įrašų kopijos. Be to, Marijampolės PN nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 73¹.2 punktu, kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus, bei teigė, kad ginčo laikotarpiu duomenų apie įrengtus neveikiančius pareigūnų iškvietimo mygtukus neturi. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumatė pareigos įrengti dūmų signalizacijos. Vertinant skundo argumentus dėl iškvietimo mygtuko, priešgaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimo, atsižvelgtina į tai, kad jie yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas neaprašė konkrečių įvykių, kada jo sveikatai ir gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto saugumo sukeltos žalos vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pabrėžė, kad Marijampolės PN nurodė, jog Kybartų sektoriuje katilinė veikia nuo 2006 m. birželio 15 d., t. y. nuo to momento, kai buvę Kybartų pataisos namai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta objektyvių duomenų apie Kybartų sektoriuje veikiančios katilinės žalingą poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl iš katilinės sklindančios taršos neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjo teiginiai apie katilinės keliamą neigiamą poveikį jo sveikatai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs. Byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas su skundais dėl katilinės skleidžiamos taršos, ar kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų sirgęs ligomis, sukeltomis kvėpuojant užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl žalos, siejamos su Marijampolės PN Kybartų sektoriuje veikusia katiline, vertinami kaip nepagrįsti.
15. Teismas nurodė, kad pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Patalpų aprūpinimo normų 13 punktas nustato laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Pagal HN 134:2015 12 punktą laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi; pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad dušo patalpos įrengtos, vadovaujantis teisės aktais, 2018 m. pataisos įstaigoje esančios prausyklos buvo suremontuotos. Šiai aplinkybei patvirtinti Marijampolės PN pateikė lokalinę sąmatą. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos prausyklos būklės būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, teikęs skundus kompetentingoms institucijoms ir prašęs patikrinti ir įvertinti šios patalpos būklę. Teismas sprendė, kad, nesant rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota ginčo laikotarpiu buvusi nustatyta reikalavimų neatitinkanti dušo patalpos būklė, su tuo susiję pareiškėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
16. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN nurodė, jog nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir yra nuolat kontroliuojama, kaip laikomasi šio draudimo; visuose nuteistųjų bendrabučio aukštuose (būriuose) 2017 m. buvo atnaujintos nuteistųjų rūkymo patalpos, įrengiant mechaninę ištraukiamąją ventiliaciją, tokie atnaujinimo darbai atlikti ir 2020 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į pataisos įstaigą raštišku skundu, pareiškimu dėl to, kad patalpose (kameroje, pasivaikščiojimo kiemelyje, kitoje bendroje patalpoje) rūkoma, nesikreipė, nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, atsižvelgiama į tai, kad jis nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeidžiama jo teisė į sveikatai saugią aplinką. Byloje nėra pateikta tarnybinių pranešimų, kitokių abejonių nekeliančių įrodymų apie nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., kad patalpose, į kurias buvo paskirtas ir kuriomis naudojosi pareiškėjas, buvo rūkoma. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN neužtikrino Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų draudimų laikymosi ir taip pažeidė pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.
17. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su prašymais suteikti higienos priemones. Pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų, kada nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis, ar ginčo laikotarpiu buvo nemokus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintos sąlygos laikytis asmeninės higienos, įsigyjant higienos priemonių savo asmeninėmis lėšomis arba kreipiantis į įstaigos administraciją su prašymu dėl higienos priemonių išdavimo. Teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus nėra.
18. Teismas pabrėžė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas nurodė, kad poilsio (laisvalaikio) kambariai yra įrengti visuose nuteistųjų aukštuose (būriuose). Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais Marijampolės PN paaiškinimais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tam tikrą laiką pataisos namuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, tačiau šio laikotarpio laiko aplinkybėmis neapibrėžė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją prašymais ar skundais dėl galimybės laisvu laiku būti laisvalaikio kambaryje ir dėl šios veiklos ribojimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie neturtinę žalą, patirtą dėl neįrengto poilsio kambario, vertinami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog 2018 m. rugsėjo 4 d. planinės kratos metu Marijampolės PN pareigūnai padarė 150 Eur turtinę žalą ir taip sukėlė neigiamus išgyvenimus dėl išbarstytų maisto papildų, produktų, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, ar jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją skundais dėl nurodytos kratos atlikimo, reiškė pretenzijas dėl kratos metu paimtų daiktų. Pareiškėjas reikalavimo atlyginti turtinę žalą nesuformulavo. Byloje duomenų, kad Marijampolės PN būtų gavę pareiškėjo nusiskundimų dėl 2018 m. rugsėjo 4 d. atliktos kratos, nenustatyta. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš 2018 m. rugsėjo 4 d. planinės kratos, vertinami kaip nepagrįsti.
20. Teismas pabrėžė, kad Marijampolės PN vykdoma būtiniausių reikmenų ir maisto prekių kainų kontrolė; patikrinimus atlieka Marijampolės PN direktoriaus sudaryta Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų bei kokybės komisija, susidedanti iš 5 narių; esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės savininką ir prekių kainos sumažinamos iki rajone esančių parduotuvių parduodamų prekių kainų. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos parduotuvėje buvusių aukštų maisto kainų ir nevykusios jų kontrolės yra nepagrįsti.
21. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta Marijampolės PN ir šios pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III.
22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują. Taip pat prašo patikrinti jo pirmiau pateiktą skundą „pilna apimtimi“ ir išreikalauti iš atsakovo atstovo jo nurodytus duomenis (pvz., patikrinimo aktus už 2018 ir 2019 metus iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos; ketvirto aukšto planą ir virtuvės planą su atskirai jame išdėstytais įrenginiais ir baldais; informaciją, kiek buvo šaldytuvų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Atsiliepimas
22.1. Teismas, vadovaudamasi atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis, nustatė, kad elektromagnetinis laukas atitiko higienos normas, tačiau atsiliepime pateikti duomenys yra seni (2015 m. balandžio 22 d.), jai remtis nėra jokio teisinio pagrindo. Elektromagnetinio lauko matavimai gyvenamojoje aplinkoje turi būti atliekami kasmet. Be to, elektromagnetinio lauko matavimas atliktas tik medicinos korpuso dalyje. Nepateikta schema, kur sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai sumontuoti ant gyvenamųjų namų bendrabučio sienų ir stogo, dėl to šie įrenginiai blokuodavo net skaitmeninės televizijos programas. Tomis dienomis, kai tai nutikdavo iš karto jausdavosi padidėjęs spaudimas, dėl to net tekėdavo kraujas iš nosies.
22.2. Teismas taip pat nustatė, kad 4 būrio prausykla atitiko higienos normas. Visgi teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jis atvažiavo į Marijampolės PN 2018 m. birželio 6 d., o prausykla buvo pradėta remontuoti tik 2018 m. lapkričio 28 d. Tai galima nustatyti iš prausyklos remonto lokalinės sąmatos. Kadangi remontas buvo vykdomas žiemą ir visiškai nebuvo išdžiovinto drėgnos sienos, nepadaryta nauja hidroizoliacija, dėl to remontas buvo nekokybiškas ir po kelių savaičių atsirado vėl vizualiai matomi pelėsiai, pradėjo kristi dažai ir plytelės. Todėl nebuvo užtikrinti HN 134:2015 12, 37 punktų reikalavimai.
22.3. Teismas vadovavosi melaginga atsakovo atstovo pateikta informacija, kadangi byloje nėra ketvirto aukšto plano, iš kurio galima nustatyti, kad virtuvės plotas yra mažesnis negu atsakovo atstovo pateiktuose dokumentuose. Ketvirto aukšto 4 būriui skirta virtuvė yra apytiksliai 7 kv. m ploto, kur stovėjo 2 stalai, spinta, 2 šiukšliadėžės, elektrinė viryklė ir 2 vietų kriauklė, todėl laisvo ploto šioje virtuvėje likdavo ne daugiau kaip 2 kv. m. Be to, atsakovo atstovas nurodė melagingą 4 būriui skirtų šaldytuvų skaičių – pirma jų buvo 6, o vėliau – 7.
22.4. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistasis turi teisę ieškoti, gauti informaciją ir naudodamasis internetu. Todėl pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su teisės aktais. 4 būryje kalinčių nuteistųjų skaičius buvo apie 60 asmenų, bibliotekoje buvo tik vienas kompiuteris bei juo pasinaudoti skiriama tik 1 val. per savaitę. Taigi vienam nuteistajam buvo skiriamos 4–5 min. pasinaudoti interneto prieiga per mėnesį. Dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių strigo ne tik skaitmeninė televizija, bet ir interneto ryšys. Kitos galimybės susipažinti su galiojančiais teisės aktais nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
22.5. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo veiksmuose nėra nustatyta pažeidimų, kurie turi būti vertinami kaip priešgaisrinių saugos reikalavimų neužtikrinimas. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė pareiškėjo skunde nurodytų dokumentų – priešgaisrinės saugos tarnybos patikrinimo aktų. Tokie patikrinimai turi būti atliekami kasmet. Atsakovo atstovas atsiliepime pripažino, kad nuo sienos nuimtos priešgaisrinės žarnos ir gesintuvai padėti apsaugos poste. Artimiausias apsaugos postas buvo pirmame aukšte, nors pareiškėjas gyveno ketvirtame aukšte. Avarinis išėjimas buvo užblokuotas, ant langų įrengtos grotos. Nuo 17 iki 19 val. ir nuo 20.30 val. iki 6 val. aukštas buvo užrakinamas. Autonominių dūmų signalizatoriai nebuvo sumontuoti. Taigi atsakovo atstovas nepaneigė jo nurodytų aplinkybių dėl priešgaisrinių saugos reikalavimų užtikrinimo (nepateikė tai patvirtinančių patikrinimo aktų).
22.6. Ketvirtame aukšte įrengta rūkymo patalpa buvo „pritaikyta“ prie sandėlio. Tuo metu, kai aukštas buvo užrakinamas nuo 17 val. iki 19 val. ir nuo 20.30 val. iki 6 val. rūkantieji nuteistieji paprasčiausiai rūkydavo koridoriuje, dėl to nerūkantieji nuteistieji taip pat būdavo priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Kameros, kurių pagalba būtų buvę galima kontroliuoti rūkančius nuteistuosius, nebuvo įrengtos.
22.7. Atsakovo atstovas nepateikė katilinės pripažinimo tinkama naudoti akto kopijos, kasmetinės patikros žurnalų ir patikrinimo aktų iš komptetentingų institucijų už 2018 ir 2019 metus. Dėl to nepaneigė atitinkamoje pareiškėjo skundo dalyje nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
23. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
23.1. Pagal higienos normas elektromagnetinis laukas darbo vietoje ir gyvenamojoje aplinkoje turi būti 10kHz–300GHz radijo dažnių juostoje. Marijampolės PN šį reikalavimą užtikrina. Be to, nuteistųjų bendrabutis, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, nepateko į judriojo ryšio blokavimo įrangos veikimo zoną – blokuojama tik drausmės grupės korpusas (pastatas).
23.2. Marijampolės PN pateikdami atsiliepimą į pareiškėjo skundą jau nurodė ir pateikė patvirtinančius duomenis, kad 2018 m. pataisos įstaigoje esančios prausyklos buvo suremontuotos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl prausykloje esančio pelėsio ar tinko byrėjimo nuo sienų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos prausyklos būklės būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, teikęs skundus kompetentingoms institucijoms ir prašęs patikrinti ir įvertinti šios patalpos būklę.
23.3. 4 būrio virtuvės plotas yra 17,15 kv. m. Šioje virtuvėje įrengta stacionari 4 vietų elektrinė viryklė su orkaite ir 2 vietų pernešama elektrinė viryklė, 2 plautuvės, boileris, stalas, 2 spintelės, suolas. Patalpoje stovėjo nuo 9 iki 11 šaldytuvų (įvairiu laikotarpiu skaičius keitėsi). Taigi akivaizdu, kad pataisos įstaigoje esančios virtuvės baldais ir inventoriumi aprūpintos laikantis Patalpų aprūpinimo normų reikalavimų.
23.4. Marijampolės PN bibliotekoje nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, buvo užtikrinamas nepertraukiamas interneto tiekimas. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu būtų buvę interneto tiekimo trukdžių, nėra. Ginčo laikotarpiu buvo vadovaujamasi į bylą pateiktu Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“. Grafike numatyta, kad tam tikro būrio nuteistieji bibliotekoje lankosi tam skirtomis dienomis ir valandomis. Būtent tomis dienomis ir valandomis nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, galėjo naudotis kompiuteriu su interneto prieiga pataisos įstaigos bibliotekoje. Nuteistieji pataisos įstaigose kompiuteriu bibliotekoje galėjo naudotis po 1 val. vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu bibliotekoje bei nuosavu kompiuteriu. Taip pat svarbu paminėti, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją pateikdamas prašymą dėl ilgesnio naudojimosi nuosavu kompiuteriu ar ilgesnio naudojimosi bibliotekoje esančiu kompiuteriu.
Šalies argumentai
23.5. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas šią skundo dalį pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos įstaigoje buvo kilęs gaisras, dėl ko pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės. Be to, nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama. Bendrosiose patalpose priešgaisriniai čiaupai nebuvo išmontuoti, jie veikė, nuo sienų buvo nuimtos priešgaisrinės žarnos ir padėtos apsaugos postuose, kadangi žarnos nuolat buvo gadinamos. Apsaugos postuose taip pat laikomi ir gesintuvai.
23.6. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN, gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama. Visuose nuteistųjų bendrabučio aukštuose (būriuose) 2017 m. buvo atnaujintos nuteistųjų rūkymo patalpos, įrengiant mechaninę ištraukiamąją ventiliaciją.
23.7. Pataisos įstaigoje katilinė veikia nuo įstaigos gyvavimo pradžios – 2006 m. birželio 15 d., po to, kai Kybartų pataisos namai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52, todėl konstatuotina, kad katilinė atitiko visus statybos normų ir aplinkosaugos reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai apie katilinės keliamą neigiamą poveikį jo sveikatai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs. Byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas su skundais dėl katilinės skleidžiamos taršos, ar kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų sirgęs ligomis, sukeltomis kvėpuojant užterštu oru.
23.8. Marijampolės PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjmas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (buvusiuose Kybartų pataisos namuose) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimo.
25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
26. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo jo nurodytus duomenis (pvz., patikrinimo aktus už 2018 ir 2019 metus iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos; ketvirto aukšto planą ir virtuvės planą su atskirai jame išdėstytais įrenginiais ir baldais; informaciją, kiek buvo šaldytuvų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus).
27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.
28. Teisėjo kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo įvardintus byloje nesančius duomenis, kad minėti pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys (dokumentai) galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą papildomai apeliacinio proceso stadijoje iš atsakovo atstovo išreikalauti duomenis.
29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. vertinamos tik tos teismo sprendimo išvados, kurias apeliaciniame skunde ginčija pareiškėjas. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, dėl to pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas patikrinti jo pirmiau pateiktą skundą „pilna apimtimi“ vertinamas kaip nepagrįstas.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas turėjo teisę įrengti mobiliojo ryšio blokavimo įrangą. Nėra pagrindo daryti išvados, kad minėta įranga pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo naudojama netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl mobiliojo ryšio blokavimo įrangos įrengimo ir jos neigiamos jam įtakos. Iš byloje pateiktos 2020 m. liepos 22 d. pažymos „Dėl nuteistojo M. S. sveikatos būklės“ (b. l. 71), kurioje nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos sutrikimų, kuriems įtaką galėjo daryti mobiliojo ryšio blokavimo įranga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangos neigiamą įtaką jo sveikatai, yra niekuo nepagrįsti subjektyvaus pobūdžio teiginiai. Tad šiuo aspektu teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes.
31. Konstatuotina, kad teismas tinkamai vertino ir bylos aplinkybes, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai įrengtos prausyklos. Sutiktina, kad su teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog prausykla neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, bylos duomenys (lokalinė sąmata (b. l. 56) patvirtina, kad 2018 m. pataisos įstaigos prausyklų būklė buvo pagerinta – jos buvo suremontuotos. Pareiškėjo argumentai dėl prausyklos netinkamo remonto yra niekuo nepagrįsti. Juolab, kad nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų prausykloje būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingos institucijoms, kurios atlikusios patikrinimą pataisos įstaigoje, būtų galėjusios patvirtinti tokius pareiškėjo teiginius.
32. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino ir aplinkybes, susijusias 4 būriui (kuriame pareiškėjas gyveno) skirtos virtuvės įrengimu. Be to, teisės aktai nenustato reikalavimų virtuvės plotui. Patalpų aprūpinimo normose numatyta, kad šaldytuvai bendrabučio tipo patalpos virtuvėlėje (patalpoje maistui laikyti) įrengiami pagal poreikį, o pareiškėjas nenurodė jokių konkretesnių argumentų, iš kurių būtų galima vertinti, kad jis neturėjo galimybės šaldytuvuose laikyti savo maisto.
33. Pripažintina, kad teismas tinkamai vertino ir bylos aplinkybes, susijusias interneto prieiga. Pažymėtina, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti argumentai yra itin bendro pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kad jis siekė pasinaudoti internetu, bet jam tokia galimybė nebuvo suteikta. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją pateikdamas prašymą dėl galimybės ilgiau pasinaudoti kompiuteriu (internetu), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs. Pareiškėjo argumentai apie interneto trukdžius pataisos įstaigoje irgi yra itin abstraktaus pobūdžio, dėl to nevertintini kaip pagrįsti.
34. Teisėjų kolegijas, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo kalinimo laikotarpiu būtų buvę nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl kurių galėjo kilti reali rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė konkrečių įvykių, kada jo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė dėl to, kad pataisos įstaiga būtų netinkamai vykdžiusi priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taigi šiuo aspektu teismas taip pat tinkamai vertino bylos aplinkybes.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, kad nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama ir kad yra nuolat kontroliuojama, kaip laikomasi šio draudimo, o rūkymui įrengtos specialios patalpos su mechanine ištraukiamąją ventiliaciją. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl to, kad jis būtų laikomas patalpose, kuriose yra rūkoma. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nuteistųjų rūkymų patalpose, teismo pagrįstai vertinti kaip nepagrįsti.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pataisos įstaigoje įrengta katilinė kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ar apskritai teisei į tinkamas kalinimo sąlygas, yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyvių vertinimu, neturinčiu jokio faktinio pagrindimo. Vėlgi nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas su skundais dėl katilinės skleidžiamos taršos. Taip pat nenustatyta, kad būtų sirgęs ar sirgtų ligomis dėl tariamos katilinės neigiamos įtakos jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas pagrįstai vertino, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat tiek atsakovo atstovo, tiek pareiškėjo argumentus, apibendrindama minėtus išdėstytus argumentus, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu ir teisės taikymu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pataisos įstaigas būtų padariusi neteisėtus veiksmus, be kita ko, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Šioje byloje tokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, nenustatyta.
38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.