Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų A. G. ir UAB „N e.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistu ir A. G. bei UAB „N e.“ skundas netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. G. ir UAB “N e.” kreipėsi su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau tekste Inspekcija) dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir tiesioginės rinkodaros reikalavimų pažeidimo. Skunde nurodoma, kad nuo 2016-11-11 iki 2017-02-18 į UAB “N e.” priklausančią el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta 13 nepageidaujamų reklaminio pobūdžio laiškų, siūlančių įsigyti įvairių drabužių. Minėti laiškai buvo gaunami iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, priklausančio UAB “V. p.”(toliau – ir Bendrovė). Kadangi iš minėtos įmonės/jos internetinės parduotuvės niekada nieko nepirko nei UAB “N e.”, nei A. G., be to, nei UAB “N e.”, nei A. G. niekur nėra registravę jo naudojamo el. pašto adreso, užsakę naujienlaikraščių, A. G. nėra davęs sutikimo dėl jo asmens duomenų tvarkymo, o UAB “N e.” – dėl tiesioginės rinkodaros, todėl A. G. 2017 m. sausio 19 d. atsakydamas į paskutinį gautą nepageidaujamą laišką paprašė nurodyti, kokiu pagrindu UAB “N e.” priklausančiais el. pašto adresais siuntė tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, bei jam, A. G., kaip duomenų subjektui; nurodyti, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys buvo surinkti, kokiu tikslu ir pagrindu jie yra tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams jie teikiami ar buvo teikti. Tačiau A. G. iš UAB “V. p.”jokio atsakymo per nustatyta terminą negavo. Daroma prielaida, kad laiškas buvo perskaitytas, kadangi iki 2017 m. vasario 21 d. daugiau reklaminių laiškų iš minėtos bendrovės nebegavo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų įsitikinimu, Bendrovė pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo (toliau tekste ERĮ) 69 straipsnio nuostatas, taip pat Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau tekste ADTAĮ) 5, 14, 23, 24 straipsnių nuostatas, todėl prašo taikyti Bendrovei teisės aktuose nustatytas sankcijas, atsižvelgiant į sunkiančias aplinkybes, kadangi Inspekcijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 3R-442 jau buvo konstatuota, jog Bendrovė neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo ir teisėtumo ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be to, neįgyvendinusi nustatytos pareigos supažindinti A. G. su tvarkomais asmens duomenimis ir tuo, kaip jie tvarkomi, pažeidė ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 25 straipsnį.

panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-477(2.13-1.) nutraukti A. G. skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo, kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo UAB “V. p.” ir ginčą išspręsti iš esmės - paskirti UAB “V. p.” vadovui V. S. baudą;panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-477(2.13-1.) atmesti UAB “N e.” skundą dalyje dėl UAB “V. p.” siųstų elektroninio pašto pranešimų su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais ir paskirti UAB “V. p.” vadovui V. S. baudą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens sutikimas jo duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas. Tai, kad sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu turėtų būti gautas iš anksto, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-733-06).

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino situaciją ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas pareigą pareiškėjams įrodyti, kad nebuvo gautas jų sutikimas tiesioginiai rinkodarai, o ne atvirkščiai, ką numato įstatymas.

Bendrovės 2017 m. birželio 21 d. rašte VDAI prie A. G. duomenų nurodamas UAB „R.“ priklausantis telefono numeris, kas taip pat patvirtina, jog A. G. nesiregistravo naujienlaiškių siuntimui, kadangi vienintelis bendrovės turimas A. G. domuo yra elektroninio pašto adresas. Analogišką išvadą padarė ir VDAI, sprendime nurodydama, kad pagal bendrovės raštuose pateiktą informaciją negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. G. pats užsiregistravo UAB “V. p.”naujienlaiškių sistemoje. Taip pat nurodė, kad vartotojo paskyros patvirtinimą ir panaikinimą galėjo atlikti bet kuris asmuo, įskaitant ir UAB “V. p.”darbuotojas. VDAI sprendime taip pat nustatyta, kad naujienlaiškių sistemoje visi laukai gali būti koreguojami, kas reiškia, jog bet kada gali būti įvesta ir ištrinta pageidaujama informacija.

Bendrovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos dėstomą poziciją, jog A. G. davė sutikimą naudoti jo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais, o remiantis byloje esančiais įrodymais, neįmanoma nustatyti, ar A. G. sutikimas buvo.

Atmestini pirmos instancijos teismo argumentai, kad nėra visiškai įrodyta, jog sutikimas nebuvo duotas, kadangi teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog būtent ūkio subjektui, kuris naudoja asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, kyla pareiga įrodyti, kad jis šiuos duomenis naudoja teisėtai, t.y. su duomenų subjekto aiškiai išreikštu sutikimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3761-764/2015).

Teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad bendrovės vadovas V. S. jau ne pirmą kartą pažeidžia teisės aktų reikalavimus pareiškėjų atžvilgiu ir VDAI jau baustas už šiuos pažeidimus.

VDAI 2016 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė V. S. užtikrinti, jog gavus duomenų subjekto prašymą, jam būtų leista susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, V. S. šio nurodymo nesilaikė, kai 2017 m. sausio 19 d. A. G. pakartotinai dėl savo teisių įgyvendinimo kreipėsi į V. S..

Nei bendrovei, nei V. S. nebuvo duotas sutikimas siųsti reklaminius pranešimus, todėl V. S. savo veiksmais pažeidė ERĮ galiojančios redakcijos 69 straipsnio 1 dalį. V. S. buvo žinoma, kad nei „N e.“, nei A. G. nepageidauja gauti reklaminių pranešimų iš pažeidimą padariusio asmens (dėl to anksčiau buvo paduotas skundas VDAI), jis pažeidė ir Reklamos įstatymo13 straipsnio 2 dalį. Be to, V. S. nevykdė ankstesnių VDAI nurodymų dėl ADTAĮ 25 straipsnio įgyvendinimo.

Teismas, nagrinėdamas ginčą, turėjo pasisakyti dėl bylai reikšmingų duomenų, t.y. ar elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) laikytinas asmens duomenimis, kadangi šioje dalyje pareiškėjų ir VDAI pozicijos išsiskyrė. Nagrinėjamu atveju, A. G. duomenys – vardas ir pavardė – esantys elektroninio pašto sudedamosiomis dalimis, turi būti laikomi asmens duomenimis, kadangi leidžia identifikuoti konkretų asmenį – A. G., dirbantį UAB “N e.”. Šiuo atveju bendrovė tvarkė A. G., kaip fizinio asmens, asmens duomenis (vardą, pavardę ir el. pašto adresą) ir turėjo užtikrinti ir visas ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas duomenų subjekto teises bei jų įgyvendinimą (ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalis). Be to, bendrovė turėjo įvykdyti ir ADTAĮ 24 straipsnio dalyje nustatytą pareigą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai įvertino įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis), padarė teisingas išvadas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose (patvirtinti LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 su vėlesniais pakeitimais 2015 m. balandžio 23 d. Nr. 416) įtvirtinta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas. Inspekcijos paskirtis – prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą.

ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas gali būti padarytas tvarkant fizinio, o ne juridinio, asmens duomenis (ADTAĮ 2 straipsnis 1 dalis) ir šie duomenys tvarkomi neteisėtai.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „V. p.“; elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini)priklauso UAB “N e.”, tačiau suteiktas naudotis pareiškėjui A. G..

Tai, kad elektroninio pašto adresas priklauso bendrovei, neginčijo ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad darbinis el. paštas yra bendrovės. El. pašto adresas skelbiamas bendrovės internetinėje svetainėje viešai (t. 2, b.l. 74). Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė taip pat laikėsi nuomonės, kad el. pašto adresas yra skelbiamas viešai tinklalapyje ir jis yra juridinio asmens domuo, o aplinkybė, kad darbdavys leidžia ja naudotis asmeniniais tikslais, tai el. pašto dėžutės paskirties ir to duomens nekeičia (t. 2, b.l. 77). Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjai, išnagrinėjus UAB “V. p.”2017 m. gegužės 29 d. raštu pateiktą išrašą iš duomenų bazės ir UAB “V. p.”2017 m. birželio 23 d. raštu pateiktą gavėjo kortelę, buvo nustatyta, kad UAB “V. p.”tvarkė šiuos pareiškėjo duomenis: vardą, pavardę, UAB “N e.” elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir registracijos adresą, telefono numerį, kuris priklauso UAB „R.“. Kaip matyti iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad UAB “V. p.”tvarkė pareiškėjo, kaip fizinio asmens, asmens duomenis. UAB “N e.” elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), registracijos vietos adresas ir pareiškėjo, kaip juridinio asmens – UAB “N e.”, atstovo vardas ir pavardė, UAB „R.“ telefono numeris yra juridinio asmens duomenys, todėl jų tvarkymas laikytinas juridinio asmens duomenų tvarkymu, kuriam ADTAĮ nėra taikomas.

ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Tiriant pareiškėjo nurodomas aplinkybes, UAB “V. p.”direktoriaus V. S. 2017 m. gegužės 29 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. G. buvo užsiregistravęs elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir sutiko gauti naujienlaiškius (2016 m. rugsėjo 6 d. 10:35 val.). Šias aplinkybes pareiškėjas ginčija, nurodydamas, kad tokio sutikimo jis nebuvo davęs.

Tiek Inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad neginčijamai nenustatyta kad ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio, t.y. tai, jog UAB “V. p.”asmens duomenis, susijusius su (duomenys neskelbtini) elektronine pašto dėžute, tvarkė neturėdama sutikimo.

2017 m. birželio 21 d. rašte UAB “V. p.” nurodė, kad sutikimu gauti naujienlaiškius buvo laikoma A. G. registracija el. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) bei registracijos metu pažymėta „Sutinku gauti naujienlaiškius“ (t. 1, b. l. 133). Kartu su minėtu 2017 m. birželio 21 d. raštu Inspekcijai, pateiktas Bendrovės naudojamos adresatų duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 11 d. buvo pateikta užklausa bei patvirtinimas (t. 1, b.l. 134). Kaip jau minėta, pareiškėjas teigia, kad tokios registracijos jis neatliko.

Kaip matyti iš Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus 2017 m. spalio 17 d. išvados „Dėl UAB “V. p.” naujienlaiškių, susipažinus su UAB “V. p.” 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d. raštuose nurodytomis aplinkybėmis bei elektroninės prekybos sistemos PRESTASHOP technine dokumentacija, 1) negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. G. pats užsiregistravo naujienlaiškių sistemoje, nes 2017 m. birželio 23 d. rašto priede Gavėjo kortelėje nėra pateiktas Gavėjo IPadresas, iš kurio buvo patvirtinta vartotojo paskyra, taip pat nėra pateiktasGavėjo IP adresas, iš kurio buvo panaikinta vartotojo paskyra. 2017 m. gegužės 29 d. rašto priede pateiktame išraše iš duomenų bazės taip pat nėra matomi IP adresai, iš kurių buvo atliekami veiksmai. Tai galėjo atlikti bet kuris asmuo, įskaitant ir UAB “V. p.” darbuotojus.; 2) 2017 m. gegužės 29 d. rašto priede pateiktame išraše iš duomenų bazės matomas tik laukas „date_add“, kuriame nurodyta data 2016 m. rugsėjo 6 d. 10:35:24. Internetinio įrankio BuiltWith pagalba nustatyta, kad svetainėje (duomenys neskelbtini) naudojama atviro kodo elektroninės prekybos sistema PRESTASHOP Remiantis PRESTASHOPviešai pateikiama technine dokumentacija apie duomenų bazės struktūrą internete adresu (duomenys neskelbtini), duomenų bazės laukai „date_add“, „date_upd“, kurie nurodo vartotojo paskyros sukūrimo ir patvirtinimo laiką, yra pilnai redaguojemi. Vadinasi, asmuo, turintis prieigą prie duomenų bazės ir techninių žinių, gali bet kada paredaguoti duomenis datos laukuose (t. 1, b.l. 145).

Kaip tvirtina byloje esantis Bendrovės naudojamos adresatų duomenų bazės išrašas, A. G. atsisakymas gauti naujienlaiškius buvo patvirtintas 2017 m. vasario 19 d. (t. 1, b.l. 134). Atsižvelgiant į A. G. skundą, el. adresas (duomenys neskelbtini)visiškai pašalintas iš naujienlaiškių sistemos bazės (t. 1, b.l. 121).

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino situaciją ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas pareigą pareiškėjams įrodyti, kad nebuvo gautas jų sutikimas tiesioginiai rinkodarai. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visumos pagrindu sprendė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, paneigiančių faktą, jog UAB “V. p.”elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo UAB “N e.” sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros teikimo. Kaip matyti iš aukščiau minėtos 2017 m. spalio 17 d. specialisto išvados, negalima teigti nei tai, kad A. G. pats užsiregistravo naujienlaiškių sistemoje, taip pat ir tai, kad registraciją atliko UAB “V. p.” darbuotojai ar kiti asmenys.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik surinkus neabejotinus įrodymus, patvirtinančius visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, o duomenų, kuriais galima tik manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu Inspekcija pagrįstai sprendė, jog neturėdama galimybių pašalinti prieštaravimus tarp UAB „N e.“ teiginių bei UAB “V. p.”pateiktų duomenų, negali daryti neabejotinos išvados ir priimti administracinės procedūros sprendimą dėl UAB “V. p.”veikimo/neveikimo teisėtumo.

Nors pagal bendrovės raštuose pateiktą informaciją negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. G. pats užsiregistravo UAB “V. p.”naujienlaiškių sistemoje, taip pat, kad vartotojo paskyros patvirtinimą ir panaikinimą galėjo atlikti bet kuris asmuo, įskaitant ir UAB “V. p.”darbuotojus, nustatyta, kad naujienlaiškių sistemoje visi laukai gali būti koreguojami, kas reiškia, jog bet kada gali būti įvesta ir ištrinta pageidaujama informacija. Visgi byloje nėra duomenų, jog Institucija būtų aiškinusis tinklo įrenginio, kuriuo buvo galimai duotas sutikimas dėl naujienlaiškių gavimo, IP adresą, jo vartotoją, o buvo vadovautasi Bendrovės pateiktais įrodymais – adresatų duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 11 d. buvo pateikta užklausa bei patvirtinimas, atsisakymas buvo patvirtintas 2017 m. vasario 19 d.

Bendrovės naudojamos adresatų duomenų bazės išraše fiksuota, kad užklausos pateikėjo (gavėjo) IP adresas nežinomas (t. 1, b. l. 134). IP adresas pareiškėjų skundo tyrimo metu Inspekcijos nebuvo nustatinėjamas. Pažymėtina, jog joks teisės aktas neįpareigoja duomenų tvarkytojo rinkti ir saugoti informaciją apie subjektų, teikiančių atitinkamus patvirtinimus dėl sutikimo tvarkyti jų asmens duomenis, naudojamiems įrenginiams suteikiamus IP adresus. Tiksliai nežinant tinklo įrenginio, iš kurio nagrinėjamu atveju galimai buvo siųstas patvirtinimas Bendrovei dėl naujienlaiškių gavimo, IP adreso, nėra ir galimybės identifikuoti tinklo įrenginio, iš kurio buvo užsiregistruota (duomenys neskelbtini) bei gautas patvirtinimas dėl sutikimo gauti naujienlaiškius.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pareiškėjų, jo atstovo išsakyta pozicija bei skundžiamos nutarties motyvais dėl nekaltumo prezumpcijos galiojimo administracinių nusižengimų procese ir pareigos Institucijai, atliekančiai tyrimą dėl galimo nusižengimo padarymo ir ją paneigti ir tai, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Institucija būtų aiškinusis tinklo įrenginio, kuriuo galimai buvo duotas sutikimas dėl naujienlaiškių gavimo, IP adresą, jo vartotoją, o buvo vadovautasi UAB “V. p.”pateiktais paaiškinimais ir pateiktais duomenimis, kurie nėra paneigti. Teismas sprendė, su šia pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad tolimesnis tyrimas, kurio metu būtų nustatytas aktualus IP adresas, atsižvelgiant į laiko faktorių (registracija galėjo būti pateikta 2016 m. lapkričio 11 d., t.y. maždaug prieš pusantrų metų), negalėtų suteisti jokios reikšmingos informacijos, nebūtų informatyvus ir tai iš esmės pripažįsta tiek pareiškėjas, tiek Inspekcijos atstovė. Tokiu būdu, nebėra galimybių surinkti duomenų, kurie leistų daryti kitokias, nei padarė Inspekcija 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, išvadas.

Aplinkybė, kad V. S. ne pirmą kartą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, neįrodo, kad nagrinėjamu atveju, jis taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų bei Inspekcijos paaiškinimų, dėl UAB UAB “V. p.”vadovo ankstesnių pažeidimų, jie buvo susiję su A. G. skundais dėl jo, kaip fizinio asmens duomenų tvarkymo, t.y. skundai buvo dėl nepageidaujamų pranešimų siuntimo į A. G. asmeninį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir A. G., kaip fizinio asmens, duomenų tvarkymo, taip pat dėl pareigos supažindinti su asmens duomenimis bei kaip jie yra tvarkomi, pažeidimo

Kaip jau minėta, administracinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusižengimo sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus atitinkančiais įrodymais, ir tik įsitikinus, jog surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, surašomas administracinio nusižengimo protokolas.

Apeliaciniame skunde nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3761-764/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3 -733-06 yra susijusios su kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nustatyta šioje byloje, todėl remtis nurodomais teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų A. G. ir UAB “N e.” apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.