Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Teltonika“ atstovui advokatui Rimantui Čatrauskui ir atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovui Edvinui Emartai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Teltonika“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Inspekcijoje 2012 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu gautas Leslie Williams skundas, kad „J. Williams Ltd“ kasdien sulaukia skambučių iš UAB „Teltonika“, kuri mėgina parduoti prekes (b. l. 16–17, 54–55). 2012 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 2R-3414(2.13) Inspekcija L. Williams informavo, kad, nesant jos skundo, atitinkančio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 43 str. 1 d. reikalavimus, Inspekcija gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Tačiau, siekdama išsiaiškinti, ar asmens duomenys buvo neteisėtai tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, Inspekcijai prašė pateikti papildomą informaciją (b. l. 20–21). 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 3R-331(2.13.1) Inspekcija, vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 47 str. 3 d., nusprendė palikti L. Williams skundą netirtą (b. l. 22). 2012 m. spalio 26 d. Inspekcijoje elektroniniu paštu gauta papildoma Inspekcijos prašyta informacija (b. l. 24–26).

2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 3R-363(2.13.1) Inspekcija nurodė, kad tai, jog „J. Williams Ltd“ telefono numeriai buvo viešai skelbiami internete, nesuteikia teisės naudoti juos tiesioginės rinkodaros tikslais. Abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu Elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 d. prasme turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesiogines rinkodaros priemones. Inspekcija nusprendė „J. Williams Ltd“ skundą pripažinti pagrįstu bei pateikti UAB „Teltonika“ nurodymą užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento sutikimą, įskaitant viešai skelbiamą telefono numerių naudojimą (b. l. 40–41). 2012 m. lapkričio 23 d. Inspekcija surašė nurodymą Nr. 2R-4290(2.13), kuriuo UAB „Teltonika“ nurodė užtikrinti, kad elektroninių ryšių paslaugos tiesioginės rinkodaros tikslu būtų naudojamos tik gavus išankstinį abonento sutikimą, įskaitant viešai skelbiamą telefono numerių naudojimą (b. l. 44–45).

2013 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1945-624/2013, kuriuo tenkino UAB „Teltonika“ skundą ir panaikino Inspekcijos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 3R-363(2.13.1) bei 2012 m. lapkričio 23 d. nurodymą Nr. 2R-4290(2.13) (b. l. 83–87). 2014 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-143/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad teismas, be kita ko, turėtų įvertinti ar pareiškėja atliko tiesioginės rinkodaros veiksmus, kaip juos apibrėžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 12 d., taip pat, jei tokie veiksmai buvo atlikti, nustatyti, ar pareiškėjas iš kito ūkio subjekto buvo gavęs išankstinį sutikimą tiesioginės rinkodaros tikslais, jei taip, kokia forma toks sutikimas buvo išreikštas (b. l. 112–120).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės tiesioginės rinkodaros tikslais naudoti viešai skelbiamus „J. Williams Ltd“ ryšio duomenis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Elektroninių ryšių įstatymas, kuriame (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo – fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas (3 str. 5 d.); elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais (3 str. 15 d.). Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą (69 str. 1 d.). Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę (69 str. 2 d.). Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo devintojo skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra (71 str. 6 d.).

Pareiškėjos teigimu, Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d. nuostata yra sietina su fiziniais asmenimis, todėl neturėtų būti taikoma santykiuose tarp verslo subjektų. Tačiau šie pareiškėjos argumentai atmestini, kadangi LVAT 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-143/2014 konstatavo, jog, priimdamas Elektroninių ryšių įstatymą, įstatymų leidėjas jo teisės normų nediferencijavo pagal subjektus ir visų, tiek fizinių, tiek juridinių, asmenų atžvilgiu nustatė tokį patį teisinį reguliavimą. Taigi Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. nustatyti draudimai yra taikomi ir komerciniuose santykiuose tarp juridinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, siekiant išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėja „J. Williams Ltd“ telefono numerius bei elektroninio pašto adresus naudojo tiesioginės rinkodaros tikslais ir ar tam buvo gavusi „J. Williams Ltd“ sutikimą.

Elektroninių ryšių įstatyme tiesioginės rinkodaros bei sutikimo sąvokos nėra reglamentuotos, tačiau jo 3 str. 85 d. nustatyta, kad šio įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Pažymėtina, kad į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas išankstinio asmens sutikimo naudoti jo elektroninio pašto kontaktinius duomenis gavimo taisykles nukreipiančiosios normos yra įtvirtintos ir Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 2 d. nuostatose.

Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 str. 4 d.); sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu (2 str. 12 d.); tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų (2 str. 13 d.). Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros arba socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais (27 str. 3 d.).

Sistemiškai vertinant anksčiau pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, kad elektroninio pašto adresas bei telefono numeris tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti naudojamas tik esant iš anksto pateiktam šių duomenų subjekto sutikimui. Pažymėtina, kad teisės aktai asmeniui įtvirtina absoliučią teisę nesutikti su jo duomenų naudojimu tiesioginės rinkodaros tikslais. Atitinkamai tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, duomenų subjektui turi būti tinkamai ir aiškiai pranešta apie ketinimą tokius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais bei išreikštas prašymas duoti sutikimą tai daryti. Asmens sutikimas jo duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas. Kitaip tariant, asmens, prieš telefonu ar elektroniniu paštu pateikiant jam tam tikrą komercinį pasiūlymą, pirmiausiai, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atsiklausiama dėl jo telefono numerių ir/ar elektroninio pašto adresų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais ir, tik gavus aiškų asmens (duomenų subjekto) sutikimą, tokius veiksmus vėliau atlikti. Tai, kad sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesiogines rinkodaros priemones, yra pažymėjęs ir LVAT (2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-733-06).

Remiantis byloje pateikta medžiaga, UAB „Teltonika“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. teikė komercinį pasiūlymą „J. Williams Ltd“ elektroninio pašto adresais leswilliams@jwilliamsltd.ie ir laura@jwilliamsltd.ie. „J. Williams“ Ltd Inspekcijai 2012 m. rugsėjo 25–26 d. pranešimais taip pat nurodė, kad UAB „Teltonika“ atstovas skambino telefono Nr. 01 4756307 (2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. rugsėjo 9–11 d., 2012 m. rugsėjo 13–14 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 20–21 d. ir 2012 m. rugsėjo 24 d.) bei telefono Nr. 0872438053 (2012 m. rugpjūčio 30 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. rugsėjo 9–11 d. ir 2012 m. rugsėjo 13–14 d.) (b. l. 49–60). Pareiškėja šių aplinkybių neneigia, nurodo, kad tokiu būdu siekė bendradarbiauti su „J. Williams Ltd“. Taigi šie pareiškėjos veiksmai laikytini tiesiogine rinkodara Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d. ir Asmens duomenų įstatymo 2 str. 13 d. prasme.

Pareiškėja teigia, kad „J. Williams Ltd“ savo kontaktus paviešino internetinėje erdvėje, o tai laikytina sutikimu kreiptis į šį subjektą verslo klausimais. Pažymėtina, kad kontaktinių duomenų paskelbimas internete, visų pirma, yra sietinas su kreipimusi į tokį subjektą jo vykdomos ūkinės veiklos klausimais, t. y. siekiant gauti jo teikiamas paslaugas, įsigyti jo parduodamas prekes ir pan. Todėl, kaip teisingai skundžiamuose sprendime ir nurodyme pabrėžė Inspekcija, toks duomenų paskelbimas savaime nereiškia duomenų subjekto leidimo (sutikimo) minėtus duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Kaip minėta, duomenų subjekto sutikimas negali būti numanomas. Skunde teismui UAB „Teltonika“ nurodė, kad kiekvieną kartą paskambinus „J. Williams Ltd“ darbuotojų buvo klausiama, ar jie sutinka ir gali kalbėti, tačiau bendrovė teismui nepateikė įrodymų, kad dar prieš teikdama komercinius pasiūlymus minėtais „J. Williams Ltd“ telefono numeriais ir elektroninio pašto adresais, buvo gavusi išankstinį „J. Williams Ltd“ sutikimą naudoti šiuos jos duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad būtent ūkio subjektui, kuris naudoja asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, kyla pareiga įrodyti, kad jis šiuos duomenis naudoja teisėtai, t. y. su duomenų subjekto aiškiai išreikštu sutikimu. UAB „Teltonika“ to nepadarius, Inspekcija pagrįstai 2012 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. 3R-363(2.13.1) ir 2012 m. lapkričio 23 d. nurodyme Nr. 2R-4290(2.13) konstatavo, kad bendrovė pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. 1 d. nuostatas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) taip pat įtvirtinta, kad Inspekcija šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus (toliau – skundai), pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų; Inspekcijos direktoriaus nustatyta tvarka tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (40 str. 1 d. 3–4 p.). Asmuo turi teisę pateikti Inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos (42 str. 1 d.). Jeigu skundas gautas žodžiu arba Inspekcija nustatė šio įstatymo pažeidimo požymių iš visuomenės informavimo priemonių ir (arba) iš kitų šaltinių, ji gali pradėti tyrimą savo iniciatyva (42 str. 3 d.).

Matyti, kad Inspekcijai yra suteiktos kontrolės ir priežiūros funkcijos asmens duomenų apsaugos srityje, t. y. Inspekcija galimus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus tiria ir sprendimus priima tiek pagal atskirus asmenų skundus, tiek savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 3R-331(2.13.1) palikusi L. Williams 2012 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu pateiktą skundą nenagrinėtą, Inspekcija turėjo įgaliojimus su šiuo skundu susijusias aplinkybes dėl galimai padaryto asmens duomenų tvarkymo pažeidimo toliau tirti savo iniciatyva, todėl pareiškėjos skunde teismui išdėstyti argumentai, kad šiuo atveju nebuvo vados Inspekcijos tyrimui atlikti, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Teltonika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.