Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir G. T. (G. T.) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams; į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį; vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. M. pripažinti recidyvistu;

- G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti G. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams; į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. baudžiamąjį įsakymą; vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. T. pripažinti recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. ir G. T. nuteisti už tai, kad jie 2025 m. birželio 26 d. apie 12.39 val., veikdami kartu, iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)) atvirai pagrobė bendros 299,06 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą (bendros 296,91 Eur vertės 9 pakelius kavos „Pellini Espresso“ ir 2,15 Eur vertės 1,5 litro talpos butelį gėrimo „Coca Cola Zero“).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai atmetami.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantai skundais neginčija jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodytumo ir jos kvalifikavimo. Jie nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

8. Susipažinus su apeliaciniais skundais, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis matyti, jog individualizuodamas nuteistųjų V. M. ir G. T. atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis įvertino tinkamai. Skirdamas apeliantams bausmes už nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei; nusikalstama veika baigta; padaryta turtinė žala neatlyginta). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nėra apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės (numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų nuteistųjų asmenybes (nuteistasis V. M. teisiamas 27 kartą, o nuteistasis G. T. – 23 kartą; anksčiau jie didžiąja dalimi buvo nuteisti už nusikalstamas veikas nuosavybei ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis; jie bausti administracine tvarka ir niekur nedirba; jie yra recidyvistai). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis V. M. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 5 mėnesiams po anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o nuteistasis G. T. – praėjus vos 7 mėnesiams po anksčiau jam paskirtos arešto bausmės atlikimo. Abu apeliantai savanoriškai nemoka jiems paskirtų administracinių baudų. Taip pat anksčiau nuteistiesiems V. M. ir G. T. buvo paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, baudos, laisvės apribojimai, areštai, o taip pat ir tokios pačios bausmės – laisvės atėmimai. Abu apeliantai ne kartą teisti užsienyje už nusikalstamas veikas nuosavybei. Visos šios aplinkybės abu apeliantus charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistųjų asmenybės yra pavojingos visuomenei, kad jie išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jie nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jiems taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė apeliantų nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jų nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistiesiems V. M. ir G. T. už nusikalstamą veiką kiekvienam parinko pačias griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes (laisvės atėmimus), kurios savo trukme yra griežtesnės už numatytą tokios bausmės vidurkį ir atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šias bausmes sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės padės sulaikyti nuteistuosius V. M. ir G. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Subendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes su ankstesniais procesiniais sprendimais jiems paskirtomis bausmėmis pirmosios instancijos teismas teisės normų reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistiesiems paskirtas galutines subendrintas bausmes laikyti per griežtomis ir neteisingomis nėra jokio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį recidyvistu. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliantas V. M. teisiamas 27 kartą, šią nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytas tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas – už nusikalstamas veikas nuosavybei. Apelianto asmenybės pavojingumas visuomenei, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir intensyvumas šiuo konkrečiu atveju suteikia tvirtą pagrindą pripažinti nuteistąjį V. M. recidyvistu. Todėl pripažindamas apeliantą recidyvistu pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

10. Nuteistasis G. T. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos). Apeliantas G. T. nuo pat pirmosios apklausos pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi dėl to, tokios pozicijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis G. T. savo parodymuose iš tiesų pripažino tik jam palankias objektyvias aplinkybes, kurios buvo įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliantas teisiamas 23 kartą ir jo nenoras taisytis bei keisti savo gyvenimo būdą rodo, kad šįkart nuteistasis G. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi ne nuoširdžiai, o siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį (siekdamas švelnesnės bausmės). Todėl apelianto prisipažinime padarius nusikalstamą veiką ir gailestyje nesant nuoširdumo, pirmosios instancijos teismas formalų jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

11. Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes ir visas jas teisingai įvertino. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sušvelninti nuteistiesiems V. M. ir G. T. paskirtų bausmių. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. kovo 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Lidija Blinkevičienė teikė teisinę pagalbą nuteistajam V. M. ir teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam V. M. sudaro 225 Eur, prašydama šias sumas išieškoti iš nuteistojo. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Be to, nuteistasis V. M. nedirba, skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistas civilinis ieškinys ir jis turės vykdyti realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo turtinė padėtis nėra gera ir byloje nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu ji galėtų pagerėti. Todėl teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo V. M. išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistųjų V. M. ir G. T. apeliacinius skundus.

Neišieškoti iš nuteistojo V. M. 225 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.