- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1771-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04298-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams pritesimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintą šalių taikos sutartį ir nustatytą vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintą šalių taikos sutartį ir nustatyti ieškovo prašomą motinos bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą vaikams: po 170 Eur kas mėnesį A. S., po 200 Eur kas mėnesį R. S., išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 – 8 punktus: 1) nustatė L. S. ir R. M. nepilnamečių vaikų A. S. ir R. S. gyvenamąją vietą su tėvu L. S.; 2) priteisė iš atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą, mokamą po 170 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui R. S. išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės; 3) nustatė atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A. S. tvarką.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. papildomu sprendimu įpareigojo atsakovę R. M. perduoti nepilnamečius vaikus R. S. ir A. S. ieškovui L. S.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. S. ieškinį atmesti, atsakovės R. M. priešieškinį tenkinti iš dalies; nustatyti ieškovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir R. S. tvarką 3 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiškomis) vieną kartą per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi pranešti vaikų motinai prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir R. S. tvarka.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-17-577/2022, kuriame, be kita ko, nurodė, kad išieškotoja yra R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. 2022 m. balandžio 29 d. atsakovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo, prašydama ištaisyti vykdomajame rašte nurodytą jos gyvenamosios vietos adresą. Nurodė, kad Lietuvoje atsakovė nebegyvena jau nuo 2020 m. gruodžio 12 d., jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji ir vaikai A. S. ir R. S. gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. Iš 2021 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) Aukštojo teismo orderio bei 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad tikslus pareiškėjos ir vaikų adresas nėra atskleidžiamas dėl pareiškėjos ir vaikų saugumo. Taip pat 2022 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) Aukštasis teismas išnagrinėjo bylą ir išdavė orderį, kuriuo atsisakė vaikus grąžinti į Lietuvą.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepime prašė atmesti atsakovės prašymą. Nurodė, kad teismas vykdomajame rašte klaidos nepadarė, nes vienintelis žinomas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme nenurodė konkretaus gyvenamosios vietos adreso. Nėra jokių Jungtinės Karalystės teismo ribojimų dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos atskleidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl rašymo apsirikimo vykdomajame rašte ištaisymo.
9. Teismas nurodė, kad vykdomajame rašte nurodyta, jog atsakovės (skolininkės) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis turtas atsakovei nuosavybės teise priklauso iki šiol. Tokį adresą atsakovės atstovė nurodė ir kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atgręžtinio reikalavimo priverstinio išieškojimo iš ieškovo.
10. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Jungtinės Karalystės teismas iki šiol riboja atsakovės gyvenamosios vietos atskleidimą, kurias ji, be kita ko, nuolatos keitė, tuo pačiu tvirtindama, jog gyvena (duomenys neskelbtini), nors pati gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Italijoje. Vykdomojo rašto išdavimo metu teismas neturėjo kito atsakovės gyvenamosios vietos adreso, todėl teismas negalėjo į vykdomąjį raštą įrašyti kito adreso, o įrašė žinomą paskutinį pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą.
11. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl rašymo apsirikimo minėtame vykdomajame rašte ištaisymo, nurodydamas, kad nebuvo padarytas rašymo apsirikimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nepagrįsta teismo pozicija, neva byloje nėra jokių įrodymų, kad Jungtinės Karalystės teismas iki šiol riboja atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos atskleidimą. Priešingai nei nurodo teismas, į bylą atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus ((duomenys neskelbtini)Aukštojo teisingumo teismo 2021-11-12 sprendimą, kuriuo teismas nusprendė: „5. tėvo teisininkai yra teisiškai susaistyti neatskleisti motinos adreso tėvui“ bei (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo teisingumo teismo 2022-03-20 teisėjo Poole patvirtintą sprendimą, kuriame nustatyta: ” motina 2020 m. gruodžio mėn. kartu su jais (vaikais) persikėlė į Angliją, kur, išskyrus trumpą apsilankymu Lietuvoje 2021 m. sausio mėn., liko gyventi iki šiol.”. 1 Motinos ir vaiku gyvenamoji vieta tėvui vis dar neatskleidžiama).
12.2. Nesutiktina ir su teismo pozicija, kad teismas neturėjo kito atsakovės gyvenamosios vietos adreso, todėl į vykdomąjį raštą įrašė žinomą paskutinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Civilinio proceso įstatymas numato, jog vykdomajame rašte, be kitos informacijos, privalo būti nurodytas visas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai, jeigu žinomi). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog įstatymas nedetalizuoja, koks skolininko adresas vykdomajame rašte turi būti nurodomas (faktinės gyvenamosios vietos adresas ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresas).
12.3. Teismui į bylą buvo pateiktas ir 2022 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašas, patvirtinantis, kad Lietuvoje atsakovė negyvena, yra išsiregistravusi iš Lietuvos Respublikos. Deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta nuo 2021 m. kovo 12 d. yra Jungtinė Karalystė. Teismas nors ir turėjo šiuos duomenis dar prieš priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau jų neįvertino, dėl jų nepasisakė, klaidos vykdomajame rašte taip ir neištaisė.
12.4. Teismas neįvertino to, kad reikalavimas vykdomajame rašte nurodyti skolininko adresą siejamas su tinkama galimybe įteikti skolininkui procesinius dokumentus, tad teismui turint duomenų, kad atsakovės faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Anglijoje, tačiau vykdomajame rašte nurodant klaidingą atsakovės adresą, akivaizdu, kad užvedus vykdomąją bylą, nebus galimybės atsakovei įteikti vykdomųjų dokumentų, kas sąlygos nepagrįstą vykdymo išlaidų didinimą, vykdymo proceso vilkinimą, klaidingą informaciją dėl pranešimo įteikimo ar jo atsisakymo, ir kt.
12.5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo teikiami el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), ir visi jie atsakovei buvo įteikti. Tokį adresą (pastaba - el. pašto adresą) atsakovės atstovė nurodė ir kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atgręžtinio reikalavimo priverstinio išieškojimo iš ieškovo.
Atsiliepimas
13. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovė nurodo šalį (duomenys neskelbtini), tačiau tik šalies nurodymas neatitinka gyvenamosios vietos adreso reikalavimų. Atsakovė klaidina Lietuvos teismus, teikdama jau negaliojančius tarpinius (duomenys neskelbtini) sprendimus ir juos interpretuodama pagal savo norą ir suvokimą. Svarbiausia tai, kad turėdama procesinę pareigą prieš teismą ir materialinę pareigą prieš ieškovą (tėčio teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimui ir sprendimo įvykdymui), vaikų gyvenamosios vietos neatskleidžia sąmoningai. Tikėtina, toliau siekia ir sieks klaidinti antstolį vykdymo procese. Taigi, aiškus rašymo apsirikimas gali būti taisomas tada, kad nurodomi ir pagrindžiami dokumentais taisytini faktai (teisingi faktai) ir/ar aplinkybės. Šiuo atveju atsakovė nenurodė kitos teisingos taisytinos informacijos ir duomenų.
13.2. Pagal pateiktus atsakoves duomenis, teismas negali nustatyti atsakoves kitos gyvenamosios vietos, todėl vadovaujasi paskutine žinoma gyvenamąja vieta Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl rašymo apsirikimo vykdomajame rašte ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
15. CPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ištaisyti teismo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija (CPK 648 str. 6 d.).
16. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo ištaisyti klaidą 2022 m. balandžio 26 d. išduotame vykdomajame rašte pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-17-577/2022, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad išieškotoja yra R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji nuo 2021 m. kovo 12 d. gyvena ne Lietuvoje, tačiau Jungtinėje Karalystėje, vykdomajame rašte jos gyvenamosios vietos adresas turi būti nurodytas – Jungtinė Karalystė.
17. CPK 648 straipsnyje nurodyti reikalavimai vykdomojo rašto turiniui. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vykdomajame rašte turi būti nurodytas pilnas išieškotojo adresas.
18. Šalies gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.
19. Nustatyta, kad atsakovė, teikdama teismui procesinius dokumentus byloje (pvz. atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą), nuosekliai nurodydavo, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
20. Nors apeliacinio skundo tekste atsakovė teigė, jog jos ir vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, tačiau Jungtinėje Karalystėje ir pateikė Gyventojų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 12 d. atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, pilno gyvenamosios vietos adreso Jungtinėje Karalystėje atsakovė teismui nėra nurodžiusi.
21. Atsakovei pirmosios instancijos teismui nenurodžius savo pilno gyvenamosios vietos adreso Jungtinėje Karalystėje, teismas negalėjo, pažeisdamas CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, tokį nepilną adresą įrašyti į vykdomąjį raštą.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, turėdamas duomenis tik apie atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos pilną adresą ((duomenys neskelbtini)), būtent tokį adresą ir nurodė vykdomajame rašte (CK 2.17 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nebuvo pažeisti CPK 648 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir nesudarytos sąlygos atsakovės teisių pažeidimui.
23. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad atsakovės adresas yra (duomenys neskelbtini), nepadarė rašymo apsirikimo.
24. Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog vykdomajame rašte esant nurodytam adresui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė faktiškai negyvena, bus užkirstas kelias tinkamam procesinių dokumentų įteikimui atsakovei vykdymo proceso metu.
25. Akcentuotina, kad nepalankios teisinės pasekmės (procesinių dokumentų neįteikimas vykdymo proceso metu) atsakovei tektų būtent tokiu atveju, jei būtų patenkintas atsakovės atskirasis skundas ir vykdomajame rašte būtų nurodytas atsakovės prašomas įrašyti adresas – Jungtinė Karalystė, kadangi pagal tokį nepilną atsakovės adresą, akivaizdu, nepavyktų atsakovei įteikti procesinių dokumentų.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 640 straipsnio 4 punktu, atsakovė, kaip vykdymo proceso šalis, turi pareigą bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, nurodydama jam adresą, kuriuo atsakovei būtų galima įteikti procesinius dokumentus vykdymo proceso metu. Taigi, skirtingai nei nurodo atsakovė, klausimas dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo būdo ir tvarkos galės būti išspręstas atsakovei bendradarbiaujant su vykdomąjį dokumentą vykdysiančiu antstoliu.
27. Atsakovė nurodė ir tai, kad visi byloje jai skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir ją tinkamai pasiekė.
28. CPK 624¹ straipsnio nuostatos suteikia antstoliui teisę vykdymo proceso metu, be kita ko ir įteikiant procesinius dokumentus vykdymo proceso dalyviams, naudoti elektroninių ryšių priemones. Nuostata, suteikianti teisę antstoliui naudoti elektroninių ryšių priemones įteikiant vykdymo proceso dalyviams procesinius dokumentus, įtvirtinta taip pat ir Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones. Antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo proceso dalyviams reglamentuoja Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad Aprašo 6 punkte nenurodyti asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus.
29. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, esant atsakovės pageidavimui, ji turi galimybę procesinius dokumentus vykdymo procese gauti ir el. paštu.
30. Apibendrinant išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti, jog vykdomajame rašte nurodžius, kad atsakovės adresas yra (duomenys neskelbtini), bus užkirstas kelias atsakovei tinkamam procesinių dokumentų vykdymo procese įteikimui.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su rašymo apsirikimų ištaisymo teismo procesiniuose dokumentuose institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
33. Atsakovės R. M. atskirąjį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atskirojo skundo surašymo, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.