Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,332 g narkotinės medžiagos – kokaino, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino platino, tai yra neatlygintinai davė vartoti (uostyti) nepilnamečiui G. G., gim. 2005 m., likusią dalį – 0,332 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. rugsėjo 24 d., 9.55 val., kol kratos ir įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais L. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje.

2. L. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi L. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Kardomoji priemonė buvo tęsiama ir paskutinį kartą skundžiama 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pratęsta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 24 d. Apygardos teismas nustatė, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, nėra pasikeitę ar išnykę. Teismas nurodė, kad L. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį ir aplinkybę, jog kaltinamasis praeityje ne kartą teistas. Teismas darė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus galimybės pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. V. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apygardos teismo sprendimu, suėmimas L. V. pratęstas pagrįstai.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, kratos protokole, specialistų išvadose, psichotropinių ir narkotinių medžiagų nustatymo pažymose, liudytojų apklausos protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš dalies paties kaltinamojo L. V. ir liudytojo G. G. parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose.

7. Skundo argumentai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų neatitikimo kaltinamojo pateiktai versijai, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Šiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape bylos duomenys kaltės aspektu nevertinami ir faktinės bylos aplinkybės iš esmės nenagrinėjamos. Aplinkybės ar būtent L. V. pokalbiai užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, yra bylos nagrinėjimo dalis ir reikšminga įrodymų vertinimui, todėl teisėjų kolegija plačiau šių argumentų neanalizuoja, o tai nagrinėdamas bylą atliks pirmosios instancijos teismas.

8. Suėmimas L. V. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad tebėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas L. V. suėmimo terminą, įvertino tai, kad jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato išskirtinai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dvylikos metų, ir konstatavo, kad tai gali būti priežastimi kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas atsižvelgė ir į kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir gresiančios bausmės griežtumas nebuvo svarbiausia ar vienintelė priežastis pratęsti suėmimą. Teismas įvertino tai, kad L. V. nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena vienas, oficialių lėšų pragyvenimui neturi, praeityje buvo ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. V. su gyvenamąja aplinka nėra saistomas glaudžiais socialiniais ar ekonominiais ryšiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, jog paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones L. V. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso ir kardomųjų priemonių tikslai nebus įgyvendinti.

9. Taip pat suėmimas L. V. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įstatymas nereikalauja, kad taikant šį pagrindą kiekvienu atveju būtų nustatytas asmens rengimasis padaryti nusikaltimą. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

10. Kaltinamajam L. V. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąraše (kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą). Tikimybę, kad L. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, sustiprina tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje. Bylos duomenimis L. V. anksčiau ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką galimai padarė netrukus po to, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos. L. V. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, todėl yra pagrindo manyti, kad nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis ir galimai yra būdas gauti lėšų pragyvenimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvadą, kad nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

11. Suėmimas L. V. buvo pratęstas ir apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas (kaltinamasis trukdys procesui). Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 3 dalimi suėmimas gali būti pratęstas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, taip pat gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teisėjų kolegija nepritaria, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje yra išlikęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Spręsdamas dėl šio suėmimo pagrindo buvimo apygardos teismas nurodė, kad liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ir tvirtino, kad narkotinės medžiagos priklausė jam, o ne L. V.. Taip pat, kad policijos pareigūnams atvykus daryti kratą, kaltinamasis pro langą išmetė maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Skundžiamoje nutartyje teismas labai formaliai grindė šio suėmimo pagrindo buvimą ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip ir dėl kokių duomenų L. V. galėtų trukdyti bylos nagrinėjimui. Ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs, byla perduota nagrinėti teisme. Aplinkybė, kad L. V. išmetė narkotines medžiagas pro langą, neleidžia tvirtinti, kad jis gali trukdyti bylos nagrinėjimui ateityje, nes pagrindiniai bylos duomenys jau yra nustatyti ir užfiksuoti, ir kaltinamasis nebeturi galimybės sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad L. V. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytoją G. G.. Liudytojas G. G. tyrimo metu nurodė, kad kaltinamojo brolis A. V. buvo jį užsipuolęs, tačiau jo parodymų pakeitimui tai įtakos neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad A. V. su G. G. būtų bendravęs L. V. nurodymu ar iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, jog L. V. trukdys procesui, yra nepagrįstas. Tiek kaltinamojo L. V., tiek ir liudytojo G. G. pozicijos dėl įvykio yra nustatytos, todėl suėmimo taikymas siekiant užtikrinti netrukdomą ir sklandų bylos nagrinėjimą nebetenka prasmės, o suėmimas šiuo pagrindu yra tęsiamas formaliai. Teismas konstatuoja, kad suėmimo pagrindo, jog kaltinamasis trukdys procesui, nėra. Ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo pratęsimo.

12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas L. V. pobūdį ir sunkumą, ilgesnis suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

13. Skunde teigiama, kad teismas kaltinamajam turėtų paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nekonkretizuojama, kokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo metu negali garantuoti, kad paleidus kaltinamąjį L. V. iš suėmimo ir pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones jis nepasislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali būti pasiekti kaltinamajam L. V. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.