- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2-35-329/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04330-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- P. A. S.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.6Proporcingumo principas
nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui P. A. S. dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo pripažinti, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės L. G. ir atsakovo Petro A. S. sudaryta privačios žemės nuomos sutartis yra nutraukta prieš terminą nuo teismo sprendimo priėmimo arba prašo šią nuomos sutartį nutraukti ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomavo atsakovui 5,47 ha žemės sklypo dalį 24,87 ha žemės sklypo plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta 30-čiai metų, o nuomos mokestis buvo numatytas po 10 Lt už 1 ha metams, mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., sutartyje taip pat buvo numatyta, kad žemės mokestį mokės nuomininkas. Ieškovė nurodo, kad ši žemės sklypo nuomos sutartis atsakovui suteikia perdėtą pranašumą, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, atsakovas eilę metų pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas : sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių; nuomos mokestis, įvertinus nuomos sutarties terminą, yra visiškai nesąžiningas, grubiai pažeidžiantis ieškovės interesus, suteikiantis perdėtą pranašumą atsakovui bei neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad nuomos sutartyje nėra nei vienos sąlygos apie nuomos mokesčio perskaičiavimą. Ieškovė buvo įsitikusi, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne 30, o 3 metams. Todėl nuo 2006 metų ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydama pakeisti sutarties sąlygas, sudaryti su ja naują žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovas nesutiko pasirašyti naujos sutarties. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2003 metais atsakovas pasiūlė ieškovei sudaryti nuomos sutartį, atsakovas parengė žemės sklypo nuomos sutartį vien tik sau palankiomis sąlygomis, neįvertinus ilgalaikės perspektyvos. Sutarties sąlygos yra nesąžiningos, suteikiančios perdėtą pranašumą atsakovui, neatitinkančios jokių teisingumo ir protingumo kriterijų bei pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovė patiria vien nuostolius dėl neadekvačios nuomos kainos, o atsakovui tokia situacija sudaro nepagrįstą pagrindą praturtėti ieškovės sąskaita. Žemės nuomos kaina nuo 2003 metų labai pakito, šiuo metu vyrauja iki 180 Eur už ha, tuo tarpu atsakovas, pasinaudodamas nuomos sutarties sąlyga dėl 10 Lt (2,90 Eur) žemės nuomos kainos už 1 ha per metus, niekuomet ieškovei nemokėjo rinkos žemės nuomos kainos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas pasirašyti naujos nuomos sutarties, pradėjo mokėti ieškovei savo nuožiūra truputį didesnį nei nurodyta nuomos sutartyje žemės nuomos mokestį, tačiau tikrai neatitinkantį rinkos kainų. Be to ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo 2003 m. balandžio 11 d. nuomos sutartį. Pagal sutartį nuomos mokestis turi būti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. ir žemės mokestis turi būti mokamas nuomininko. Tuo tarpu atsakovas šias sąlygas grubiai pažeidinėja ir jų tinkamai nevykdo. Ieškovė nurodė, kad žemės mokestį valstybei atsakovas už ieškovę nemoka, visuomet šį mokestį moka pati ieškovė. Atsakovas kelis kartus žemės mokestį yra sumokėjęs ieškovei tiesiogiai, bet tik nuo 2016 metų, kai tuo tarpu žeme naudojasi nuo 2001 metų. Atsakovas nuolat pažeidinėja nuomos mokesčio terminus ir žemės nuomos mokestį moka tik ieškovei pareikalavus ir visada pavėluotai. Galiausiai atsakovui nesudarant naujos žemės nuomos sutarties bei laiku ar visai nemokant žemės nuomos ir nemokant žemės mokesčių, ieškovė 2016 metais kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau atsakovas nesutiko, kad būtų nutraukta nuomos sutartis, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nurodo, kad ieškovė, nutraukus nuomos sutartį, ketina pati naudoti žemės sklypą savo reikmėms ir ūkininkauti, kadangi ji yra senatvės pensininkė, jos pajamos yra nedidelės, o žemės nuoma ieškovei naudos neduoda. Kadangi nuomos sutarties sąlygos neatitinka ieškovės valios, suteikia daugiau pranašumo ir teisių atsakovui, atsakovas netinkamai vykdo sutartį, žemės nuoma ieškovei neatneša naudos, o tik nuostolius ir ieškovė ketina pati naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, o atsakovas nesutinka, kad būtų nutraukta nuomos sutartis, todėl ieškovė prašo teismo nutraukti 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį Civilinio kodekso (toliau CK) 6.217 straipsnio 1 dalies ir 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas netinkamai vykdo sutartį ir nuomos sutartis nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtą pranašumą.
Atsiliepimas
Atsakovas P. A. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo sutartis buvo sudaryta apgaule. Nurodė, kad 2015 metais ieškovė kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, jog atsakovas galimai suklastojo 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2015 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartyje eilutėje „Šalių parašai (nuomotojas)“ pasirašė L. G., todėl ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų, jog L. G. parašas būtų išgautas apgaule, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Mano, kad ieškovei pasirašius 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį, jai buvo žinoma nuomos mokesčio suma, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nustatytas nuomos mokesčio dydis neatitiko jos valios. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas prieš sandorio sudarymą buvo suteikęs klaidinamos informacijos apie sudaromo sandorio esmę, sąlygas, juolab kad pasirašytos sutarties tekstas nesudėtingas, susideda tik iš keleto sąlygų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė buvo priklausoma nuo atsakovo, turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi. Nenustačius minėtų aplinkybių, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės. Atsakovas nurodė, kad taip pat nesutinka, jog atsakovas neva netinkamai vykdo 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį – nemoka žemės mokesčio. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Atsakovas, būdamas nuomininku, negalėjo pagal įstatymą už ieškovę, kaip nuomojamos žemės savininkę, pervesti žemės mokesčio į mokesčių administratoriaus surenkamąją sąskaitą. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad mokesčių administratoriaus paskaičiuotas už ginčo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mokėtinas žemės mokesčio dydis per visą nuomos laikotarpį sudarė 298,55 Eur. Pagal ginčo nuomos sutartį žemės nuomos mokestis per visą nuomos laikotarpį sudarė 269,31 Eur. Taigi bendra suma, kurią pagal ginčo sutartį atsakovas iki ieškinio padavimo turėjo būti sumokėjęs ieškovei sudaro 567,86 Eur. Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 1 442,49 Eur. Ir tai yra 2,54 karto daugiau, nei ieškovė galėjo tikėtis pagal 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Nurodo, kad atsakovas ne tik kad nėra įsiskolinęs ieškovei, bet atvirkščiai, savo sutartines prievoles yra įvykdęs kelis kartus didesne apimtimi, nei jam priklausytų pagal ginčo sutartį. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, kažkuriuo laikotarpiu nemokėjo žemės mokesčio, negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ieškovės interesų prasme, nes atsakovas 2015 m. gruodžio 7 d. raštu prašė ieškovės atsiųsti jam banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti mokesčius, duomenis, tačiau ieškovė 2015 m. gruodžio 16 d. raštu nurodė, kad jokio žemės mokesčio mokėti nereikia. Iš to darytina išvada, kad ieškovė žemės mokesčio nesavalaikį mokėjimą nelaikė esminiu savo teisių pažeidimu. Atsakovas nurodė, kad ieškovė uždarė savo banko sąskaitą, kuri atsakovui buvo žinoma ir į kurią atsakovas atlikdavo piniginių lėšų pervedimus, tačiau atsakovui apie tai nepranešė ir kitos sąskaitos nenurodė. Todėl mano, kad būtent ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 24,8700 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams : ieškovei L. G. – 547/2487 dalys, o atsakovui P. A. S. – 1724/2487 dalys.
Iš pateiktos į nagrinėjamą bylą Privačios žemės nuomos sutarties (tolau – Sutartis) matyti, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomavo atsakovui 5,47 ha žemės sklypo dalį 24,87 ha žemės sklypo plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirčiai. Sutarties 3 punkte numatyta, kad Sutartis sudaroma trisdešimčiai metų iki 2033 m. balandžio 11 d. Sutarties 14 punkte šalys numatė, kad žemės ir jame esančių pastatų ir įrenginių nuomos mokestis po dešimt litų už 1 ha metams, viso penkiasdešimt keturi litai 70 ct, mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., o Sutarties 15 punkte šalys susitarė, kad žemės mokestį moka nuomininkas. Sutarties 17 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu.
Ieškovė ieškinyje teigė, kad 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartis neatitinka jos valios, kad tokio turinio sutarties ji niekada nepasirašinėjo, nuomos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė šių argumentų, sutarties neginčijo, bet prašė nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad Sutartis nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, visiškai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, atsakovas netinkamai vykdo Sutartį, Sutarties nuostatos neatitinka ieškovės, kuri yra viena iš sutarties šalių, valios.
Dėl netinkamo sutarties vykdymo
CK 6.217 straipsnis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).
Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai vykdo Sutartį, pagal Sutartį nuomos mokestis turi būti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., tačiau atsakovas nuolat pažeidinėja nuomos mokesčio terminus ir žemės nuomos mokestį moka tik ieškovei pareikalavus ir visada pavėluotai. Taip pat atsakovas grubiai pažeidinėja Sutarties sąlygą mokėti žemės mokestį ir jos tinkamai nevykdo, visada vėluoja mokėti šį mokestį, sumoka jo per mažai ir skirtumą ieškovė turi mokėti valstybei iš savo lėšų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra kelis kartus žemės mokestį sumokėjęs ieškovei tiesiogiai, bet tik nuo 2016 metų, kai tuo tarpu žeme naudojasi nuo 2001 metų.
Atsakovas nesutinka, kad jis netinkamai vykdo Sutartį, nurodo, kad jis neskolingas ieškovei, nuo Sutarties pradžios jis yra sumokėjęs 1 442,49 Eur, tai yra 2,54 karto daugiau, nei ieškovė galėjo tikėtis pagal 2003 m. balandžio 11 d. Sutartį.
Iš pateiktų nagrinėjamojoje byloje ieškovės sąskaitų išrašų, pašto perlaidų matyti, kad už 2008 metus nuomos mokestį atsakovas sumokėjo 2009 m. vasario 8 d., už 2010 metus nuomos mokestį atsakovas sumokėjo 2011 m. vasario 1 d., už 2011 metus nuomos mokestį sumokėjo 2012 m kovo 30 d., už 2013 metus nuomos mokestį sumokėjo 2014 m. sausio 8 d., už 2015–2016 metus nuomos mokestį kartu su žemės mokesčiais sumokėjo 2016 metų liepos 7 d., lapkričio 3 d. ir gruodžio 9 d. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutarties 14 punktą, numatantį, kad nuomos mokestis turi būti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje jo atstovas nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties 14 punktą ir nustatytu terminu mokėti ieškovei nuomos ir žemės mokesčius. Atsakovas tik paaiškino, kodėl jis 2015 metais negalėjo sumokėti mokesčių, nes ieškovė pakeitė savo sąskaitą ir apie tai neinformavo atsakovo.
Pagal kasacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). ?????
Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.
Teismas, atlikęs paskaičiavimus pagal pateiktus į bylą ieškovės sąskaitų išrašus, ieškovės ir atsakovo pateiktus pinigų perlaidų dokumentus, nustatė, kad atsakovas nuo 2016 metų moka ieškovei Sutarties 14 punkte numatytu terminu metinį 55 Eur žemės nuomos mokestį ir 50 Eur žemės mokestį. Tuo tarpu ieškovės pateiktos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir kvitai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos mokėjo gerokai didesnį žemės mokestį (mokėjo po 93–96 Eur), nei buvo atsakovo mokamas ieškovei šis mokestis (mokėjo po 50 Eur). Iš to darytina išvada, kad nukentėjusioji šalis, tai yra ieškovė, negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti.
Dėl esminės šalių nelygybės
???CK 6.228 straipsnis 1 dalis numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.
Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 2 ir 3 dalys).
???Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei atsakovas neprašo teismo pakeisti Sutarties sąlygų.
Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl sutarties ar atskiros sąlygos keitimo ar negaliojimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, būtina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Sutarties sąlygų, kuriomis nustatytas Sutarties terminas – trisdešimt metų (Sutarties 3 punktas) ir nuomos mokestis – po dešimt litų (2,90 Eur) už 1 ha per metus (Sutarties 14 punktas).
Ieškovė teigia, kad Sutartis atsakovui suteikia perdėtą pranašumą, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių; nuomos mokestis, įvertinus nuomos sutarties terminą, yra visiškai nesąžiningas, grubiai pažeidžiantis ieškovės interesus, suteikiantis perdėtą pranašumą atsakovui bei neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad nuomos sutartyje nėra nei vienos sąlygos apie nuomos mokesčio perskaičiavimą ir tuo pasinaudodamas atsakovas atsisako pakeisti nuomos mokestį. Žemės nuomos kaina nuo 2003 metų labai pakito, šiuo metu vyrauja iki 180 Eur už ha. Atsakovas, nesutikdamas pasirašyti naujos nuomos sutarties, pradėjo mokėti ieškovei savo nuožiūra truputį didesnį nei nurodyta nuomos sutartyje žemės nuomos mokestį, tačiau tikrai neatitinkantį rinkos kainų.
Atsakovas nesutinka su reikalavimu nutraukti Sutartį prieš terminą, motyvuodamas tuo, kad Sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos, su ja suderintos, ieškovė Sutartį pasirašė laisva valia. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo perdėtas pranašumas buvo Sutarties sudarymo metu.
Teismai nustatė, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 30 metų terminui, o šio žemės sklypo metinė nuomos kaina – tik 2,90 Eur (10 Lt) už 1 ha. Nors atsakovas, nesutinkantis keisti minėtų Sutarties sąlygų, nuo 2016 metų moka ieškovei didesnį metinį nuomos mokestį (po 55 Eur), negu numatyta Sutartyje, tačiau jis pats pripažįsta, kad ši didesnė kaina nebuvo sutarta Sutarties šalių, atsakovas šį didesnį mokestį moka pats savanoriškai. Ieškovė pripažįsta, kad gauna iš atsakovo didesnį nuomos mokestį, negu numatyta Sutartyje, tačiau pabrėžia, kad šio mokesčio dydį nusistatė atsakovas vienasmeniškai, nederinęs su ieškove. Teismas sprendžia, kad pastarųjų aplinkybių teisinis vertinimas atitinka esminės šalių nelygybės sampratą ir yra pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą – Sutarties sąlygos nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai atsakovas ieškovės sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą, o ieškovė negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su atsakovo prievole. Teismas mano, kad ginčo Sutartimi sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš Sutarties.
Teismas taip pat sutinka su ieškovės motyvu, jog Sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių. 2003 m. balandžio 11 d. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad Sutartis sudaroma trisdešimčiai metų iki 2033 m. balandžio 11 d. Sutartis pasirašyta ieškovei esant (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovui – (duomenys neskelbtini) metų. 2033 metais ieškovė būtų (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovas – (duomenys neskelbtini) metų.
Taigi apibendrinant išdėstytus motyvus, atsakovui nesutinkant pasirašyti naujos privačios žemės nuomos sutarties, keičiant jos terminą ir nuomos kainą, ir konstatavus esminį Sutarties šalių nelygybės sampratą, perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą, yra pagrindas tenkinti patikslintą ieškinį ir nutraukti tarp ieškovės L. G. ir atsakovo P. A. S. 2003 m. balandžio 11 d. sudarytą privačios žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis CK 6.228 straipsnio ir 6.217 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei 1 700 Eur atstovavimo išlaidų ir prašo jas priteisti iš atsakovo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovei iš viso 1 850 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi valstybei iš atsakovo priteisiamos 24,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovės L. G., asmens kodas , ir atsakovo P. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 11 d. sudarytą privačios žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo P. A. S. ieškovei L. G. 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. A. S. valstybei 24,48 Eur (dvidešimt keturis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.