- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2-26044-918/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
- Atsakovas
- E. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 190,15 Eur skolos, 148,88 Eur palūkanų, 30,51 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siųsti įvairiais žinomais adresais – (duomenys neskelbtini) tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė“. VSDFV duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus m. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straispnis).
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „MCB Finance“ 2014 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 258997 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 202,73 Eur (700,00 LTL) paskola (e. b. l. 43-44). Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 24 mėn. laikotarpį. Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl Pradinis kreditorius 2016 m. gruodžio 19 d. Sutarties 11 p. pagrindu sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė (e. b. l. 7). Apie Sutarties nutraukimą atsakovė informuota pranešimu (e. b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi ( CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2016 m. lapkričio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. balandžio 26 d. pranešimo apie perleistą reikalavimo teisę į skolą pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį Nr. 1713391. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. vasario 15 d. pranešimu (e. b. l. 13).
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 190,15 Eur negrąžinto kredito ir 148,88 Eur mokėjimo palūkanų grindžia, be kita ko, 2016 m. lapkričio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi. Minėtos sutarties 4.2 p. nurodyta, kad šios sutarties pirkimo objektu yra vartojimo kredito gautinos sumos, kurių grąžinimo terminas suėjo 2016 m. spalio 18 d. ir kurios nebuvo grąžintos. Šiuo atveju iš Sutartyje pateikto mokėjimo grafiko matyti, jog atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo terminas baigiasi 2016 m. gruodžio 13 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Reikalavimų perleidimo sutarties 4.2 p. sąlyga būtų pakeista arba papildyta, taip pat nėra duomenų, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta iki 2016 m. spalio 18 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas pagal reikalavimų perleidimo sutartį neįgijo teisės reikalauti negrąžinto kredito ir palūkanų sumų, kurių mokėjimo terminas suėjo 2016 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. gruodžio 13 d. Esant šiai situacijai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 190,15 Eur negrąžinto kredito ir 148,88 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 160,44 Eur negrąžinto kredito ir 148,85 Eur palūkanų suma, t. y. sumos, kurių mokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 14 d. (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,05 % delspinigius už paskutiniąsias 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. liepos 10 d., nuo negrąžintos kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu, iš jos ieškovui priteistini delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos sumos t. y. nuo bendros 309,29 Eur sumos (160,44 Eur negrąžinto kredito ir 148,85 Eur palūkanų). Iš viso už 180 d. už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteistina 27,81 Eur delspinigių suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 337,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė pareiškė ieškinį 369,54 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 337,54 Eur, t. y. 91 procento. Ieškovas patyrė iš viso 51,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis ir 36,58 Eur bylinėjimosi išlaidų). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 46,94 Eur (51,58 Eur X 91 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,72 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo SIA „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 40103645131, naudai 160,44 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų 44 ct) negrąžinto kredito, 148,85 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai 85 ct) palūkanų, 27,81 Eur (dvidešimt septyni eurai 81 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 337,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46,94 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (trys eurai 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.