Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, kaltinamojo R.E.M. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, kaltinamosios I. J. gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-347/2012, kuria baudžiamoji byla, vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d., perduota Kauno miesto apylinkės prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-169-347/2012, kurioje R.E.M., M. M. ir I. J. kaltinami pagal LR BK 211 str., 2012 m. balandžio 12 d. priėmė nutartį perduoti bylą Kauno miesto apylinkės prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą. Teisėja, priimdama minėtą nutartį, nurodė, jog tik išsiuntus bylą į teismą ir perdavus ją nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamajam, nesuprantančiam valstybinės lietuvių kalbos, Belgijos piliečiui R.E.M., įteiktas kaltinamojo akto vertimas į jam suprantamą prancūzų kalbą (kaltinamasis aktas surašytas 2011-10-11, byla teismui perduota 2011-10-14, vertimas kaltinamajam įteiktas 2011-11-21). Kai 2012-01-29 teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo buvo pareikšta, kad nėra išversti į valstybinę kalbą dokumentai, prijungti prie bylos slovakų, čekų, bulgarų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis, prokuroras teigė, jog pasižiūrės, tačiau sekančiam posėdžiui vertimai nebuvo pateikti, kaltinamasis aktas nepakoreguotas – jame liko nuoroda, kad vadovaujamasi minimais dokumentais, kaip grindžiančiais kaltinimą ( nurodyti bylos tomas ir lapai – 6 t., b.l. 1-193 ). Teisėja nutartyje pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011 konstatavo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Be to, nutartyje aiškinama, kad LR BPK 254 str. 3 d. nurodyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą ( 2011-12-22 įstatymo redakcija ), byla perduodama prokurorui. Kadangi baudžiamojo proceso tvarką nustato LR BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 str. 1 d. ), sprendžiama, kad byla prokurorui grąžintina dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitnka BPK 219 str. reikalavimų: nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nėra konkretumo nurodant laiką, būdą, nenurodytos įtariamųjų atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, taip pat, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti tie, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą. Būtent tai trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamojo R.E.M. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis į prokuroro skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pateikė atsikirtimus. Juose advokatas pažymi, kad prokuroras nutylėjo esminę aplinkybę, kuri tiesiogiai sietina su jo ginamuoju, nemokančiu lietuvių kalbos, o būtent, kad jo ginamasis net nebuvo apklaustas, paskutinį kartą įteikus jam pranešimą apie įtarimą. Advokatas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 12 t. b.l. 137- 139 yra 2011-06-30 pranešimas apie įtarimą jo ginamajam R.E.M. Pažymėtina, kad jo ginamasis pagal šį, t.y., paskutinį pranešimą apie įtarimą, netgi nėra apklaustas, kas pažeidžia LR BPK 188 straipsnio 1 dalį. Įtariamojo apklausa, o jau ypač pagal paskutinį ikiteisminio tyrimo metu pareiškiamą įtarimą, yra privalomas proceso veiksmas, kurio neatlikimas reiškia esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, ir prokurorui tokia aplinkybė turėtų būti žinoma. Visiškai nepagrįstas yra prokuroro argumentas, esą, nei LR BPK 219 straipsnyje, nei kitose baudžiamojo proceso normose nėra reikalavimo, kad visi byloje esantys dokumentai būtų tik lietuvių kalba arba į ją išversti. Toliau prokuroras samprotauja: „ne visa surinkta medžiaga grindžiamas kaltinimas. Niekas netrukdo, teismui nusprendus, inicijuoti visų byloje esančių dokumentų vertimą". Advokato teigimu, prokuroras, surašęs kalinamąjį aktą, nesilaikė LR BPK 8 straipsnio reikalavimų ir neužtikrino, kad į lietuvių kalbą būtų išversti šie dokumentai: 6 tomas - b. 1. 5-8 - nėra vertimų iš slovakų kalbos; b.l. 14, b.l. 79-80 - nėra vertimo iš čekų kalbos; b.l. 16,36, 173, 175-176 - nėra vertimo iš bulgarų kalbos; b.l. 50-52, 55-56, 76-77, 106-107, 109-110, 141-142, 161-162 - nėra vertimo iš lenkų kalbos; b.l. 144-145 - nėra vertimo iš anglų kalbos; 7 tomas - b.l. 2-4 - nėra vertimo iš bulgarų kalbos; b.l. 23-24, 27 - nėra vertimo iš anglų kalbos; b.l. 39 - nėra vertimo iš lenkų kalbos; b.l. 46 -nėra vertimo iš vokiečių kalbos. Be to, atsikirtimuose pažymima, jog LR BPK 8 straipsnis aiškiai reglamentuoja lietuvių kalbos vartojimo baudžiamajame procese principą, taip pat ir šio straipsnio 3 dalyje aiškiai pasisakoma, kokie dokumentai turi būti verčiami į įtariamojo ar kaltinamojo mokamą kalbą. LR BPK 44 straipsnio 7 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies „a" punkte pasisakoma dėl to, jog kaltinamasis turi būti informuotas jam suprantama kalba apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą, tačiau prokuroras šiomis imperatyviomis normomis nesiremia ir tokiu būdu linkęs toleruoti esminius procesinius pažeidimus.

Dar vienas, pasak advokato, itin nepagrįstas prokuroro skundo motyvas yra šis: ,,priešingai, bylos grąžinimas prokurorui, kai vienas iš įtariamųjų užsienio valstybės pilietis, labai sutrukdys jos tyrimą". Toks motyvas reiškia, jog prokuroras skirsto baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis pagal jų tautybę ar pilietybę, kas yra neleistina LR BPK 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies išaiškinimams (tai, jog jo ginamasis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, o jokio pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn nebuvo, yra kitas dalykas). Prokuroro nenoras taisyti esmines jo kolegos klaidas, padarytas ikiteisminio tyrimo metu, neužtikrinant jo ginamojo teisių, susijusių su tinkamu kalbos taisyklių taikymu, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno m. apylinkės teismo nutartį. Be kita ko, kaip nurodyta atsikirtimuose, prokuroro nenorui atlikti jam tenkančią procesinę pareigą neprivalo paklusti teismai, kurie nėra nei ikiteisminio tyrimo įstaigos, nei tokio tyrimo prokurorinės kontrolės ar valstybinį kaltinimą palaikantys subjektai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti išdėstytais motyvais, advokatai prašė prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2012-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja skundžiamojoje nutartyje detaliai ir motyvuotai išdėstė bylos grąžinimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti argumentus. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog ta aplinkybė, kad bylos medžiagoje dalis dokumentų netgi nėra išversti į valstybinę kalbą, yra laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad dėl aukščiau išvardintų trūkumų bei neišverstų į valstybinę kalbą dokumentų, sudaromos sąlygos kilti abejonėms dėl objektyvaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, tik prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujantis, privalo minėtus trūkumus pašalinti bei kritiškai vertintina prokuroro pozicija, jog ne visa surinkta medžiaga grindžiamas kaltinimas ir teismas gali inicijuoti visų byloje esančių dokumentų vertimą. Teismas, neatsisakydamas iniciatyvos teisės, vis tik pritaria apylinkės teismo ir kaltinamojo advokato nuomonei, jog skundžiamoje nutartyje išvardinti pažeidimai pripažįstami esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla teisėtai ir pagrįstai grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Apygardos teismo nuomone, bylos medžiagą, kuri nėra išversta į valstybinę kalbą ir kuria, pasak prokuroro, nėra grindžiamas kaltinimas, tikslinga šalinti iš bylos, tiksliai suformuluojant ir sukonkretinant kaltinimą. Tokiu būdu būtų išvengta valstybės lėšų eikvojimo ir teismas įgytų daugiau galimybių į greitą, objektyvų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Apygardos teismas išsamiau neanalizuoja nei Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų pažeidimų, nei kaltinamojo R.E.M. gynėjo advokato atsikirtimuose į prokuroro skundą išdėstytos nuomonės apie ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybę, kadangi baudžiamoji byla tik pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl vengtina išplėsti vertinimo ribas, siekiant proceso dalyviams nesuformuoti išankstinės nuomonės apie bylos nagrinėjimo eigą bei perspektyvas. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad naikinti nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties atmesti.

Nutartis neskundžiama.