Kauno apylinkės teismo nutartis

civilinio ieškovo - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovui adv. A. V.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje R. E. M., M. M. ir I. J.kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 211 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. M. kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininko pareigose, ir 2009-08-03 su darbdaviu pasirašęs susitarimą dėl komercinių paslapčių saugojimo Nr. 93, pagal kurį įsipareigojo bet kokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai tretiesiems asmenims neatskleisti ir saugoti darbdavio komercines paslaptis, ir pasirašęs komercinių paslapčių sąrašą, laikotarpiu nuo 2010-02-15 iki 2010-09-06 atskleidė elektroniniu paštu, kompiuterio pagalba kitam juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) savo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią jis sužinojo atlikdamas vadybininko pareigas, t.y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, tuo pažeisdamas komercinių paslapčių sąrašo 3 punkto „... visa informacija, susijusi su esamais, buvusiais ir potencialiais klientais, partneriais, konkurentais, įskaitant ir jų įmonių pavadinimus, kontaktinių asmenų, darbuotojų, atstovų vardus ir pavardes...“, 4 punkto „informacija apie esamų, buvusių ir potencialių klientų, partnerių, konkurentų paslaugų, atliekamų darbų ir gaminių medžiagų bei darbo priemonių (transporto priemonių) kiekius, kainas, apimtis, jų darbo sistemą, užsakomus krovinius, turimus ir siūlomus krovinius, krovinių vežimo kainos...“ ir 6 punkto „darbdavio teikiamų paslaugų, atliekamų darbų ir gaminių medžiagų kiekiai, kainos savikainos; bet kokia informacija apie darbdavio ekspedijuojamus, organizuojamus vežti krovinius“ nuostatas, dėl ko darbdaviui padarė didelę turtinę žalą – negautą ekspedicinį pelną sumoje 33 782,20 Lt.

M. M. kaltinamas tuo, kad jis dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininko pareigose, ir 2009-04-22 su darbdaviu pasirašęs susitarimą dėl komercinių paslapčių saugojimo Nr. 67, pagal kurį įsipareigojo bet kokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai tretiesiems asmenims neatskleisti ir saugoti darbdavio komercines paslaptis, ir pasirašęs komercinių paslapčių sąrašą, laikotarpiu nuo 2010-03-29 iki 2010-09-28 atskleidė elektroniniu paštu, „Skype“ pokalbių programa kitam juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) savo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią jis sužinojo atlikdamas vadybininko pareigas, t.y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, tuo pažeisdamas komercinių paslapčių sąrašo 3 punkto „... visa informacija, susijusi su esamais, buvusiais ir potencialiais klientais, partneriais, konkurentais, įskaitant ir jų įmonių pavadinimus, kontaktinių asmenų, darbuotojų, atstovų vardus ir pavardes...“, 4 punkto „informacija apie esamų, buvusių ir potencialių klientų, partnerių, konkurentų paslaugų, atliekamų darbų ir gaminių medžiagų bei darbo priemonių (transporto priemonių) kiekius, kainas, apimtis, jų darbo sistemą, užsakomus krovinius, turimus ir siūlomus krovinius, krovinių vežimo kainos...“ ir 6 punkto „darbdavio teikiamų paslaugų, atliekamų darbų ir gaminių medžiagų kiekiai, kainos savikainos; bet kokia informacija apie darbdavio ekspedijuojamus, organizuojamus vežti krovinius“ nuostatas, dėl ko darbdaviui padarė didelę turtinę žalą – negautą ekspedicinį pelną sumoje 33 612 Lt.

I. J. kaltinama tuo, kad ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininkės pareigose, ir 2009-04-07 su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-06-04 atskleidė elektroniniu paštu „Skype“ pokalbių programa kitiems juridiniams asmenims – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas, t.y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, tuo pažeisdama susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“, 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, dėl ko savo darbdaviui padarė didelę turtinę žalą – negautą ekspedicinį pelną sumoje 77 587 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, kaltinamojo R. E. M. gynėjas nurodė, jog, jo nuomone, kaltinamasis aktas ginamojo atžvilgiu yra visiškai neatitinkantis LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, be to, ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, todėl LR BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindais kaltinamasis aktas yra grąžintinas prokurorui.

Gynėjas nurodė, jog kaltinamojo akto nekonkretumas trukdo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme bei suvaržo ginamojo teisę į gynybą. LR BPK 219 str. yra nurodyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesniame pranešime apie įtarimą (2010 m. rugsėjo 28 d. pranešimas apie įtarimą) R. E. M. buvo inkriminuoti du nusikalstamos veikos epizodai, kuriuose buvo nurodyti konkretūs duomenys, tariamai jis atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) komercines paslaptis konkretiems ūkio subjektams, būtent UAB (duomenys neskelbtini), nurodyta, kokie konkrečiai duomenys esą buvo perduoti (susiję su „SN DIFFUSION“ ir „DEMIMPEX“ užsakymais pervežimams), išskirtas ir nurodytas tariamai negautas ekspedicinis pelnas pagal atskirus galimai padarytos nusikalstamos veikos epizodus. Tačiau vėliau kaltinimas nuėjo ne įrodymų surinkimo ir tikslinimo keliu, o atgal: jokio konkretumo kaltinamajame akte nebeliko; nėra nurodyta, kokias konkrečiai komercines paslaptis atskleidė ginamasis. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, koks elektroninis paštas buvo naudotas, kokio kompiuterio pagalba tai buvo daroma (sprendžiant iš byloje surinktų duomenų, toks kompiuteris buvo išduotas kitam kaltinamajam – M. M.), ir tai, gynybos nuomone, tiek apsunkina gynybą, kad tampa nebeįmanoma ginti nuo tokio nekonkretaus kaltinimo.

Gynėjas nurodo, kad 12 t. b.l. 137-139 yra 2011-06-30 pranešimas apie įtarimą ginamajam R. E. M. Pažymėtina, kad jis pagal šį, t.y. paskutinį pranešimą apie įtarimą netgi nėra apklaustas, kas pažeidžia LR BPK 188 straipsnio 1 dalį. Įtariamojo apklausa, o jau ypač pagal paskutinį ikiteisminio tyrimo metu pareiškiamą įtarimą, yra privalomas proceso veiksmas, kurio neatlikimas reiškia esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

2010-10-20 atlikta ginamojo apklausa yra neteisėta, nes pranešimas apie įtarimą nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą. Nutarimas skirti kardomąją priemonę R. E. M. taip pat nebuvo išverstas į prancūzų kalbą. Kauno m. apylinkės prokuratūros 2011-11-05 nutarimas (be numerio) taip pat neišverstas į prancūzų kalbą, kas yra esminis LR BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Yra ir daugiau privalomai įteiktinų kaltinamajam R. E. M. procesinių dokumentų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai išversti į prancūzų kalbą, ir tai sudaro esminį LR BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Tai, kad ginamasis vargiai suprato, koks procesas iš viso vyksta, geriausiai įrodo jo paties paduotas skundas – 13 t., b.l. 30-31. J. R. E. M. pasisako: „aš tvirtinu faktą, kad Kauno komisariato ekonominės tarnybos pasirinktas vertėjas V. S. jokiu atveju nevaldo prancūzų kalbos. ...Aš pabrėžiu, kad V. S. nesimokė prancūzų kalbos vertėju, kas šiuo atveju parodo prancūzų kalbos valdymą“. Iš šio skundo matyti, kad ginamasis net neatskyrė, kas yra Kauno AVPK paskirtas pareigūnas, kurio, kaip vertėjo, kvalifikacija yra aiškiai nepakankama, o kas yra gynėjas.

Dar vienas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas yra tas, kad baudžiamosios bylos medžiagoje dalis dokumentų netgi nėra išversti į valstybinę kalbą, kas pažeidžia LR BPK 8 straipsnio 1 dalį. Iš tokių dokumentų pažymėtini: 6 tomas – b. l. 5-8 – nėra vertimų iš slovakų kalbos; b.l. 14, b.l. 79-80 – nėra vertimo iš čekų kalbos; b.l. 16, 36 , 173, 175-176 – nėra vertimo iš bulgarų kalbos; b.l. 50-52, 55-56, 76-77, 106-107, 109-110, 141-142, 161-162 – nėra vertimo iš lenkų kalbos; b.l. 144-145 – nėra vertimo iš anglų kalbos; 7 tomas - b.l. 2-4 – nėra vertimo iš bulgarų kalbos; b.l. 23-24, 27 – nėra vertimo iš anglų kalbos; b.l. 39 – nėra vertimo iš lenkų kalbos; b.l. 46 –nėra vertimo iš vokiečių kalbos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kompiuterinės programos SKYPE komunikacija (nepaisant to, kad tokia informacija, surinkta pažeidžiant teises į privatų gyvenimą, iš viso negali būti laikoma įrodymu baudžiamojoje byloje) taip pat nėra išversta į valstybinę kalbą. Kadangi didelė dalis duomenų, kuriuos kaltinimas teigia esant SKYPE programos metu teikta komunikacija, yra skirtingomis kalbomis (prancūzų, anglų, rusų ir kt.), todėl tokios informacijos neišvertimas į valstybinę kalbą yra esminis ikiteisminio tyrimo trūkumas ir esminis LR BPK 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Be to, iš viso nebuvo tirta, kokia žala padaryta UAB (duomenys neskelbtini) (jeigu iš viso tokia žala buvo padaryta) ir koks yra priežastinis ryšys tarp tokios žalos ir ginamojo veiksmų, nors didelė turtinė žala yra privalomai įrodinėtinas šios nusikaltimo sudėties požymis. Nebuvo skirtas joks specialisto tyrimas, nors į tokį klausimą galėtų atsakyti tik kvalifikuota ekspertizė, nes 12 t., b.l. 98 esanti buhalterinė pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl ginamojo veikos, buvo prašoma, kad prokuroras kreiptųsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės-ūkinės veiklos ekspertizės paskyrimo. Šios ekspertizės tikslas, ir ji turėjo būti atlikta būtent ikiteisminio tyrimo metu, yra nustatyti, ar iš viso UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta kokios nors žalos, juolab didelės. Prašymas atmestas (13 t., b.l. 59-61), prokuroro nutarimo nuorašas nebuvo išverstas į prancūzų kalbą ir ginamajam nėra įteiktas (LR BPK 8 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

Remdamasis LR BPK 254 str. 3 d., LR BPK 48 straipsnio 2 d., LR BPK 219 str. 3 p, savo ginamojo R. E. M. pavedimu ir vardu prašo baudžiamąją bylą Nr. 1-169-347/2012 kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui šioje stadijoje, kad būtų apgintos visų proceso dalyvių teisės, nes padaryti pažeidimai turi būti taisomi nedelsiant. Jeigu nenori versti, tada reikia tokią medžiagą šalinti iš bylos, performuojant kaltinimą, kad jis būtų konkretus.

Kaltinamųjų M. M. ir I. J. gynėjai pritarė prašymui, nurodydami, jog prokuroras atsako už tinkamą ikiteisminio tyrimo organizavimą ir kontrolę, privalo nustatyti, kokia kalba vyksta komunikacija. Kaltinamasis aktas surašytas tokios formos, kad negalima bylos nagrinėti.

Kaltinamieji R. E. M., M. M. ir I. J. pritarė pareikštam prašymui.

Prokuroras siūlė prašymą atmesti, nurodydamas, kad nepradėjus bylos nagrinėti, negalima spręsti, ar kaltinimas aiškus, ar neaiškus. Jei kaltinimas neaiškus, nepagrįstas, tai turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, o ne grąžinama byla prokurorui. Prokuroro nuomone, kaltinimas atitinka įtarimą. Tuo pačiu pripažino, kad kai kurie pažeidimai buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tokie pažeidimai kaip įtarimo neišvertimas, kai kaltinamajam pateiktas išverstas kaltinamasis aktas, netrukdo bylą nagrinėti teisme. Prokuroro nuomone, pažeidimai pašalinti. Dėl neišverstų dokumentų prokuroras nurodė, jog jie “netrukdo suprasti dokumentų esmės”. Tai būtų valstybės lėšų eikvojimas. Jei byla būtų grąžinta prokurorui, tai jis skųstų apygardos teismui ir galėtų pateikti teismų praktiką, kad galima išversti teisme ir nėra pagrindo grąžinti bylą prokurorui.

Civilinio ieškovo atstovas pritarė prokuroro išsakytai pozicijai. Nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį, kad nuo kaltinamojo akto surašymo keitėsi procesinės teisės normos. Jo nuomone, kaltinamajame akte yra visi BPK 219 str. numatyti reikalavimai kaltinamajam aktui. Jei teismas nustatys, kad vieno ar kito kaltinamojo apklausa atlikta pažeidžiant teisines normas, vadovaujantis BPK 20 str., teismas negalės tokių duomenų laikyti įrodymais šiame procese. Jei negalės laikyti įrodymais, galbūt priims išteisinamąjį nuosprendį. Jo nuomone, kaltinamojo R. E. M. gynėjas perėjo prie baigiamosios bylos stadijos - įrodymų vertinimo. Dėl neišverstų dokumentų, tai prokuroras jais negrindžia kaltinimo. Dėl “Skype’ informacijos – spręs teismas.

Išklausius proceso dalyvius, įvertinus pateiktus prašymus ir argumentus, susipažinus su bylos medžiaga, matyti, jog teisiamojo posėdžio metu, nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, paaiškėjo, jog tik išsiuntus bylą į teismą ir perdavus ją nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamajam, nesuprantančiam valstybinės – lietuvių kalbos, Belgijos piliečiui R. E. M., įteiktas kaltinamojo akto vertimas į jam suprantamą prancūzų kalbą (kaltinamasis aktas surašytas 2011-10-11, byla teismui perduota 2011-10-14, vertimas kaltinamajam įteiktas 2011-11-21). Kai 2012-01-29 teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo buvo pareikšta, kad nėra išversti į valstybinę kalbą dokumentai, prijungti prie bylos slovakų, čekų, bulgarų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis, prokuroras teigė, jog pasižiūrės, tačiau sekančiam posėdžiui vertimai nebuvo pateikti, kaltinamasis aktas nepakoreguotas – jame liko nuoroda, kad vadovaujamasi minimais dokumentais, kaip grindžiančiais kaltinimą (nurodyti bylos tomas ir lapai – 6 t., b.l. 1-193).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje b.b. Nr. 2K-387/2011 konstatavo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

BPK 254 str. 3d. nurodyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, (2011-12-22 įstatymo red.) byla perduodama prokurorui. Kadangi baudžiamojo proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 str. 1d.), sprendžiama, kad byla prokurorui grąžintina dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų: nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nėra konkretumo nurodant laiką, būdą, nenurodytos įtariamųjų atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, taip pat duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti tie, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą. Būtent tai trukdo nagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti bylą Kauno miesto apylinkės prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą.