Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, rašytinio dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Šilo namas“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties), ieškovės prašymu gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami visiškai dokumentinio proceso tvarka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei E. S. nuosavybės teise priklauso 70,95 kv. m. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra šis butas, administruoja ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „Šilo namas“. 2019 m. balandžio 9 d. įvyko namo butų savininkų susirinkimas, kurio metu, be kita ko, nutarta atlikti namo šildymo sistemos modernizavimą bei patvirtinta modernizavimo projekto sąmata – 18 000,00 Eur, modernizavimo projektą finansuojant iš tikslinių bendrijos narių įnašų, skaičiuojant kiekvienam butui pagal plotą, tarifu po 8,0071 Eur už vieną kvadratinį metrą. Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), 2019 m. ūkinės veiklos sąmatos ir jos priedo Nr. 1 „Namo šildymo sistemos modernizavimo finansavimas“, patvirtintų 2019 m. balandžio 9 d. butų savininkų susirinkime, matyti, kad atsakovei proporcingai jos buto plotui buvo paskaičiuota tikslinė 568,10 Eur įmoka. DNSB „Šilo namas“ 2019 m. lapkričio mėn. sąskaita-pranešimu Nr. 7079231-1 pranešė atsakovei, jog ji DNSB „Šilo namas“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. turi sumokėti 568,10 Eur tikslinę įmoką. DNSB „Šilo namas“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė dalį šios skolos – 100 Eur – sumokėjo ieškovei 2020 m. sausio 21 d. ir liko skolinga ieškovei 468,10 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti labai įvairus turtas, tai gali egzistuoti pirmiau nurodytoje normoje nustatytų bendraturčio teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo ypatumai, priklausomai nuo objekto paskirties, savybių, panaudojimo galimybių ir kitų reikšmingų veiksnių.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Iš pateiktų bendrojo naudojimo objektų aprašo akivaizdu, kad savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai ar kitos patalpos yra glaudžiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, ir be daugelio šių objektų iš viso negalėtų egzistuoti (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos) arba jų savybės iš esmės pablogėtų (šildymo sistema ir pan.).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013 pažymėjo, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jų įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcija yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Ji privalo reikalauti iš savininkų mokėti įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su kreditoriais.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės skolą ieškovei sudaro 468,10 Eur tikslinio įnašo iš 568,10 Eur sumos, apskaičiuotos proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Veisėjų g. 11-23, buto plotui (70,95 kv. m.), skaičiuojant po 8,0071 Eur už vieną kvadratinį metrą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, konstatuotina, jog ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 468,10 Eur tikslinio įnašo skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis ir 35,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šilo namas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šilo namas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės E. S. 468,10 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 10 euro centų) skolą ir 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.