- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-5593-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02911-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.Pareiškėjas L. R. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas 1A1m, viralinė 2I1p, dažinė 3I1p, ūkinis pastatas 4 I1p, malkinė 5I1ž ir šulinys k, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo valdomi V. R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini); kad mirties liudijimas, kuriame fiksuotas V. R. mirties faktas, priklauso V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), kurios mirties liudijime įrašyta pavardė R. nesutampa 2021-03-30 gyventojų registro pažymoje Nr. GR.3A-575 apie asmens duomenis nurodyta pavarde R.; kad pareiškėjas L. R. po V. R. (R.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos V. R. (R.) turtą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
2.Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. R., nuosavybės teise valdžiusi statinius (gyvenamąjį namą, viralinę, daržinę, ūkio pastatą, šulinį), (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties buvo išduotas mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad mirė V. R., ne R. Pirmą kartą R. (ne R.), pavardė buvo pavartota 1973 m. liepos 20 d. sutartyje Nr. 54 apie žemės sklypo perdavimą individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje, kuri buvo sudaryta tarp Panevėžio rajono Krekenavos tarybinio ūkio ir V. R. (R.), todėl, tikėtina, kad pavardė klaidingai buvo pradėta įrašinėti ir kituose dokumentuose, įskaitant mirties liudijimą. Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių, prašė ištaisyti „R.“ pavardę į „R.“, tačiau skyrius 2021-06-11 išvadoje Nr. (16.45) C9-8 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.
3.2020 metais pareiškėjas užsakė atlikti V. R. (R.) priklausiusių statinių matavimus su tikslu įrašyti turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, tačiau buvo priimtas 2020-06-16 sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo.
4.Šiuo atveju, pareiškėjas jokiais dokumentais negali pagrįsti juridinių faktų, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo valdomi V. R. (R.); kad mirties liudijimas, kuriame fiksuotas V. R. mirties faktas, priklauso V. R., kurios mirties liudijime įrašyta pavardė R. nesutampa su 2021-03-30 gyventojų registro pažymoje Nr. GR.3A-575 apie asmens duomenis nurodyta pavarde R.; kad pareiškėjas L. R. kaip įpėdinis (sūnus) yra priėmęs V. R. (R.) palikimą valdyti. Prašo teismo nustatyti šiuos juridinius faktus.
4.Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą. Paaiškino, jog pareiškėjas nori įregistruoti nuosavybę V. R. vardu, tačiau to padaryti negali, nes jo prašymas Registrų centre buvo atmestas. Paveldėjimo teisės liudijimas po pareiškėjos motinos niekam iš jos vaikų (pareiškėjo brolių ir seserų), kurie yra mirę, nebuvo išduotas, nes statiniai buvo neįteisinti. Pastatus valdė pareiškėjo mama, V. R., nuosavybės teise. Po jos mirties pareiškėjas pastatus valdo ir rūpinasi jais kaip savo, periodiškai ten lankosi, nors negyvena, nes jis turi kitą gyvenamąją vietą, nori pastatus įregistruoti. Pareiškėjas kartu su broliu, seserimis paskyrus sklypą, statė tuos statinius, kasė pamatus, betonavo, juos prižiūrėjo, kiek galėjo, rūpinosi malkomis, dažais, dažė langus, remontavo stogą, ir dabar šiais statiniais rūpinasi, pjauna žolę. Motinos tikroji pavardė ,,R.“, pagal jos sutuoktinį. Dokumentuose skirtinga mamos pavardė, nes padarytas suklydimas. Daugiau giminystėje nebuvo asmenų, vardu V.. ,,R.“ įrašyta į mirties liudijimą, yra tas pats asmuo, kuris po santuokos turėjo pavardę su raide – t, ,,R“. Prašė patenkinti pareiškimą.
Atsiliepimas
5.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, institucija neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
6.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad jokios medžiagos ar dokumentų apie V. R. nuosavybės teise valdytus statinius (gyvenamąjį namą, viralinę, daržinę, ūkio pastatą, šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio skyrius neturi. Šie pastatai stovi valstybinėje žemėje, tačiau žemės sklypas nesuformuotas, nuosavybės teisės į statinius neįteisintos. Sprendimą paliko priimti teismo nuožiūrai pagal byloje nustatytas aplinkybes. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal seną CK, per 6 mėnesius). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8.Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimo teisme, jog
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. R., mirties liudijime nurodyta, kad mirė V. R.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: statiniai (gyvenamasis namas, viralinė, daržinė, ūkio pastatas, šulinys), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas po pareiškėjos motinos mirties niekam nebuvo išduotas, nes aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas nebuvo įteisintas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, jog nori šį turtą įteisinti, nes šiuo turtu, kaip ir jo motina, rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo, ką daro iki šiol, taipogi dalyvavo turto sukūrimo procese, prašo nustatyti juridinį faktą, jog po motinos mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė motinos turtą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
9.Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įstatymo nustatytu laiku pareiškėjas L. R. po motinos mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos V. R. (R.) paliktą turtą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priešingų duomenų į bylą nebuvo surinkta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10.Pareiškėjo teigimu, jo motina statinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise. Pareiškėjas teismui pateikė 1973-07-20 sutartį Nr. 54 dėl žemės sklypo perdavimo jo motinai individualaus gyvenamo namo statymui ir paaiškino, jog namą pasistatė pareiškėjo mama kartu su dukromis ir sūnumis, jame ilgą laiką gyveno, juo rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo nuosavybe, tai patvirtina ir 2020-06-02 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos išduota pažyma. Visa tai rodo, jog šį turtą pareiškėjo motina įgijo teisėtai, CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, kurį valdė nuosavybės teise. Ta aplinkybė, jog palikėja šio turto neįregistravo, savaime nesuteikia pagrindo priešingai išvadai padaryti, nes bylos surinkta medžiaga patvirtina aplinkybę, jog šis turtas buvo įgytas teisėtu būdu ir yra galimybė šį turtą įregistruoti. Dėl pasakyto, yra tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. nuosavybės teise valdė statinius: gyvenamąjį namą, viralinę, daržinę, ūkio pastatą, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini).
11.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kad tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12.Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė teismo nustatyti, jog pareiškėjo motinos pavardė – ,,R.“, kuri įrašyta į mirties liudijimą, yra to paties asmens, kuris po santuokos sudarymo įgijo pavardę su raide t, R.
13.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjimas į šį turtą niekam iš galimų paveldėtojų nebuvo išduotas, nes nuosavybė į turtą nebuvo įteisinta bei mirusiosios/palikėjos pavardė įvairiuose dokumentuose (1973-07-20 sutartyje dėl sklypo išskyrimo, 1973-07-17 pasižadėjime, 1973-04-04 įsakyme Nr. 56 dėl žemės sklypo paskyrimo, 2020-06-02 seniūno pažymoje Nr. 1.4)-S-199, gyventojų registro duomenyse, mirties liudijime) buvo nurodyta skirtingai – R., R., nors po santuokos sudarymo pareiškėjo motina Veronika įgijo pavardę ,,R.“ bei jos vaikai J., A., J., J., L. įgijo R. pavardę (arba pavardę su raide t), rodo teismui 2021-03-30, 2021-07-19 pateikti Gyventojų registro duomenys. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog giminystėje nebuvo daugiau asmenų, išskyrus jo motiną, su vardu V. Dėl pasakyto, teismo vertinimu, nėra pagrindo suabejoti, jog tikroji V., mirusios (duomenys neskelbtini), pavardė po santuokos sudarymo buvo R., kuri dokumentuose buvo nurodyta klaidingai, su raide d, R. Šis netikslumas taisytinas, nurodant, jog pareiškėjo motinos V. pavardė – ,,R.“, kuri įrašyta į mirties liudijimą bei kitus dokumentus, yra to paties asmens, kuris po santuokos sudarymo įgijo pavardę su raide t, R.
14.Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8 punktai). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
15.Byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas 1A1m, viralinė 2I1p, dažinė 3I1p, ūkinis pastatas 4 I1p, malkinė 5I1ž ir šulinys k, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo valdomi V. R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini);
pareiškėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) pavardė – ,,R.“, kuri įrašyta į mirties liudijimą bei kitus dokumentus, yra to paties asmens, kuris po santuokos sudarymo įgijo pavardę su raide t, R.;
pareiškėjas L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. R. (R.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos V. R. (R.) turtą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.