Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-926/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
1A-365-926/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Aušra Vingilė
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05103-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. (toliau – R. M.), kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, R. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kaltintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dėl to, kad jis 2022 m. vasario 13 d., apie 8.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. 1487742, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 08.40 val. jam nustatytas mažiausias 1,55 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį, pripažinti R. M. kaltu pagal BK 281¹ straipsnį ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą; taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti R. M. vienu trečdaliu sumažintą 34 MGL dydžio baudą; pagal BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatas, automobilį „Opel Zamfira“ konfiskuoti; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 14 d.

2.1. Prokurorės teigimu, iš R. M. parodymų matyti, kad jis yra brandus, suvokia savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, galėjusią kilti žalą ir yra kritinio proto, tačiau, nors ir žinodamas, jog gali palaukti, ar pažadinti savo žmoną su sūnumi, turinčius teisę vairuoti transporto priemones, ir tuo metu buvusius namuose, R. M. to nepadarė, vietoje to, būdamas neblaivus, ką jis akivaizdžiai jautė, sėdo vairuoti transporto priemonę. Iš aptarto seka, kad tokį, neteisėtą savo elgesį jis pasirinko laisva valia. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė būtinąsias sąlygas BK 40 straipsnio taikymui, tačiau šių sąlygų savaiminis buvimas be motyvavimo nėra teisėtas. Tuo tarpu aukščiau išdėstyti motyvai dėl R. M. asmeninio psichologinio ryšio su padaryta veika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas abejingai vertino faktą, jog asmuo, suvokdamas savo elgesio pasekmes, sąmoningai tokį neteisėtą elgesį rinkosi, nors galėjo jo išvengti. Iš R. M. parodymų aišku, jog jis galėjo pažadinti savo sutuoktinę, kuri tuo metu buvo namuose, tačiau to nepadarė, kas, be kita ko, rodo, kad žmonos įtaka jam jokio teigiamo poveikio neturėjo. Atsižvelgiant į tai, R. M. perdavimas sutuoktinei pagal laidavimą, pasak prokurorės, vertintinas kaip betikslis ir socialiai ne ekonomiškas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai abejoti, kad tarp R. M. ir jo sutuoktinės yra stiprus ir tvirtas ryšys, o būtent tai, kad žmogus pamatęs ir nustatęs problemą, net neinformavo savo sutuoktinės, kad reikia pagalbos, kuri galimai jam būtų pagelbėjusi ir nuvežusi jį į reikiamą vietą.

2.2. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminu, prašant jį padidinti iki 3 (trejų) metų. Prokurorės teigimu, šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas kovai su neblaiviais vairuotojais, griežtinama atsakomybė už šių veiksmų atlikimą, tačiau R. M. tam buvo abejingas. Svarbu, pasak prokurorės, ir tai, kad už kelių transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju R. M. buvo nustatytas 1,55 promilių siekiantis neblaivumas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, prokurorės vertinimu, yra pagrindo manyti, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir R. M. asmenybei.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės ateistas R. M. ir jo gynėjas su skundu nesutiko, prašydami jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nustatė visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Pasak apeliantės, R. M. asmeninio psichologinio ryšio su padaryta veika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas abejingai vertino faktą, jog asmuo, suvokdamas savo elgesio pasekmes, sąmoningai pasirinko elgtis neteisėtai. Skunde prokurorė taip pat nesutinka su laiduotojos J. M. (toliau – J. M.) tinkamumu bei su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Taip pat apsvarstyta ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyta sąlyga (dėl tinkamo laiduotojo). Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017 ir kt.)

6. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas abejingai vertino tą faktą, kad R. M., suvokdamas savo elgesio pasekmes, sąmoningai rinkosi neteisėtą elgesį – vairuoti neblaivus, nors galėjo to išvengti. Kaip matyti iš anksčiau aptartų BK nuostatų, teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios pagal laidavimą, vertina ar kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ar jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi ją padaręs, ar bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei tokia buvo padaryta bei ar yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins arba pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai įvertino šias aplinkybes ir tinkamai argumentavo savo sprendimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. M. anksčiau neteistas (b. l. 68), savo kaltę jis pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 78 – 79). Žala neteisėtais R. M. veiksmais padaryta nebuvo. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas nevertina tos aplinkybės, kokiu būdu asmuo nusikalto – ar jis veikė sąmoningai, ar jo veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Sutiktina, kad asmens siekis daryti nusikaltimus atitinkamai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau įvertinus R. M. parodymus darytina išvada, kad jo suvokimas, jog pareigūnams patikrinus jam vis dar galėtų būti nustatytas neblaivumas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais jis sukels didelį pavojų sau ir aplinkiniams ir siekė elgtis neteisėtai. Akivaizdu, kad toks R. M. nurodytas suvokimas apibūdina jo supratimą, jog jo kraujyje vis dar galima rasti alkoholio, tačiau ne sąmoningą siekį įvykdyti nusikaltimą. Teismo vertinimu, tokie R. M. parodymai atkleidžia jo nuoširdumą pripažįstant savo kaltę, o ne siekį pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Asmuo nebandė meluoti, kad nesuvokė, jog vis dar galėtų būti neblaivus. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. M. per 5 (penkis) metus administracine tvarka buvo baustas vieną kartą už tai, kad paliko stovėti transporto priemonę ženklo, nurodančio, jog vieta skirta tik lengviesiems taksi automobiliams, galiojimo zonoje. Būtent šios R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios, be kita ko, aptartos ir skundžiamame nuosprendyje, leido teismui spręsti, kad esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu laidavimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą R. M. atžvilgiu taikyti laidavimą, todėl jos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Prokurorė J. M. netinkamumą būti laiduotoja grindžia ta aplinkybe, kad R. M., pamatęs, jog pro kriaukle yra prakiurusi žarnelė, pro kurią bėgo vanduo, apie tai neinformavo savo žmonos, jos nepažadino, nors ji jam būtų pagelbėjusi ir nuvežusi į reikiamą vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tokius prokurorės skundo argumentu, negalima daryti išvados, jog tarp sutuoktinių yra silpnas ryšys ir J. M. teigiamos įtakos savo vyrui daryti negali. Nurodydama, kaip tam tikroje situacijoje turėtų elgtis asmuo, prokurorė atskleidžia savo subjektyvų situacijos vertinimą, kadangi ji nežino būtent dėl kokių priežasčių R. M. nežadino savo žmonos ir nusprendė pats nuvažiuoti į parduotuvę. Vertinant laiduotojo tinkamumą yra atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuokoje R. M. su J. M. gyvena jau 21 metus, kartu augina du sūnus. Kaip nurodė pati R. M. su vyru jie yra labai artimi. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad R. M. nuo 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba privataus darželio „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės virėja (b. l. 35). Darbdavio ji apibūdinama kaip atsakinga ir pareiginga darbuotoja, visada rūpestingai atliekanti savo funkcijas. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad J. M. rūpinasi savo šeima, sūnumis, domisi savišvieta, yra aktyvi darželio knygų klubo narė, akcentuojanti visuomenės vertybes bei ženkliai prisidedanti kuriant jaukų įstaigos mikroklimatą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27 – 28) R. M. nurodė, kad tokį savo vyro poelgį ji vertina neigiamai. Įvertinus šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laiduotojo tinkamumo klausimą, todėl prokurorės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Savo skunde prokurorė taip pat nesutinka su R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu, nurodydama, kad asmeniui paskirtas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminas yra neproporcingas padarytai nusikalstama veikai. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, įvertino, kad R. M. automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios R. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad R. M. veiksmai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, tačiau nepaisant šių aplinkybių, žala padaryta nebuvo – R. M. vairuojamas automobilis nesukėlė jokio eismo įvykio, nebuvo padaryta žala nei jo, nei aplinkinių sveikatai. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę), yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju R. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis teisiamas pirmą kartą, per 5 metų laikotarpį jam buvo skirta viena administracinė nuobauda už ne tam skirtoje vietoje pastatytą automobilį. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. M. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių, o ne 3 (trijų), kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per trumpą nėra.

10. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas, atleisdamas R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirdamas J. M. BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taip pat, tinkamai įvertinus R. M. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jam pagrįstai buvo nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas konstatuoja, kad prokurorės skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė