Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-634/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
1-86-634/2012
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00005-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
K. V., A. P.
Kaltinamasis
L. P., M. L., G. P.
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Romas Aikevičius, Ramutė Noreikienė, Algiui-Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-634/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00005-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajam K. V., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajam A. P., jo atstovei V. K., kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui Algiui-Girdučiui Šalavkai, kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., M. L., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji L. P., M. L. ir G. P. 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė L. P. ir jo brolio M. P. tariamą teisę – reikalavo iš nukentėjusiojo K. V. atlyginti padarytą turtinę žalą dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam K. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. ties garažais, esančiais (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, M. L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo K. V. atžvilgiu, t.y. M. L. sugriebus nukentėjusiajam už galvos ir ją palenkus, bei M. L. kartu su G. P. sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau septynis smūgius į viršugalvį bei galvos sritį, vieną kartą į kaklą ir du smūgius į kairę ranką, taip padarant nukentėjusiajam K. V. galvos sumušimą su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. L. paėmus K. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-J150“, IMEI (duomenys neskelbtini), 50 litų vertės, kartu su jame buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele „Labas“, kurios Nr. 8-(duomenys neskelbtini), 6 litų vertės, po to smurto įtakoje M. L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 3 valandas vežiojo nukentėjusįjį Kauno miesto gatvėmis, taip neteisėtai atimdami nukentėjusiojo K. V. laisvę, bei M. L. liepus privertė nupirkti kavos ir užpilti į L. P. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalų, viso už 30 litų;

tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji L. P., M. L. ir G. P. 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė L. P. ir jo brolio M. P. tariamą teisę – reikalavo iš nukentėjusiojo A. P. atlyginti padarytą turtinę žalą dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. prie parduotuvės R.N., esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, t.y. M. L. tris kartus trenkiant ranka nukentėjusiajam į veidą, du kartus pastumiant rankomis į krūtinę, G. P. ne mažiau keturis kartus ranka suduodant smūgius į veidą, taip padarant odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą kairėje, kas nukentėjusiajam A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to G. P. paėmus A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, IMEI (duomenys neskelbtini), 150 litų vertės, su jame buvusia UAB „Omnitel“ abonento kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 10 litų vertės, bei automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, smurto įtakoje M. L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo neišleido apie 3 valandas, iki kol į įvykio vietą atvyko A. P. tėvas P. P., taip neteisėtai atėmė nukentėjusiojo A. P. laisvę.

Kaltinamasis L. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. P. jam pasiūlė kartu su juo švęsti Naujuosius metus. Kitą dieną jis su K. V. užkasė jo brolio automobilį, kurį jam brolis paliko patikėjimo teise. Kitą dieną jis rado užkastą automobilį, šalia A. P. su K. V.. Jie juokėsi, norėjo jį pažeminti ir įžeisti. Suprato, kad jie tai padarė tyčia. Po ilgų diskusijų ir prašymų automobilį atkasė. Grįžęs į Kauną pastebėjo, jog automobilis subraižytas ir iškart apie tai pranešė A. P.. Jis susitikti nenorėjo. A. P. padėjo ragelį. Antrą sykį jis į telefono skambutį neatsakė ir telefoną išjungė. Tada paskambino bendradarbiui M. L., paklausė ką daryti - ar važiuoti į namus pas A. P. tėtį, ar kreiptis į draudimo bendrovę. M. L. patarė pirmiausia pašnekėti su A. P.. Po šio pokalbio M. L. pasakė, jei nepavyks susiskambinti su A. P., kad jam pasukti. Tada paskambino K. V., su juo apžiūrėjo automobilį. K. V. pasakė, kokie gali būti šios problemos sprendimo variantai. Pirma - kreiptis į draudimo bendrovę, antra -susitarti dėl automobilio sugadinimo pašalinimo. K. V. pasiūlė geriau nesikreipti į draudimo bendrovę. Šią problemą norėjęs išspręsti taikiai ir gražiai, tą patvirtina telefono skambučiai. Pirma skambino A. P. ir K. V., tik po to skambino M. L.. M. L. jam pasakė, kad bus žmogus, kuris įvertins automobilio nuostolius ir padarytą žalą. To žmogaus jis nei karto nebuvo matęs. Kad jis yra G. P., sužinojo tik išleistas iš sulaikymo izoliatoriaus.

Susitiko su M. L. ir G. P.. Su K. V. susitiko prie garažų. M. L. paklausė, kur yra A. P.. Jam atsakęs, kad su juo susisiekti nepavyksta, A. P. jį pasiuntęs ant trijų raidžių, padėjęs ragelį. Su G. P. nuėjo pažiūrėti automobilio subraižymų. Tuo metu tarp K. V. ir M. L. kilo susistumdymas. Smūgių garso negirdėjo. Susistumdymo nematė, buvo atsisukęs į juos nugara. Bet jei būtų buvę smūgiai, būtų juos girdėjęs. Po to M. L. kartu su K. V. žiūrėjo automobilį. M. L. paklausė K. V., kaip jis vertiną šią situaciją. K. V. pasakė, kad sutinka su automobilio subraižymu ir nori šią problemą išspręsti taikiai. M. L. pasakė, kad čia nėra ko stovėti, yra per šalta. K. V. pasiteiravo, ar šis turi laiko, ar nori šią problemą išspręsti.

Tada susėdo į automobilį ir važiavo pasivažinėti, nes neužvestoje mašinoje buvo šalta. Į automobilį visi susėdo savo noru. K. V. ir po susistumdymo savo noru sėdo į jo automobilį. M. L. paprašė K. V. duoti telefoną paskambinti A. P., kadangi šis su juo (L. P.) nešnekėjo. M. L. pats asmeniškai šnekėjo su A. P.. Telefono paėmimo situacija nebuvo prievartinė. Po pokalbio telefonas buvo likęs pas jį automobilyje, nes M. L. pamiršo jį atiduoti. Dialogas su K. V. truko apytiksliai apie dvi su puse valandos nuo pradžios iki P. P. atvykimo. Besivažinėdami nagrinėjo automobilio subraižymo aplinkybes.

M. L. susitarė su A. P., kad jis paskambins, kai baigs žiūrėti filmą su savo mergina L.. Po to M. L. su G. P. paprašė pavežėti iki parduotuvės „Maksima“. Pastebėjo, kad baiginėjasi kuras. M. L. jam su K. V. pasiūlė įsipilti kuro. Pabrėžė, kad susitikimas vyksta, nes jie sugadino mano automobilį, Dar pasakė, jeigu jie susitiks su A. P., tegul pasiima kavos. Tada su K. V. nuvažiavo ten, kur K. V. sakė, pas D. B., kur jis pasiskolino kortelę. Jam laisvė nebuvo apribota, K. V. atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas. Jis vienas ėjo iki D. B., pasiskolino kortelę ir sugrįžęs paprašė pavėžėti iki bankomato, po to atgal parvežti.

Kai jis grįžo, sulaukė skambučio iš A. P.. Su juo susitiko prie jo namų. A. P. skambino jam į jo telefoną. Tada važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. K. V. jo pasidomėjo, kiek įpilti kuro. Pasakęs, kad įpiltų kiek jam negaila. Kiek įpylė kuro, nežino. Atėjo A. P., su juo pradėjo šnekėti. K. V. nuėjo kavos ir sumokėti už kurą. Jis A. P. pasakęs, kad yra autoremontininkas su jo bendradarbiu, kuris įvertins žalą. Tada pats A. P. sutiko važiuoti apšnekėti šią situaciją. Prie „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su M. L. ir G. P.. Pastebėjo, kad degalinė uždaryta.

Nusprendė kur nors sustoti šnektelėti, nes Rasytės gatvėje stovėti negalima. M. L. pasiūlė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ didelę aikštelę. Jis žinodamas ir matydamas situaciją, kad A. P. pravažiavo, pasiūlė G. P. padėti jam rasti tą vietą. G. P. pasiėmė kavos ir nuėjo iki A. P.. Aikštelėje sustojo, M. L. išlipo, jis statė automobilį. M. L. buvo įsikabinęs į „Toyota“ automobilį, kurį vairavo A. P.. Tuo metu nesuprato, kas ten įvyko. Bevažiuojant atsidarė duris ir išmetė A. P.. Suprato, kad tai įvyko dėl to, kad A. P. bandė iš ten išvažiuoti su G. P.. Matė kaip M. L. buvo įsikabinęs į A. P. automobilį. Automobilis tuo metu važiavo, bet negreitai. M. L. dešine ranka atidarinėjo dureles. Pas A. P. tuo metu automobilyje sėdėjo G. P.. M. L. ištraukė A. P., daugiau smurto jokio nebuvo, tik įsikabinimas į A. P. rūbus. Kur buvo A. P. automobilio rakteliai, nežino, turėjo būti pas jį. Automobilis tuo metu stovėjo viduryje aikštelės, po to A. P. jį pasistatė tvarkingai. A. P. į jo automobilį įsėdo savo noru, prieš tai nuėjęs nusilengvinti. Susėdę automobilyje buvo tokia tvarka: už vairo sėdėjo jis pats, priekyje dešinėje M. L., gale G. P., A. P. ir K. V.. Automobilyje sėdėjo nuo 40 minučių iki valandos. Nukentėjusių atžvilgiu nebuvo naudojamas joks fizinis smurtas. Laikas nuo laiko išlipinėdavo K. V. ir G. P. parūkyti. A. P. sužalojimų atsiradimo aplinkybių negali paaiškinti. Jie galbūt atsirado tada, kai M. L. buvo įsikabinęs į jo rūbus. Jam matant nebuvo smurto. Po to A. P. pasiprašė nueiti į tualetą. Jis ėjo vienas, laisvė jam nebuvo apribota. Kai grįžo, toliau šnekėjo apie automobilio sugadinimą, taip pat kodėl jie su juo taip elgiasi, jei jį laiko draugu. A. P. su K. V. prisipažino, kad darė iš pavydo. Jie manė, kad automobilis jo. Po to sutarė, kad žalą atlygins K. V. su A. P.. A. P. sakė negalės greitai atlyginti, nes visus pinigus išleis būdamas su panele. Sutarė, kad jis sekančią dieną važiuos į autoservisą ir pasakys, kiek tiksliai kainuos remontas.

Kai G. P. ir M. L. išėjo, sulaukė skambučio iš P. P.. Jis nerimavo, klausė kur jie yra. Jis jam pasakė, kur jie yra. P. P. paskambino jam ir paskui A. P.. Skambino du kartus. A. P. nesugebėjo pasakyti, kur jis tiksliai randasi. Po to atvažiavo P. P., jis jam parodė automobilio subraižymus. Jis pasakė, kad vakare nėra ko šnekėti apie šiuos įvykius. Susitarė susitikti sekančią dieną, kai bus nuvažiavęs į autoservisą. Jie išvažiavo. Po valandos iš P. P. sulaukė grasinimo, kad kreipsis į policiją, nes jo sūnus sumuštas ir padėjo ragelį.

Atsiradusius K. V. sužalojimus vertina kaip vengimą atsakyti už automobilio subraižymą. V. mama dirba Kauno medicinos universiteto klinikose. Ant K. V. fizinių smurto žymių nėra. Situacija dėl smegenų sutrenkimo galėjo pasinaudoti, nes negalima jokiais būdais nustatyti ar jis yra, teigia, kad buvo suklastoti duomenys.

A. P. telefonas nebuvo paimtas. Tai įrodo faktas, kad tėvui atsiliepė pats. A. P. grąžinti telefono neprašė, telefonas jis pats turėjo. A. P. su jais buvo apie pusantros valandos. M. L. turėjo padėti vesti dialogą ir padėti vertinti aplinkybes. G. P. turėjo atlikti eksperto vaidmenį, žalą įvertinti. G. P. yra žmogus remontuojantis automobilius. Jam taip sakė M. L.. Kiek G. P. įvertino žalą, nežino, konkrečios sumos neprašė nurodyti, norėjo, kad atstatytų automobilio būklę. M. L. neprašė atsivežti G. P.. Žala nebuvo įvertinta. Dvi su puse valandos šnekėjosi apie aplinkybes. Klausė, ar jie pripažįstą tą įvykį, ir apie tai, kodėl jie užkasė būtent jo automobilį. Su M. L. prasivardžiuodavo, todėl kartais jį vadino A.. I. vadino G. P., nes jį taip vadino M. L.. Mašinoje sėdint G. P. jokio smūgio nesudavė. Nukentėjusiųjų laisvė nebuvo apribota, automobilis nebuvo užrakintas. A. P. turėjo galimybę pasišalinti iš automobilio. Jis naudojosi savo teisėmis, ėjo šlapintis, buvo pasiimti bliuzono. Galėjo eiti paskambinti. Jis pats norėjo išspręstį šį klausimą be draudimo ir savo tėvo žinios. Civilio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamasis M. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad po Naujų metų jam paskambino L. P. ir pasakė, kad buvo sugadintas jo (L. P.) automobilis, klausė ką daryti, nes tai padaręs draugas nekelia ragelio. Jis pasakė, kad reikia pagalvoti, pasiūlė pirmiausia su jais pašnekėti. Kaip suprato, kad jie buvo draugai. Manė, kad neetiška pirma kreiptis į draudimą su jais nepasišnekėjus. Siūlė susitarti, o jei kažkas nesiseks, kad paskambintų jam. Po to nuvažiavo papietauti, sutiko G. P.. Tada paskambino L. P., jis L. P. pasiūlė atvažiuoti pasikalbėti prie technikumo, Tvirtovės alėjoje. Su G. P. buvo prieš tai susitikę, nes G. P. dirbo prie automobilių remonto, paprašė, kad įvertintų automobiliui padarytą žalą. Pačiam buvo įdomu pažiūrėti, kas buvo atsitikę automobiliui. Buvo vakaras, žiema ir, kadangi buvo tamsu, reikėjo po lempa žiūrėti. Atvažiavo L. P. su K. V.. G. P. jis pristatė I., nes I. vadina draugai. Nuėjo prie automobilio. K. V. jis klausė, kodėl tai įvyko. Jam sakė nesikišti. K. V. žengė į jį ir tada jie apsistumdė, vienas kitą į petį stūmė. Tada G. P. pašaukė prieiti. Jis norėjo sužinoti, kodėl kilo konfliktas. Su K. V. nieko neišsiaiškino, dialogo nebuvo. Apžiūrėjo automobilį, nelabai gerai matėsi. Buvo šalta, todėl visi susėdo į automobilį. K. V. atsisėdo už jo, o G. P. prie jo. Išvažiavo į kitą aikštelę, kur daugiau lempų. Trūko A. P., todėl jis paprašė A. P. paskambinti. Su A. P. nesukontaktavo, važiavo toliau ieškoti aikštelės. Važiuojant jis pamatė, kad baigiasi kuras. Pirma aikštelė buvo „(duomenys neskelbtini)“. Ten toliau vyko diskusijos su K. V.. Jam sakė, kad tai ne juokas ir jam buvo keista, kad draugai taip juokauja, pasiūlė nesikreipti į tėvus. K. V. sutiko atlyginti žalą, prisipažino, kad kasė automobilį, o sugalvojo A. P.. Jis norėjo tik jiems pamoralizuoti, kad negalima tyčiotis iš silpnesnio. Su K. V. susistumdė, smūgių nebuvo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis paprašė, kad paskambintų A. P.. Telefoną jam padavė, bet telefonas neskambėjo, jis padavė K. V., kad surinktų numerį. Jis Su A. P. kalbėjo apie tą situaciją, pasakė A. P., kad tuo metu visi šnekasi. A. P. pasakė, kad jam neįdomu, pirmas 5 min nesusišnekėjo, po kiek laiko pradėjo šnekėti normaliai ir sutarėme susitikti. Tuomet sėdo į automobilį, L. P. pasakė, kad už valandos paskambins A. P.. Paprašė, kad juos pavežtų iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) prospekte, paminėjo, kad nepamirštų užsipilti benzino. Jam esant kavos ir degalų nepirko. Prie „(duomenys neskelbtini)“ jie išsiskyrė. Vėliau L. P. jam paskambino ir jis pasiūlė L. P. privažiuoti. Privažiavo L. P. su K. V.. Po to, kai jie išsiskyrė ir vėl susitiko, praėjo geras pusvalandis. Jis ir K. V. persėdo į priekį ir išvažiavo į Rasytės gatvę, prie „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo L. P.. Jis jų paprašė važiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir jie važiavo paskui. Lukas sustojo, jis išlipo iš automobilio, atvažiavo A. P.. Jis atidarė dureles, tuomet A. P. paspaudė greičio pedalą. Tuomet jis įsikabino į automobilio kėbulą ir kita ranka į A. P.. Tuomet G. P. sėdėjo automobilyje pas A. P.. Tada A. P. staigiai stabdė ir jie išvirto iš automobilio. Buvo tokia staigi situacija. Jis išsigando, kad jį pervažiuos automobilis, paprašė, kad pastatytų mašiną normaliai. G. P. pastatė mašiną. Po to, kai išvirto iš automobilio, su A. P. nebuvo susistumdyta. Gal A. P. jis pastūmė rankomis, kai buvo parvirtę iš automobilio. Jie abu iškrito iš automobilio, tada gal įvyko susistumdymas. G. P. smurto nenaudojo, sėdėjo keleivio vietoje. A. P. pasakė einąs šlapintis, paprašė G. P. perstatyti automobilį, bet apsigalvojo ir sėdo į keleivio vietą. G. P. užrakino automobilį. Tuomet visi sėdėjo pas L. P. automobilyje. Jis A. P. klausė, kodėl taip padarė. A. P. aiškino, kad pavydi L. P. ir tai buvo toks pasityčiojimas. A. P. sugalvojo, o su K. V. užkasė automobilį. Sakė viską susitars su L. P. ir nereikia kreiptis į draudimą. Visi susitaikė, paspaudė rankas ir išsiskirstė. Automobilyje paliko A. P., K. V. ir L. P.. Su A. P. bendravo kokią valandą, pusantros. A. P. turėjo telefoną, atsiliepė į tėvo skambutį. Jų pokalbio turinio jis nežino, A. P. „numetė“ ragelį. Automobilio raktelius A. P. turėjo pas save, ėjo pasiimti striukės į automobilį. Kalba apie žalos dydį pinigais nebuvo. Jie tik klausė G. P., ar užteks poliruoti automobilį. A. P. sutiko atlyginti žalą, kai jiems visiems bus patogus laikas atvyks į autoservisą, kur buvo automobilis dažytas. Civilinis ieškinys nepagrįstas, smurto nebuvo. Su nukentėjusiais kalbėjo dėl žalos, kad daryti susitaikymą. Atlygino 8000 litų ir 2000 litų žalą. Jis asmeniškai atlygino A. P. 2000 litų, o K. V. 8000 litų. Sumokėjo už tai, kad darytų susitaikymą ir nebetęstų. Mokėjo dėl to, kad G. P. atvyko iš Anglijos ir dėl šių dalykų gavo areštą, jis jaučia atsakomybę už šį žmogų, norėjo kuo greičiau daryti susitaikymą. Sumas derino advokatė ir mokėjo kiek prašė.

Nurodo, kad po susistumdymo prievartos prieš K. V. nenaudojo. Į L. P. automobilį K. V. įsėdo savo laisva valia. Pirminiai jo parodymai gali būti netikslūs, neatsimena, ar dalyvavo pirminėje apklausoje advokatas. Jis K. V. paimti už rankos ir įsodinti į automobilį negalėjo. Davė netikslius parodymus, nesuprato situacijos.

Nurodo, kad jis K. V. telefoną buvo paėmęs tik tada, kai skambino A. P.. Dėl telefono įdėjimo į daiktadėžę, negali atsakyti. A. P. per veidą nesudavė, tik pliaukštelėjo per veidą, pasakė, kad viskas tvarkoje ir tai buvo tik draugiškas kontaktas, o ne smurtas. A. P. telefono nebuvo paėmęs. G. P. įvardino I., nes nežino pavardės. Žino, kuriame garaže dirba, su pareigūnais ten važiavo. Dėl K. V. įsodinimo į automobilį, jo žodžiai buvo ne taip traktuoti, jis už galvos K. V. neėmė, pasakė, kad atsisėdo į automobilį. Kad susitiks su L. P., nesitarė. L. P. jam paskambino ir pasakė, kad bendrauja su K. V.. Jis jiems pasiūlė privažiuoti prie technikumo. A. P. su K. V. galėjo laisva valia išeiti, kai jis jiems moralizavo. Kodėl jie neišėjo, nežino. Kur atsidūrė K. V. telefonas, nežino. Išsiskirstė tarp P. P. pokalbių su L. P. ir A. P.. Nežino, kodėl P. P. važiavo naktį į įvykio vietą pasiimti sūnaus.

Nurodo, kad išsirito iš A. P. automobilio stabdymo metu. Automobilis nesustojo. Parodymai skiriasi, nes buvo sutrikęs. A. P. paklausė, ar gali nueiti šlapintis. G. P. pastatė A. P. automobilį. Jis A. P. pasiūlė gražiai pastatyti automobilį. L. P., stebėdamas situaciją nieko nesakė, buvo savo automobilyje. Jis neėmė A. P. telefono. K. V. prašė duoti paskambinti.

Pripažįsta apsistumdymą su K. V. ir tai, kad su abiem jaunuoliais įvyko konfliktas, atlygino 4000 litų žalos. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes norėjo daryti susitaikymą. Susistumdymo pečiais su K. V. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes manė, kad tai nereikšmingas dalykas.

Nutarė, kad didžiąją dalį automobilio subraižymo užteks nupoliruoti ir tai buvo G. P. nuomonė. Žinojo kur dirba G. P.. Susitiko prie politechnikumo, prie kebabinės vėlai vakare. Kai skambino, L. P. buvo kartu su G. P.. Jie su L. P. nesitarė susitikti, L. P. jam trumpai paskambino ir apibūdino situaciją, kad L. P. draugai subraižė automobilį. Neprašė imtis jokių priemonių, laisvės apriboti irgi neprašė. L. P. niekada neprašė imtis jokių priemonių prieš A. P. ir K. V., jiems nebuvo apribota laisvė. Kai atsisveikino, G. P. paspaudė rankas. A. P. negrasino kai jis šnekėjo su tėvu. Automobilyje smurto niekas nenaudojo. A. P. neliepė savęs vadinti „duchu“, asilu. A. P. negrasino susidorojimu.

Kaltinamasis G. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sausio pirmosios vakare, apie 21- 22 valandą susitiko M. L. prie kebabų kiosko. M. L. jam papasakojo apie subraižytą automobilį. Jo paprašė pasilikti, kad pasižiūrėtų automobilį. Sulaukė L. P., jo ankščiau nepažinojo. L. P. atvažiavo su K. V.. Jie su L. P. apžiūrėjo automobilį ir tuo tarpu išgirdo žodžius, išreiškiančius nepasitenkinimą. Suprato, kad tarp M. L. ir K. V. įvyko konfliktas. Jis parodė, kas yra padaryta automobiliui, pasakė, kad poliravimas kainuoja 400 litų. Buvo šalta ir visi išvažiavo, apvažiavę ratą sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“. L. P. bandė prisiskambinti A. P.. K. V. surinko numerį, padavė telefoną M. L.. Visi susitarė už 30 minučių susitikti. L. P. juos pavežė iki „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės. Jie pasakė, kad jei kils klausimų, gali jiems pasiskambinti. Buvo pasakyta: „užsipilkite kuro“, nes baiginėjosi. Išvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“. L. P. paskambino, kai susitiko su A. P.. Matė, kaip atvažiuoja L. P. „BMW“, paskui pravažiavo „Toyota“. Jie susėdo į „BMW“. M. L. jo paprašė, kad A. P. parodytų kelią iki aikštelės. Kai atvažiavo L. P. su K. V., jam davė kavos puodelį. Su A. P. jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. A. P. pradėjo staigiai važiuoti, M. L. atidarė jo automobilio dureles ir įsikibo į A. P. rūbus. Kadangi A. P. buvo neprisisegęs saugos diržo, abu iškrito. Prie jo niekas jokių smūgių nesudavinėjo. Jo paprašė pastatyti automobilį. Jis atidavė raktą A. P., visi draugiškai susėdo į automobilį, šnekėjo apie mašinos subraižymą. Buvo kalba apie tyčiojimąsi iš draugų, jam tai rūpėjo. A. P. ėjo pasiimti iš automobilio bliuzoną, tris kartus ėjo nusišlapinti. A. P. paskambino tėtis, ir jis pasakė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Buvo jau viską išsiaiškinę ir jie su M. L. išvažiavo. M. L. į veidą nesudavė, tyrimo metu jam buvo neteisingai suformuluoti klausimai. M. L. paprašė paskambinti, tuomet gali būti susimaišęs telefoną įmetė į daiktadėžę. Nurodo, kad automobilyje jis A. P. sudavė niuksą. Negalėjo būti, kad M. L. paprašė A. P. telefono. Jie sutarė, kad sekančią dieną L. P. važiuos į autoservisą, išsiaiškins kiek kainuos remontas. Nukentėjusieji sutiko atlyginti žalą, sutiko su tuo, kad jie automobilį apibraižė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. M. L. už jį atlygino 4000 litų ir 2000 litų žalą. M. L. pažįsta gana senai, bet jie nebuvo artimi draugai. Atlygino 4000 litų jų tarpusavio susitarimu. Susipažino jie prieš 2 metus, susipažinimo aplinkybių neatsimena. Kai jis su L. P. apžiūrėjo automobilį, K. V. stovėjo su M. L.. Jis nurodė automobilio poliravimo kainą. L. P. nepažinojo, pas jį sėdo, nes paprašė. M. L. K. V. neliepė sėsti į automobilį. Jam rūpėjo nepažįstamųjų reikalai, nes iš principo jam nepatinka, kad žmonės tyčiojasi iš silpnesnių.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu advokatas girdėjo ne visus klausimus, nes atvyko pavėlavęs. Advokatas skaitė su juo apklausą, pretenzijų neturėjo. Jis A. P. automobilį statė, nes jo pats A. P. paprašė. A. norėjo eiti šlapintis, bet tada atsisėdo šalia. Jis vieną kartą niuktelėjo A., kai jie tarpusavyje susiginčijo. Tuo niuktelėjimu sužaloti negalėjo. Ginčas, kilo todėl, kad jie pavydi L. P.. To anksčiau nenurodė. Pripažįsta, kad dalyvavo visame pasivažinėjime, kad niuktelėjo. Susitarimas įvyko tada, kai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, prieš atvažiuot A. P.. Niuktelėjimas buvo per daug draugiškas, kad jį atsimintų. L. P. nepažinojo. Jis nekonkretizavo, ar konkrečiai tyčiojosi iš L. P., jam tai pasakė M. L.. Jį A. P. bandydavo perrėkti, todėl tada ir buvo niuktelėjimas. L. P. neprašė imtis jokių priemonių prieš nukentėjusiuosius. A. P. ir K. V. teisės į laisvę nebuvo apribotos.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad sausio 1 dieną, po Naujųjų metų šventimo, buvo pas savo draugę, žiūrėjo filmą. 10 val. vakaro paskambino L. P., kvietė atvykti susitikti. Jis pasakė, kad tikrai neatvyks susitikti, nes nori pabūti su drauge. Tada jis padėjo ragelį ir išjungė telefono garsą, toliau žiūrėjo filmą. Tada į jo telefoną paskambino K. V., kvietė susitikti, apžiūrėti automobilį. Pasakė, kad susitiks, kai baigs žiūrėti filmą. Susitarė susitikti po vienuoliktos valandos vakaro. Paskambino tėčiui, pasakė situaciją, pranešė, kad turėtų ilgai neužtrukti. Susitiko su L. P. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje Tvirtovės alėjoje. K. V. buvo išbalęs, nieko nešnekėjo, pylė kurą, grįžo su kava. L. P. aprodė įbrėžimus ir siūlė susitikti su jo (L. P.) draugais. Jis sutiko, norėjo viską užbaigti. L. pasakė, kad draugai Šilainiuose. Jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, tada L. P. pasakė, kad draugai Rasytės gatvėje. Ten buvo neapšviesta aikštelė. Pravažiuodamas matė kaip į L. P. mašiną įsėdo du nepažįstami asmenys. Baltų prospekte į jo mašiną įsėdo G. P.. Jam bevažiuojant G. P. moralizavo. Jis turėjo blogą nuojautą, L. P. tuo metu jau buvo sustojęs. Tuo metu kažkas atidarė vairuotojo duris, rėkė: „lipk iš mašinos“, trenkė jam į veidą. G. P. buvo užtraukęs rankinį stabdį ir jokio važiavimo nebuvo. Jam liepė lipti iš mašinos, G. P. užgesino mašiną. Lauke M. L. pradėjo rėkti, porą kartų trenkė į veidą, nes jis su juo nemandagiai šnekėjo. Jokio noro perstatyti mašinos nebuvo, iš jo M. L. paėmė telefoną, o vėliau jo automobilio rakteliai atsirado pas G. P.. Besėdint mašinoje jie tariamai aiškinosi, kodėl jie (jis ir K. V.) įžeidė L. P., klausinėjo tų pačių klausimų. Jis jiems sakė, kad nieko nepavydi. G. P., sėdėdamas jam iš kairės trenkė į veidą, ne mažiau trijų kartų, moralizavo. Jis bandė viską užbaigti ir buvo priverstas prisipažinti, kad kažką padarė, vadino save „dūchu“, asilu. Jie neliepė jam taip sakyti. M. L. pora kartų trenkė į veidą. Iš jo telefonas buvo paimtas, vėliau kartu su rakteliais grąžintas. M. L. sakė išsijungti telefoną. Antrą valandą nakties į L. P. telefoną paskambino tėtis, reikalavo su juo pašnekėti. Kai jis norėjo pasakyti tėčiui kur yra, M. L. pasakė, kad jis gyvas iš ten neišeis, jei pasakys. Jis pasakė tėčiui kur yra ir po kurio laiko atvažiavo jo tėtis. M. L. ir G. P. išvažiavo. Kai atvažiavo tėtis, nepagalvojo, kad galėjo kažkas blogo įvykti ir jie tada išvažiavo. Grįžę namo, jo tėvai pamatė, kad jis sumuštas. Jis bijojo dėl savo šeimos gerovės, tėvai sakė kreiptis į policiją. Tą patį vakarą nuvažiavo į policiją, po to į klinikas. Mašinoje prašė iš jų pinigų, buvo įvardinta 2000 litų suma. Tikslai neprisimena, bet sumą įvardijo G. P.. Dalį žalos – 2000 litų atlygino G. P. su M. L.. Į pareikštą civilinį ieškinį įeina neturtinė ir turtinė žala. Tepalas nuo skausmo yra turtinė žala. Neturtinę žalą įvardija 13000 litų L. P. ir M. L. ir G. P.. Pridėta dar skraidymo išlaidos. Laisva valia nebūtų sėdęs į automobilį, M. L. jam pasakė sėstis. Šlapintis norėjo, tai nuėjo vieną kartą, striukės nėjo pasiimti. Nepabėgo, nes bijojo, jo mašina buvo palikta. Telefonas ir rakteliai tuo metu buvo pas M. L.. Rakteliai pas G. P. galėjo atsidurti, kai G. P. užgesino automobilį. Kai sėdo į automobilį, jam telefoną grąžino ir liepė išsijungti, kad netrukdytų, tėtis jam negalėjo prisiskambinti. Jam liepė sakyti „duchas“, asilas, klausė: „ar tau neatrodo, kad tu esi duchas ar asilas“. Abi temos buvo pagrindinės. K. V. pastoviai rūkyti nėjo. Smūgiai alkūne jam buvo suduoti G. P. į veido sritį, smūgių buvo kokie trys, galbūt daugiau, nes jis nešnekėjo tai, ko jie norėjo. Jam sukėlė fizinį skausmą, baimės jausmą. Jis paaiškino, kad tokios sumos, tikrai negaus. G. P. susitikimo metu įvardijo I., o M. L. A.. Jam besėdint mašinoje, L. P. prilygino mašinos užkasimą, kaip jo šuns užkabinimą žemyn galva. Pabėgti galėjo kai ėjo šlapintis, bet bijojo. Ėjo šlapintis po panaudoto smurto. Davė pora smūgių į galvą, tada ėjo šlapintis. Bėgo kraujas iš nosies, prakirto lūpą, kai sėdėjo mašinoje, nubrozdino veidą. Lūpa buvo prakirsta iš vidinės pusės. Patyrė psichologinį smurtą. Buvo suduota du smūgiai lauke ir ne mažiau šešių smūgių mašinoje. Tėtis važiavo į įvykio vietą, nes buvo sakęs, kad užtruks pusvalandį, tai susirūpino. Jis nesakė tėčiui „atvažiuok“, tiesiog jo balsas buvo išsigandęs. Važiuodamas pajautė, kad gali būti kažkas negerai. Paklausė, ar gali eiti šlapintis. Kai duoda į galvą ir dėl bet kurių dalykų kabinasi, tai atsiranda baimė ir tada klausė. L. P. matė ir žiūrėjo. Jis L. P. klausė, kodėl nieko nedaro. L. P. ir pats norėjo, kad jie būtų pamokyti. Jis buvo sumuštas, jautė baimę, patyrė stresą, bijojo dėl savo šeimos, bijojo kreiptis į policiją, nes galvojo, kad bus dar daugiau problemų. L. P. viską suorganizavo, jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo, savo draugams nenurodė veiksmų. Tuo metu jis su K. V. nesiaiškino, iš kur atsirado L. P. draugai. Jo laisvė buvo apribota dvi valandas, nes „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje stovėjo dvi valandas.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu reikalavimo dėl 2000 litų, neminėjo. Tiksliai neatsimins, bet apie poliravimą tikrai buvo sakęs. Buvo išsigandęs, tai turbūt praleido. Jis užkasė L. P. automobilį, jie negalėjo apibraižyti to automobilio. Jis su K. V. užkasė automobilį, nepripažįsta, kad apgadino automobilį. Nematė, kaip G. P. išėmė raktelius. Kai jis išlipo iš mašinos M. L. jam atidavė automobilio raktus. Automobilyje sėdėjo viduryje, kairėje G. P., dešinėje - K. V.. G. P. pasisukęs šonu trenkė į veidą. Nosį prakirto M. L., kai atidarė duris ir trenkė į veidą. Skruostą turbūt mašinoje sužalojo. Turėjo galimybę bendrauti, bet bijojo išeiti vakare į miestą. Pusę metų negalėjo taip gerai mokytis, kaip būtų galėjęs, blaškė teismo posėdžiai.

Nurodo, kad L. P. iš jo pinigų nereikalavo, jo laisvę apribojo su savo draugais. Jis nieko negėrė, nėjo į mašiną pasiimti bliuzono. Pripažino kaltę, nes bijojo dėl savęs. Nesikreipė į savo tėvą, nes L. P. buvo labai geras jo draugas. L. P. klausė, kodėl leido savo draugams naudoti prieš jį smurtą, tą patį vakarą kreipėsi į policiją. Savo tėčiui apie tai, kas įvyko iš karto nepasakė, nes bijojo L. P. draugų. Automobilyje šnekėjo dėl žalos atlyginimo. Kai išlipo iš savo mašinos, tada ėjo pas L. P. į mašiną.

Nurodo, kad susitarimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad nebuvo pilnai atlygintos advokato išlaidos. Jam nebuvo grasinta, bet buvo daugiau teismo posėdžių, jam reikėjo skraidyti. Susitarime nurodyta 2000 litų turtinė žala, o dabar prašoma 20000 litų, nes buvo susitarimas, kurio kita šalis nevykdė - nesutiko su kaltinimais. Tas susitaikymas nėra sąžiningas. Žala padidėjo dėl padidėjusių išlaidų. Jis niekieno neprašė nutraukti tą baudžiamąją bylą, nerašė prašymo nutraukti bylą.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad kaltinamasis L. P. iš anksčiau pažįstamas, kitus pamatė įvykio metu. Sausio 1 dieną, apie puse 11 vakare susitiko su L. P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvažiavo prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“. L. P. sakė, kad jis subraižė jo (L. P.) mašiną. Jis sakė, kad tai nesąmonė, tada važiavo iki A. prie klinikų. Dar sustojo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, L. skambino A. iš jo telefono, kurį davė savo noru. L. pavažiavo iki garažų, esančių Archyvų gatvėje. Ten laukė du jam nepažįstami vaikinai. Tik išlipus L. P. pasakė, kad jis yra tas vaikinas. M. L. pasakė: „ar yra bajeris draugo mašiną sugadinti“. Tada palenkė jam galvą ir kiek jis matė, su G. P. trenkė jam 5 kartus per pakaušį ir 1 kartą į kaklą. Jis parkrito ant žemės, kai atsikėlė, buvo įsakyta sėsti į L. P. mašiną. M. L. jam liepė atiduoti savo telefoną jam (M. L.). Po to jie nuvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie Žaliakalnio policijos komisariato. Ten stovėjo aikštelėje prie parduotuvės. Jo klausinėjo ar jis laiko L. P. debilu. Jei atsakydavo „ne“, M. L. trenkdavo į galvą. Klausė ar jis nesijaučia kaltu dėl sugadinto automobilio. Jis sakė „ne“ ir jam buvo trenkta mažiausiai du kartus į galvą, du į ranką. Trenkė G. P.. Iš jo paimto telefono M. L. paskambino A. P. merginai ir, kaip suprato, susitarė susitikti. L. P. grasino, kad jį išves į Kleboniškio mišką, jeigu bandys prasitarti, jam bus blogai, bus surastas. Klausė, kaip jis nori pabaigti vakarą. Jis sakė, kad nori namo. Jam sakė, kad namo negali grįžti, turi būti čia. Jie nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, ten M. L. jam liepė užpilti L. P. benzino ir nupirkti kavos. Jis sakė, kad neturi pinigų, bet jiems nerūpėjo. Jis važiavo iki draugo namų, draugo nebuvo, bet buvo draugo mama. Jis paprašė jos banko kortelės, nes ji neturėjo grynųjų pinigų. Buvo išgąsdintas, sakė, kad reikia pinigų, nes situacija sudėtinga. L. P. nuvežė iki Pramonės „(duomenys neskelbtini)“, ten jis išsiėmė 70 litų. Tada nuvažiavo iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, už 30 litų užpylė benzino, nupirko porą puodelių kavos. Tada A. P. važiavo iki Šilainių paskui L. P.. A. nenorėjo važiuoti giliau į kiemus. Įlipo G. P. ir M. L. į mašiną, tada L. P. išvažiavo iš kiemų. Prie stotelės L. užkišo A. mašiną. Tada G. P. įlipo pas A., važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“. Iš mašinos išlipo M. L. ir L. P., jam buvo liepta sėdėti mašinoje. Kaip matė, M. L. pribėgo prie A. mašinos durų, jas atidarė, A. bandė išvažiuoti. Išgirdo, kad buvo rankinis užtrauktas. Tada buvo trenkta A.. A. nosis kraujavo, kai jis atėjo. Kol sėdėjo mašinoje, A. P. buvo uždavinėjami klausimai, kaip ir jam anksčiau. A. P. tėvas jo pasigedo, paskambino A.. Kai A. atsiliepė, M. L. sakė tėvui nieko nesakyti, kitaip bus blogai. A. buvo susijaudinęs iš balso, tai tėvas suprato, kad kažkas negerai. A. tėvas paskambino L. ir jis (L.) pasakė, kur jie tiksliai yra. Tuomet M. L. ir G. P. pasišalino. Tada atvažiavo P. P. ir juos išsivežė. Po šio įvykio jaučia įtampą, kurį laiką nėjo į mokyklą, negalėjo išeiti iš namų. Tik į policiją vėliau padavė parodymus. Vėmė, apalpdavo namie, neturėjo jėgų. Buvo nuvežtas į Kauno medicinos klinikas, kur nustatė smegenų sutrenkimą. Iki šios dienos jam vis dar yra didžiulis nerimas ir įtampa nuo jų padarytų veiksmų.

Nurodo, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį. Kadangi įvyko susitaikymo susitarimas, prašo 22000 litų neturtinės žalos iš visų trijų kaltinamųjų ir 30 litų turtinės žalos. Susitarimą jis suprato taip, kad kaltinamieji sutinka su viskuo, ką jie pateikia savo ieškiniuose, bet kaltinamieji nesutinka, nepripažįsta smurto ar suvaržytos jų laisvės. Susitarime aiškiai pasakyti, kad kaltinamieji su viskuo sutinka, bet per posėdį jau nepripažįsta smurto ir suvaržytos laisvės. Susitarimą pats pasirašė, gavo 8000 litų. Ieškinys buvo pareikštas jau seniai, jie tuo metu susitarė. Niekas nesitikėjo, kad vyks ilgas procesas. Žalos atlyginimo prašo iš visų trijų, P. ir L. iš dalies sumokėjo. L. P. viską organizavo, teisingausia būtų iš L. P. 10000 litų, iš M. ir G. P. po 6000 litų. Po sudaryto susitarimo L. P., tyčia vilkino teisminį procesą. Teisminės išlaidos didėja, reikia advokatei sumokėti.

Nurodo, kad pylė kurą, nes prieš tai patyrė smurtą ir jam buvo liepta pilti, todėl pylė. M. L. su P. atsiskyrė prie „(duomenys neskelbtini)“. L. P. jį vežė iki draugo namų, ten jis užsuko, gavo kortelę iš draugo mamos ir grįžo pas L.. Pramonės pr. „(duomenys neskelbtini)“ išsiėmė pinigų, grąžino kortelę ir grįžo. Nepabėgo, nes jam buvo grasinta, kad jį susiras, jam blogai baigsis. Jis suprato, kaip dar daug didesnį fizinį smurtą. Matė, kad M. L. įlindo į A. P. mašiną, kad A.buvo grasinama ir A. buvo trenkiama. Trenkė G. P. mažiausiai keturis kartus. L. P. automobilyje priekyje sėdėjo L. P., M. L., gale G. P., A. P. ir jis. A. P. sudavinėjo G. P. iš kairės rankos. A. P. po smūgio, prašė baigti naudoti smurtą. Telefonas iš jo buvo paimtas, nebuvo grąžintas. Pas L. P. mašinoje, iš jo paėmė telefoną ir sakė, kai jis duos pinigus už mašinos sutvarkymą, tada atgaus telefoną. Telefoną paėmė M. L., nesakė dėl ko paėmė. Jis telefoną atidavė, kadangi buvo išsigandęs. Jaučia įtampą, kadangi gyvena tame pačiame mieste, su jais susitinku per teismo posėdžius, bijo, kad gali vėl pavartoti smurtą.

Nurodo, kad A. P. automobilis aikštelėje nebuvo gražiai pastatytas, buvo skersai. Jis su A. P. susėdo į L. P. mašiną prie „(duomenys neskelbtini)“ savo valia, po to jau nebe savo valia. Jam buvo liepta.

Nurodo, kad kreipėsi į Dainavos polikliniką, ten sakė eiti pas neurologą toliau gydytis. Jam buvo nustatyta nervų sutrikimų. Nuo smegenų sutrenkimo iš nosies dažnai bėga kraujas bėga. Vis dar ten gydosi. Po įvykio sunkiau studijuoti, susikaupti, taip pat jaučia įtampą, patiria miego sutrikimus, naktimis negali užmigti, o dieną pramiega. Dėl įvykio patyrė labai didelį stresą. Žinia išplito mokykloje, buvo gan sunkoka, kai visi apie tai šnekėjo. Smurtą naudojo G. P. ir M. L., o viską suorganizavo L. P.. Pats L. P. jo klausinėjo, kaltinamieji veikė bendrai.

Į klinikas kreipėsi dieną po to įvykio, į Dainavos polikliniką po savaitės, į privačią kliniką po pusės metų - rugsėjo mėnesį.

Kai liepė užpilti degalų minėjo, kad neturi pinigų. Jie sakė, kad jiems nesvarbu. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės A. ir L. P. įsėdo į automobilį. A. P. buvo užduodami panašūs klausimai, kaip ir jam. Pagrinde L. uždavinėjo klausimus. Po to sekė A. mušimas. Jį mušė P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie garažų nematė, kas jį mušė. Kai buvo L. P. mašinoje, G. P. jį mušė. Buvo netekės sąmonės, blogai jautėsi. Žinojo, kad pas jį nėra nieko namie.

Nurodo, kad sutiko susitikti, nes L. P. buvo jo draugas, norėjo taikiai išsiaiškinti. Susitiko ir naktį, nes Lukas buvo draugas, tai ir susitiko. L. P., kai jis išlipo iš mašinos nurodė, kad jis yra tas žmogus, po to sekė sumušimas. P. jam visą laiką buvo apribojęs laisvę. Jam buvo liepta grįžti su tais pinigais, jis buvo prigąsdintas. A. taip pat bijojo, nes pamatė jį išsigandusį. Nesekė L. P. į kiemus, tai parodo, kad prisibijojo.

Nurodo, kad visą aplipdytą mašiną nukasė rankomis. Jis su odinėmis pirštinėmis nuėmė sniegą, daugiau nieko nenaudojo, A. P. naudojo šluotelę.

Nurodo, kad nerašė prašymo nutraukti bylą. Byla buvo tyrime, kai rašė susitarimą. Siekė, kad geruoju būtų baigta, žala buvo padaryta didesnė. Susitarė, kad greičiau viskas pasibaigtų, teisme kaltinamieji pakeitė poziciją, neprisipažino kaltais. Žala nurodyta reali. 2000 litų neapėmė jo žalos.

Liudytoja D. B. parodė, kad pažįsta K. V., kuris yra jos sūnaus draugas, dažnai pas ją lankydavosi. Ji pažįsta K. V. kasdieninę kalbą. Sausio 1 dieną apie 24 val., gal 00 val. 25 min. išgirdo, kad įėjo K.. K. nežinojo, kad M. nėra namuose. K. jai pasakė, kad turi problemų, paminėjo, kad su draugu užkasė automobilį, dabar jį kaltina. Ji pastebėjo, kad K. nesavas, atėjo po dvyliktos valandos, net nepasisveikino, nepasveikino su Naujais metais. K. plaukai buvo pašiaušti, pasirodė išbalęs, netvarkingas, judesiai buvo vangūs, buvo lygtais išsigandęs, pasimetęs. K. prašė paskolinti 50 litų ir įvardijo 50 litų. Grynų pinigų ji neturėjo, tai davė jam kortelę, pasakė PIN kodą. K. grįžo po 10 minučių ir grąžino jai kortelę. Pasakė, kad pasiskolino 70 litų, paprašė niekam nepasakoti. Kitą dieną papasakojo, kad buvo sumuštas. Dėl ko buvo sumuštas, jai nesakė. K. atėjo pas juos kitos dienos vakare. Nurodo, kad tyrimo metu apklausiama pasakė, kad niekada jo tokio nebuvo mačiusi, tik nedetalizavo. Kristijonas buvo sutrikęs, jo visas elgesys buvo nekasdieninis. Tuo metu ji nesureagavo. Su K. mama nebendravo, net nežinojo jo buto. Jai pasakojo, kad jis turįs problemų, ji nesigilino. K. veidas nebuvo paraudęs, judesiai buvo vangūs, neįprasti. Judesiai buvo lėti, jam nebūdingi. Jai matant K. nevėmė. Nuo K. V. alkoholio kvapas nesijautė. Išorinių sužalojimų nematė.

Liudytojas P. P. parodė, kad nukentėjusysis A. P. yra jo sūnus. 2011 m. sausio 1 dieną jo sūnus su draugais Naujus metus sutiko sodyboje. Po to, kai grįžo, nuvyko pas savo draugę. Vakare, galbūt 10 val. vakaro, sūnus jam paskambino ir sakė, kad K. su L. kviečia pasikalbėti, todėl turi padėti draugui ir važiuos pasikalbėti. Neprisimena, ar tuo metu žinojo apie tą automobilį ir konfliktą. L. ir K. abu yra A. draugai. A. važiavo pasikalbėti, nes K. yra su L. Matė, kad sūnaus balsas susirūpinęs. Kad neprasidėtų konfliktas, pasakė, kad sūnus su jais susitiktų apšviestoje vietoje, gal prie jų namų, kad būtų kameros. Paskui jie nuėjo miegoti. 2 valandą nakties juos pažadino dukra ir pasakė, kad brolio dar nėra. Tada jis puolė skambinti A., A. telefonas buvo išjungtas. Po antros valandos nakties nuvažiavo į kolonėlę, kuri yra (duomenys neskelbtini) alėjoje, ten nieko nebuvo. Tada skambino A., telefonas buvo išjungtas. Paskui skambino L., po eilės signalų atmetė jo skambutį. Jis pakartotinai skambino L.. Po ilgo laukimo atsiliepė L.. Kadangi spėjo, kad kažkas negerai, pasakė L.: „duok greitai A.“. Buvo pauzė, davė kalbėti A., o A. nenoriai sako: „viskas gerai, mes čia kalbamės“. Jautė, kad kažkas netvarkoje. Jis sakė A.: „greitai sakyk kur esi“. Buvo tyla. A. sakė: „mes čia“, nors bandė nesakyti informacijos. Tada jis nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, praėjo 5 - 6 minutės. Prie aikštelės A. automobilis stovėjo įstrižas išvažiavimo kryptimi. L. automobilis stovėjo vairuotojo priekiniu stiklu į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Mašinoje buvo L., K. ir A.. L. maloniai šypsojosi, padavė ranką. A. jis pasakė: „greitai važiuojam“. K. su A. sėdo į automobilį, jie nuvežė K. į namus, Taikos prospekte, priešais „(duomenys neskelbtini) ‘ K. išleido. Atvažiavo namo, sugrįžus pastebėjo, kad A. veidas kruvinas. A. sakė, kad viskas gerai. Jie pradėjo klausinėti, pamatė, koks sūnus yra išgąsdintas. Tuo metu sūnus buvo sugniuždytas, pasakė, kad buvo konfliktas, buvo atvykę nepažįstami žmonės, kurie naudojo smurtą. Jis sakau sūnui, kad važiuotų į policiją. Išvykome į Žaliakalnio policijos poskyrį, ten nukreipė į Panemunės policijos poskyrį. Nuvykus pareigūnai apklausė Andrių. Į policiją važiavo jis ir A.. Į policiją vyko tą pačią naktį, buvo po kokių trijų valandų nakties. Tada jiems sakė važiuoti į klinikas, o dieną vėl atvažiuoti į policiją.

Nurodo, kad nežinojo, kuo A. buvo išgąsdintas, A. neįvardino dėl ko bijojo. Klinikose sūnui nustatė veido sumušimą. Po to atliko pradinį tyrimą, surašė dokumentus ir pranešė poskyriui. Sūnus tada buvo šokiruotas, buvo prakirsta lūpa, rūbai kruvini. Buvo naktis, buvo mažai miegojęs. A. buvo smarkiai sukrėstas, išsigandęs. Įvykis atsiliepė jo mokslams. Sūnui buvo reikalingas didelis palaikymas iš jų, turėjo A. raminti, aiškinti, kad per ilgą laiką galėtų vėl grįžti į normalią psichinę būseną. Po įvykio su kitais draugais A. tapo uždaresnis, baikštesnis, ilgą laiką pasitikėjimas neatsistatė. Jie, kaip šeima A. palaikė. A. į užsienį išvyko todėl, kad tuo metu buvo ryškus ir komunikabilus, užsienyje pasirinko studijuoti specialybę, kurios nėra Lietuvoje.

Nurodo, kad su L. P. A. santykiai buvo labai geri. Nepamena, ar jam sūnus pasakė, dėl ko viskas vyko. A.važiavo padėti savo draugui, kuris tuo metu buvo su L. P.. Tuo metu tai atrodė kaip ginčas. Kai jam sūnus skambino prieš susitikimą, buvo susirūpinęs, nes L. A. eilę kartų per dieną skambino ir reikalavo atvykti apžiūrėti automobilį. A. nenorėjo. Kai K. atsidūrė pas L., sūnus važiavo kaip draugas padėti, buvo dėl savo draugo susijaudinęs. Kai po įvykio vežė namo, automobilyje pokalbio nebuvo, jis nieko neklausinėjo. A. ir K. tarpusavyje nieko nekalbėjo. Jam sūnus sakė, kad su L. buvo du nepažįstami žmonės, kurie sūnų mušė, grasino.

Nurodo, kad prieš įvykį jis L. neskambino, nes nenorėjo diskredituoti jų savarankiškumo. Įžvelgė grėsmę, rūpinosi, kad nesusimuštų. Kai skambino, A. telefonas buvo išjungtas. Kai atvažiavo namo, jam nebuvo minties apie konfliktus, džiaugėsi, kad juos rado. L. nepareiškė pretenzijų, nes antrą naktį po Naujųjų vidurnaktį nėra laikas aiškintis tokius dalykus. Iki jam atvykstant, jo sūnaus balsas buvo sunerimęs, matė, kad A. jaudinasi. Jam buvo žinomos tam tikros automobilio užkasimo detalės, faktas buvo žinomas.

Liudytoja R. P. parodė, kad sausio 1 dieną, vakare šeimos nariai susiskambino. Žinojo, kad A. su draugais išvykęs švęsti Naujųjų metų. Iš telefoninių skambučių sužinojo, kad sūnus vakaroja pas draugę. Vėliau sužinojo, kad A. išvažiavo susitikti su L. P. pokalbiui. Buvo vėlus metas. Dukra žiūrėjo televizorių. Kadangi sūnus raktų neturėjo, paprašė, kad duktė įleistų brolį. Apie 2 val. nakties juos pažadino duktė ir pasakė, kad brolio dar nėra namuose. Tada su vyru sunerimo, ėmė ieškoti vaiko. Buvo girdėję, kad jų susitikimas numatytas kolonėlėje prie jų namų. Vyras nuvažiavo į kolonėlę. Ji skambino vyrui. Vyras atsakė, kad jų dar nerado. Tada vyras skambino sūnui. Telefono niekas nekėlė. Jie atsitiktinai sužinojo, su kuo sūnus važiuoja susitikti. Tada vyras skambino L. P.. L. P. telefono ilgai nekėlė. Kai pakėlė, vyras liepė duoti prie telefono A.. Tada vyras klausinėjo A., ką jie daro. A. atsakinėjo, kad jam viskas gerai, jie tik kalbasi. Pasirodo, tuo metu, šalia A. iš abiejų pusių sėdėjo du nepažįstami vyrai, kurie sūnui iš šono grasino, bet vyro primygtinio reikalavimo dėka A. pasakė, kur yra. Kai du drąsuoliai išgirdo, kad adresas pasakytas, jie pasišalino iš mašinos. Mašinoje liko trys klasiokai, Andrius, L. P. ir K.. L. labai maloniai, šiltai pasveikino vyrą su Naujaisiais metais ir jie atsisveikino. Ji su dukra nemiegojo visą tą naktį, buvo nežinioje, laukė grįžtančio sūnaus. Kaip pamena, įėjus sūnui ir vyrui, duktė sako: „A., tavo rankose kraujuota nosinė“. A. lūpa prakirsta, bėga kraujas iš nosies. Jie ėmė A. klausinėti, kas atsitiko. A. papasakojo, kad jį ir jo draugą mušė nepažįstami vyrai, kad buvo vežiojamas po Kauno miesto tamsias aikšteles, kad jam nebuvo leidžiama grįžti namo ir buvo reikalaujama atsiprašyti L. už įžeidimus ir įbrėžimus. Visa tai buvo daroma naktį. Tuo metu A. viską papasakojo ir susiruošė eiti miegoti, sakė, niekur nesikreips, viskas gerai, išgelbėjo draugą, atsiėmė savo ir eina miegoti. Ją labai paveikė tai, kad galima naudoti prievartą, laikyti įkaitu. A. yra drąsus ir kovojantis už teisybę. A. po tos nakties tapo tylus, uždaras, blogai miegojo, prašė raminančių arbatėlių, kad jį nuramintų. Metė treniruotes, kurias lankė, jam buvo sunku susikaupti mokytis. Šeima jam labai padėjo. Klasėje draugai sužinojo apie tai, ką padarė L. P., visi buvo pasibaisėję. Jos sūnus buvo sumuštas. Sužalojimus ji matė ant veido, matė kraujuotą nosinę. Nusikaltimo padarymas atsiliepė jo bendravimui su kitais asmenimis. Sūnus tapo tylus, užsidaręs. Neigiamas nusikaltimo poveikis tęsiasi iki šiol, sūnus dar nėra atsigavęs, nustojo lankyti treniruotes dėl sumušimo, dėl patirto streso.

Nurodo, kad ji nematė, kaip A. sėdėjo automobilyje, jisai iš automobilio negalėjo išeiti ir pabėgti. Sūnus jai sakė, kad jį mušė, neleido išeiti. A. pagrasino, kad tėvui neišduotų kur yra.

Specialistė L. K. parodė, kad atliko tyrimą, 2011-01-05 apžiūrėjo nukentėjusįjį ir išorinių sužalojimų žymių nerado. Pareikalavo medicininių dokumentų iš Kauno klinikų, „Dainavos“ poliklinikos. Tie dokumentai jai buvo pristatyti ir ji juos įvertino. Juose taip pat buvo nenustatyta išorinių sužalojimų žymių ir ji davė sekančią išvadą. Ji rėmėsi tuo, kad buvo dviejų neurologų diagnozė, buvo sąmonės praradimas, kas nurodo galvos smegenų sukrėtimą. Jaunuolis taip pat skundėsi galvos, kaklo skausmais, pykinimu. Buvo nustatyta „Rombergo“ poza, nestabilus, įvertinus tai, kad buvo sąmonės praradimas, minėti nusiskundimai. Smegenų sukrėtimą diagnozavo Kauno klinikų ir „Dainavos“ poliklinikos neurologai. Ji įvertino sužalojimą, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dar sausio 11 d. „Dainavos“ poliklinikos pažymoje parašyta, kad skauda galvą, svaigsta galva. Visa tai įvertinusi ji davė sekančią išvadą. Tuos nusiskundimus įvertino taip, kaip įvertino neurologai. „Rombergo“ pozos ji nepatikrino, rėmėsi specialistų įrašais. Savo išvadą palaiko. Neprisimena, ką pasakojo K. V., kai ji jį apžiūrėjo. Atžymėjo, kad prarado sąmonę ir gydosi ambulatoriškai „Dainavos“ poliklinikoje. Ji išorinių sužalojimų žymių nekonstatavo, tokių įrašų nerasta ir medicininiuose dokumentuose. Smūgis priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo jėgos, kuria buvo suduota. Nereikia pamiršti, kad jis dar griuvo, nuo smūgio sudavimo gali nelikti žymių. Prakirstą lūpą ji būtų mačiusi, bet šitų duomenų nėra ir Kauno klinikose sausio 2 d., kai jis kreipėsi tuoj po traumos. Pasitaiko, kad smegenų sukrėtimas išsivysto be išorinių žymių. Vaikinas jai nurodė, kad sumušė jam pakaušį ir nugarą, o po to nugriuvo. Išvadą ji padarė iš medicininių dokumentų. Nurodo, kad ji neprisimena nei K. V., nei jo mamos. Jis buvo apžiūrėtas, kaip moksleivis, pateikęs vairuotojo pažymėjimą. Jeigu žmogus dalyvauja, jie įrašo. Tai buvo 2011-01-05, šio įvykio ji neatsimena. Sąmonės apžiūros metu vaikinas nebuvo praradęs.

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. 2011-01-02 kreipėsi į Santakos PK dėl jo atžvilgiu naudoto smurto (t. 1, b.l 5).

2011-01-06 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. atpažino kaltinamąjį M. L. kaip asmenį, kuris prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jį ištraukė iš automobilio ir sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei įsodino į L. P. automobilį BMW, kur vėl įžeidinėjo ir sudavė į veidą dar vieną smūgį (t. 1, b.l. 149-152).

2011-01-06 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis K. V. atpažino kaltinamąjį M. L. kaip asmenį, kuris prie garažų, esančių Archyvo gatvėje, naudojo smurtą jo atžvilgiu, liepė sėsti į L. P. automobilį, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, prie PC „(duomenys neskelbtini)“ liepė užpilti kuro ir nupirkti kavos (t. 1, b.l. 153-156).

2011-01-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. atpažino kaltinamąjį G. P. kaip asmenį, kuris važiavo jo automobilyje nuo Rasytės gatvės iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur užtraukė rankinį stabdį, užgesino automobilio variklį bei paėmė automobilio raktelius ir mobiliojo ryšio telefoną, vėliau naudojo jo atžvilgiu smurtą L. P. automobilyje (t. 1, b.l. 157-158).

2011-03-21 specialisto išvada Nr. G31/11(02) patvirtina, kad A. P. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 201101-02. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 21).

2011-03-02 specialisto išvada Nr. G38/11(02) patvirtina, kad K. V. padarytas galvos sumušimas, išsivystęs galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-01-01. Išorinių sužalojimų nekonstatuota, todėl nurodyti trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Kadangi nėra išorinių sužalojimų, galima tik pasakyti, kad sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu, o nurodyti traumos mechanizmo nėra galimybės. Galvos sumušimas su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 61-62).

2011-01-05 daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir 2011-01-07 apžiūros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis L. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele „Labas“, kurie priklauso nukentėjusiajam K. V. (t. 1, b.l. 91-94).

2011-01-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, šio disko 2011-01-31 apžiūros protokolas patvirtina, kad 2011-01-01 22 val. 11 min. į degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiuoja ir sustoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa nukentėjusysis K. V. ir kaltinamasis L. P., kurie apžiūrinėja automobilį ir 22 val. 15 min. iš degalinės išvažiuoja (t. 1, b.l. 98-100).

2011-01-31 apžiūros protokolu apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 0 val. 46 min. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiuoja ir prie kolonėlės sustoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipa kaltinamasis L. P. ir nukentėjusysis K. V.. K. V. užpila į automobilį degalų, degalinėje nuperka du puodelius kavos. Prie automobilio prieina nukentėjusysis A. P., kartu su L. P. apžiūrinėja automobilį. 0 val. 52 min. išvažiuoja iš degalinės (t. 1, b.l. 102-108).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina, kad mėlynos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. neįžiūrimi, įvažiuoja į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0 val. 56 min. išvažiuoja (t. 1, b.l. 115-118).

2011-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolas patvirtina, kad 1 val. pro degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, pravažiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 125-126).

Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. P. (t. 1, b.l. 131).

2011-01-13 AB „Swedbank“ pateikti duomenys patvirtina, kad su D. B. priklausančia DnB Nord banko kortele bankomate, esančiame parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2011-01-02 0 val. 30 min. paimta 50 litų, 2011-01-02 0 val. 31 min. paimta 20 litų. Nuotraukos patvirtina, kad operacijas bankomate atliko nukentėjusysis K. V. (t. 1, b.l. 128-129).

2011-01-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir 2011-01-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad L. P. pateikė apžiūrai automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matomi įbrėžimai (t. 1, b.l. 134-146).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų K. V. ir A. P. parodymais. Nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausų teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Panaudoto prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto faktą patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir specialisto išvados, kuriomis nustatytas nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo faktas. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtose išvadose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi nenustatyta, kad specialistas, atlikęs tyrimą, būtų suinteresuotas teikti kaltinamiesiems nepalankias išvadas. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė argumentuotai ir išsamiai pagrindė tyrimo išvadas, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaujasi šiose išvadose nustatytais faktais kaip patikimais. Be to, fizinio smurto panaudojimo faktą netiesiogiai patvirtino ir patys kaltinamieji M. L. bei G. P., nurodydami, kad tai buvo „draugiški“ pastūmimai ar sudavimai. Liudytoja D. B. paliudijo, kad nukentėjusysis K. V. pas ją atvyko kaip nesavas, išsigandęs, pasimetęs, prašė jos pinigų. Tai, kad K. V., pasiskolinęs pinigų iš kito asmens, nupirko kaltinamiesiems kavos ir užpylė kuro, patvirtina ir AB „Swedbank“ pateikti duomenys, vaizdo įrašai iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad prieš nukentėjusįjį K. V. buvo naudojama psichinė prievarta, jis kaltinamųjų grasinimų pasėkoje bandė išspręsti susidariusią situaciją, pasiskolindamas pinigų iš jam pažįstamų žmonių tam, kad užpilti kuro ir nupirkti kavos, nes to reikalavo kaltinamieji. Kaltinamųjų teiginiai, jog K. V., nors ir neturėdamas pinigų ir aiškios pareigos atlikti tokius veiksmus, tai padaryti pasisiūlė pats, atmestini kaip nelogiški.

Akivaizdų fizinio smurto faktą patvirtina įvykiai stovėjimo aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur nukentėjusysis A. P. kaltinamųjų M. L. ir G. P. veiksmais buvo ištrauktas iš automobilio, buvo paimti automobilio rakteliai ir MRT telefonas, nukentėjusysis buvo įsodintas į kaltinamojo L. P. vairuojamą automobilį. Tai patvirtina tiek nukentėjusiojo A. P. parodymai, tiek kaltinamųjų M. L. ir G. P. parodymai. Nors kaltinamieji buvusią situaciją stengėsi apibūdinti kaip išprovokuotą paties nukentėjusiojo A. P., tačiau visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad A. P. buvo prievarta, panaudojant fizinį smurtą, be jokio teisėto pagrindo išlaipintas iš jo vairuojamo automobilio, iš jo buvo paimti automobilio rakteliai ir telefonas.

Nustatytas ir laisvės atėmimo faktas. Nors kaltinamieji teigė, kad nukentėjusieji į jų automobilį įsėdo ir ten buvo savo noru, tačiau tokius jų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai bei tas faktas, kad jie buvo laikomi pakankamai ilgą laiką, kuris aiškiai nebuvo būtinas taikiai aptarti žalos atlyginimo klausimus. Nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų buvo paimti telefonai, iš nukentėjusiojo A. P. buvo atimti automobilio rakteliai. Kaltinamųjų paaiškinimai (telefonai buvo paimti tam, kad „netrukdytų“, rakteliai buvo paimti tam, kad „tvarkingai pastatyti automobilį“) yra nelogiški ir neįtikinami. Nukentėjusieji buvo įbauginti, naudojant prieš juos fizinį ir psichinį smurtą, todėl atmestini kaltinamųjų paaiškinimai, kad nukentėjusiųjų niekas nelaikė, jie esą galėjo bet kada pasišalinti.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiškumo būklės sukėlimo.

Nustatyta, kad kaltinamieji reiškė nukentėjusiesiems pretenzijas dėl automobilio BMW apgadinimo, t.y. savavališkai vykdė savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Nustatytas savavaldžiavimą kvalifikuojantis požymis – fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas, pasireiškęs grasinimais, žalos sveikatai padarymu ir laisvės atėmimu.

Konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmai visiškai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nustatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Skiriant bausmę L. P., atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.

Skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).

Remiantis šiais motyvais, kaltinamajam skirtina švelnesnė arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis L. P. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. sausio 5 d. 8 val. 14 min., paleistas 2011 m. sausio 6 d. 17 val. 25 min. Šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Skiriant bausmę M. L., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino žalą, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl bausmės rūšies parinkimo, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis M. L. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. sausio 6 d. 11 val. 50 min., paleistas 2011 m. sausio 7 d. 12 val. 05 min. Šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Skiriant bausmę G. P., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino žalą, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl bausmės rūšies parinkimo, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems G. P. ir M. L. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad dėl sumušimų vartojo vaistus Capsicam, 17 litų vertės, turėjo teisinių išlaidų – 2800 litų, be to į teismo posėdžius turėjo vykti iš Škotijos, kur šiuo metu studijuoja. Kelionės išlaidos sudaro 3000 litų. Iš viso turtinė žala yra 5817 Lt. Žalą už vaistus kaltinamieji atlygino, todėl prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 5800 litų turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20000 litų. Dalį neturtinės žalos atlygino šie kaltinamieji jau atlygino, todėl prašo iš kaltinamųjų M. L. ir G. P. priteisti 18017 litų neturtinės žalos atlyginimo. Viso prašo iš kaltinamųjų priteisti solidariai 23817 Lt (t. 3, b.l. 59-61).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam L. P. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad dėl sumušimų vartojo vaistus Capsicam, 17 litų vertės, turėjo teisinių išlaidų - 2800 litų, be to į teismo posėdžius turėjo vykti iš Škotijos, kur šiuo metu studijuoja. Kelionės išlaidos sudaro 3000 litų. Iš viso turtinė žala yra 5817 Lt. Taip pat nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20000 litų. Dalį neturtinės žalos atlygino kiti kaltinamieji, todėl prašo iš kaltinamojo L. P. priteisti 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Viso prašo iš kaltinamojo priteisti 13817 Lt (t. 3, b.l. 38-49).

Nukentėjusysis K. V. kaltinamiesiems L. P., M. L. ir G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro įvykio metu užpiltų degalų suma – 30 litų. Padarytą turtinę žalą vertina 30000 litų suma. Prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 30030 Lt žalos atlyginimo (b.l. 80-82).

Iš 2011-06-30 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamieji M. L. ir G. P. susitarė su nukentėjusiuoju K. V., dėl to, kad K. V. M. L. ir G. P. atlygino 8000 litų neturtinės, turtinės ir teisinės pagalbos išlaidų, kurios sumokamos sutarties pasirašymo dieną. Pagal šį susitarimą K. V. patvirtina, kad šalys viena kitai neturi ir ateityje neturės daugiau jokių pretenzijų šioje byloje ir nereikš jokių reikalavimų ateityje (t. 2, b.l. 125).

Iš 2011-06-30 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamieji M. L. ir G. P. susitarė su nukentėjusiuoju A. P., dėl to, kad A. P. M. L. ir G. P. atlygino 2000 litų neturtinės, turtinės ir teisinės pagalbos išlaidų, kurios sumokamos sutarties pasirašymo dieną. Pagal šį susitarimą K. V. patvirtina, kad šalys viena kitai neturi ir ateityje neturės daugiau jokių pretenzijų šioje byloje ir nereikš jokių reikalavimų ateityje (t. 2, b.l. 126).

Paminėti susitarimai yra sandoriai ir jie yra galiojantys, jais žalos atlyginimo klausimas tarp kaltinamųjų M. L. ir G. P. ir nukentėjusiųjų K. V. ir A. P. yra išspręstas. Nuosprendžio priėmimo dieną šie sandoriai yra galiojantys ir nenuginčyti. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiesiems ginti savo galimai pažeistą teisę teisme, jeigu jie mano, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų sudarytas susitarimas yra neteisėtas ir niekinis - jie gali paduoti ieškinį dėl galimai padarytos žalos civilinio proceso tvarka, siekdami nuginčyti jų sudarytus susitarimus dėl žalos atlyginimo (žr. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr.1A-187-383/2011). Šioje dalyje civiliniai ieškiniai kaltinamųjų M. L. ir G. P. atžvilgiu atmestini.

Kaip matyti iš pareikštų civilinių ieškinių, nukentėjusysis A. P. jo patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 litų, o nukentėjusysis K. V. - 30000 litų.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala savavaldžiavimo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 600 Lt, 3000 Lt, 5000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2012, 2K-831/2007, 2K-634/2007, 2K-768/2006). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma (veiksmų intensyvumas ir trukmė, pareikštų reikalavimų pobūdis, nukentėjusiojo amžius ir pan.).

Nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo pasikėsinta į nukentėjusiųjų sveikatą ir laisvę. Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Kaltinamųjų turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jie yra sveiki ir darbingi, šiuo atveju negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Nukentėjusieji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam K. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusieji po nusikaltimo neprarado darbingumo, kaltinamųjų veiksmai fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jų reputacijai, nesumažino jų karjeros galimybių, jie gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą, vykti į užsienį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiesiems nusikalstamų veikų pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jų gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nukentėjusiems padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį, į nusikalstamų veiksmų kiekvieno iš jų atžvilgiu trukmę, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam K. V. padaryta 9000 Lt turtinė žala, o nukentėjusiajam A. P. - 6000 Lt neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji M. L. ir G. P. atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, iš kaltinamojo L. P. priteistina 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. V., ir 4000 litų nukentėjusiajam A. P..

Taip pat iš kaltinamojo L. P. priteistina nukentėjusiųjų patirta ir įrodymais pagrįsta turtinė žala - 17 litų nukentėjusiajam A. P., 30 litų nukentėjusiajam K. V..

Dėl proceso išlaidų.

BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagristumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi gali būti priteisiamos tik tokios išlaidos, kurios pagrįstos teismui pateiktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. civiliniame ieškinyje nurodė turėjęs 2800 Lt teisinių išlaidų (advokato paslaugoms apmokėti), į teismo posėdžius turėjo vykti iš Škotijos, kur šiuo metu studijuoja, todėl turėjo 3000 litų kelionės išlaidų. A. P. pateikė įrodymus apie turėtas kelionės išlaidas (t. 3, b.l. 111-134). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus įrodytos kelionės išlaidos sudaro 331,68 Lt, 388,72 Lt, 22,58 Lt, 341,27 Lt, 22,27 Lt, 31,94 Lt, 421,79 Lt, 22,82 Lt, viso - 1583,07 Lt. A. P. taip pateikė įrodymus apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 2800 Lt (t. 3, b.l. 45-46).

Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitais, teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos, taip pat dalis iš ieškinyje nurodytų 3000 litų kelionės išlaidų yra pagrįstos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., jos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, A. P. naudai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 2800 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 1583,07 Lt kelionės išlaidų.

K. V. pateikė įrodymus apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 500 Lt (t. 3, b.l. 158). Ši suma, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, taip pat priteistina iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. sausio 5 d. 8 val. 14 min. iki paleistas 2011 m. sausio 6 d. 17 val. 25 min. (dvi paros).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. sausio 6 d. 11 val. 50 min. iki 2011 m. sausio 7 d. 12 val. 05 min. (dvi paros).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai:

iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 17 Lt (septyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo;

iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., solidariai 4383,07 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus 7 ct) proceso išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. P. civilinius ieškinius M. L. ir G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai:

iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 30 Lt (trisdešimt litų) litų turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo;

iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., solidariai 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo M. L. ir G. P. atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis